Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-09 · Administracinė byla Nr. I-1949-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
I-1949-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00213-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1949-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00213-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 0000 EUR neturtinei žalai už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01 atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–16) nurodė, kad buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TIK-K laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01, kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas kamerose iki dviejų asmenų. Vėliau skunde nurodo, kad buvo laikomas kameroje iki 12 asmenų. Kamerų plotas didžiąja dalimi užimtas baldais. Kai kuriose kamerose netinkamas sėdimų vietų (kėdžių, suoliukų) prie valgomojo stalo išplanavimas, todėl buvo priverstas valgyti sėdėdamas miegamoje vietoje, neretai tekdavo valgyti atšalusį maistą. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan. Lukiškių TI-K nepakankamai pareiškėjui užtikrino socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimą, socialinių poreikių tenkinimą, nepakankamai buvo kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių.

Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, nuolat sklido nemalonūs kvapai, nes tualetas neturi atskiros ventiliacijos. Tokioje aplinkoje pareiškėjui teko gyventi, valgyti, miegoti.

Lukiškių TI-K kamerose ant lango, kuris yra mažas, įrengtos keturios eilės grotų, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pasiekti langą ir jį atsidaryti, be to, dėl netinkamai įrengtų grotų stipriai ribojami tiek natūralios šviesos kiekis, tiek vėjo ir šviežio oro srautai. Taip pat kamerose buvo labai drėgna, drėgnumas viršijo 70 procentų, todėl čiužiniai pūva, metalinės lovos rūdija, užsiveisia parazitai, išskalbti rūbai sunkiai džiūsta.

Kamerose buvo įrengtos dvi po 36 vatus šviesą skleidžiančios lemputės, šviesa buvo labai silpna. Kamerose vasarą būdavo per karšta, o žiemą per šalta. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo peršalimo simptomai (sloga, gerklės ir galvos skausmai, kosulys, sukildavo temperatūra), tekdavo reikalauti medicininės pagalbos, medicinos darbuotojai įvairiais būdais vengė priimti jo prašymus ir neužtikrindavo tinkamo gydymo.

Buvo išnaudojamas darbe, nebuvo aprūpintas darbo inventoriumi, darbo sąlygos netinkamos. Pareiškėjas buvo verčiamas dirbti elektriku, nors neturėjo tam tinkamo išsilavinimo, praktikos. Dirbo su aukštos įtampos elektra. Jam nebuvo suteiktos tinkamos darbo sąlygos, priemonės ir įrankiai. Teigia, kad dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 23.30 val. vakaro. Kartais buvo pakeliamas naktį ir verčiamas dirbti.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes nebuvo įrengta signalizacijos mygtuko (pareigūnų iškvietimo priemonių), todėl tekdavo daužyti į duris, kad prisikviesti pareigūnus.

Neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla. Buvo laikomas rakinamose kamerų tipo patalpose. Pasivaikščiojimui gryname ore buvo leidžiama tik vieną valandą per parą. Pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų, nes nebuvo jokių šiukšlių kibirėlių, peleninių, todėl nuolat prišiukšlinta. Suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jei dulka – nebuvo laistomi. Be to, kiemeliuose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Asbesto buvo ir pastatų konstrukcijose, sienose ir kanalizacijoje.

Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neduodavo užvalkalo antklodei ir rankšluosčių. Apatinio trikotažo neskalbdavo visai, pareigūnai bei ūkio dalies darbuotojai atsisakydavo skalbti ir bet kokius drabužius, todėl buvo priverstas skalbti savo rūbus rankomis ir džiovinti kameroje arba atiduoti drabužius į mokamą skalbyklą už asmeninius pinigus. Dėl to, kad buvo priverstas su dvokiančiais rūbais vaikščioti į apklausas, į pasimatymus su artimaisiais arba važiuoti į teismo procesus, pareiškėjas nurodo patyręs itin didelį pažeminimą.

Nebuvo pakankamai išduodama sanitarinių bei higienos reikmenų (tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kt.), todėl savo higienos priemonėmis turėdavo pasirūpinti pats iš savo asmeninių lėšų.

Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų: patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti, nebuvo guminių kilimėlių, veidrodžių, dušo pertvaros privatumui užtikrinti.

Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, porcijos nebuvo sveriamos, todėl dažnai neatitikdavo nustatyto kiekio. Maistas buvo pateikiamas jau atšalęs, paduodamas be higieninių pirštinių.

Visos aukščiau nurodytos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos ir aplinkybės pareiškėją sukrėtė. Turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 23 val. per parą kentėti perpildytoje kameroje. Dėl to kamerose nuolat kildavo konfliktai, įtampa. Privatumo neužtikrinimas savaime sukėlė kančią, kurios intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, baimę, nevisavertiškumo jausmą.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 23–38) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad gyvendami sekcijose, nuteistieji turi galimybę laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai suvaržyti teritorijos, kuriose miega, ribomis. Dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai būna tuščios, į jas dažniausiai grįžtama tik miegoti, jos nerakinamos.

Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl remontą tenka daryti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Ūkio būrio 2 sekcijoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, tualetas ir dušas įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose, jie įrengti prie kamerų, nes išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose atitinka higienos normos reikalavimus. Įstaigoje įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Paaiškino, kad higienos reikmenys išduodami tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl galėjo nusipirkti higienos reikmenis Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Kiekvienam atvykusiam suimtajam ar nuteistajam išduodamas čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.) ir antklodė (1 vnt.), kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, kurie neturi nuosavos patalynės, rankšluosčių, yra išduodama rankšluosčiai (2 vnt.), patalynės komplektas, kuri sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei. Netinkamas naudoti minkštasis inventorius, esant nuteistojo ar suimtojo prašymui, yra pakeičiamas.

Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę, grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Viršutinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę iki 15 minučių.

Pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kuri galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Suimtiesiems kasdien sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose surišti su užpildu, todėl į aplinką jie neišsiskiria ir sveikatai pavojaus nekelia.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtiesiems i nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas patiekiamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maistą dalina kiti nuteistieji, praėję medicininį patikrinimą, užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštines, nes maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m iki 2017 m. rugsėjo, Lukiškių TI-K sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebūtų iškvietęs pareigūnų ir jam nebūtų suteikta pagalba, todėl mano, kad pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis.

Pažymėjo, kad visiems ūkio darbams atlikti nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėja, yra pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. Pareiškėjas nedirbo su aukšta elektros įtampa, tokiems darbams atlikti samdoma įmonė, turinti tam leidimą. Pareiškėjo darbas buvo smulkūs elektros gedimai, pavyzdžiui, kameroje pakeisti perdegusiais lemputes, pajungti kabelinę televiziją į kamerą, pataisyti suimtųjų ir nuteistųjų sugadintus arbatinukus, elektros kištukus ir pan. Pažymėjo, kad naktimis pareiškėjas nedirbo.

Atsakovės atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 23, 24, 39, 70, 111) nustatyta, kad pareiškėjas 2018-01-15 buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K Ūkio būrio sekcijoje Nr. 2, kurios plotas 105,27 kv. m (21 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2018-06-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 17 iki 21 asmenų). Laikotarpiu nuo 2018-06-24 iki 2018-06-26 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-06-27 iki 2018-07-27 perkeltas į kamerą Nr. 360, kurios plotas 6,59 kv. m (1 asmuo), 2018-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas 7,72 kv. m (1 asmuo), joje buvo laikytas iki 2018-08-01, kuomet buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 199 dienas, iš jų 160 dienų buvo apgyvendintas sekcijoje Nr. 2 su dar 16-20 asmenų, o likusias 39 dienas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas. Taigi įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes sekcijoje Nr. 2, kurios plotas 105,27 kv. m, jam skirtingais laikotarpiais teko nuo 5,01 kv. m iki 6,19 kv. m, o gyvenamosiose kamerose Nr. 117, Nr. 360 ir Nr. 309 pareiškėjui, jį šiose kamerose laikant vieną, teko nuo 6,59 kv. m iki 7,72 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Be to, kaip nurodyta atsakovės atstovo atsiliepime, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo taip pat nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamą plotą.

Eksploatavimo taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Remiantis Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019-01-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 123-198 (b. l. 70) pareiškėjas nuo 2017-04-28 iki 2018-08-02 įstaigoje buvo laikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio „Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos“ reikalavimais. Taigi pareiškėjas jo laikymo gyvenamojoje sekcijoje Nr. 2 laikotarpiu buvo nerakinamas. Gyvendamas sekcijoje, pareiškėjas turėjo galimybę judėti ir bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą, turėjo teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nebuvo suvaržytas patalpos, kurioje miega, ribomis; dienos metu galėjo išeiti į lauką, dalyvauti socialinės, psichologinės reabilitacijos programose ir kt.

Dėl privatumo užtikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, duše nebuvo pertvaros privatumui užtikrinti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Lukiškių TIK Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl V. S. skundo“ (b. l. 45–49) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse.

Teismas pažymi, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Kaip minėta, pareiškėjas šioje įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo laikomas 199 dienas, iš jų 160 dienas buvo laikomas Ūkio būrio sekcijoje Nr. 2 su dar 16-20 asmenų, o likusias 39 dienas buvo laikomas kamerose vienas. Į bylą pateiktos gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 84–93) ir minėtame tarnybiniame pranešime (b. l. 45–49) nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad kamerose Nr. 117, Nr. 360 ir Nr. 309 techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo patalpos kaip atskiros kabinos su durimis nėra, todėl sanitariniai mazgai jose įrengti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto atskiriant 1,5 m aukščio sienele su pakabinama užuolaida, taip užtikrinant bent minimalų nuteistųjų privatumą nuo kito kameroje esančio asmens, taip pat nuo prižiūrėtojų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas minėtose gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui, esant gyvenamosiose kamerose vienam (39 dienas), sanitarinio mazgo patalpai esant atskirtai 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida, buvo užtikrintas privatumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti privatumo pažeidimą. Dėl pareiškėjo laikymo gyvenamojoje sekcijoje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-06-23 teismas pabrėžia, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Tualetai įrengti atskirose patalpose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl šiuo aspektu jo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad dušo patalpos neatitinka nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) reikalavimų, nes patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti, nebuvo guminių kilimėlių, veidrodžių, dušo pertvaros privatumui užtikrinti.

HN 134:2015 (redakcija, galiojusi iki 2018-11-01) normos nenumato reikalavimo tardymo izoliatoriuose atskirti dušo kabinas pertvaromis. Nepaisant to, Lukiškių TI-K, Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 45–49) nurodoma, kad privatumui duše užtikrinti yra įrengtos pertvaros. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 70 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas tik su vyrais, dušu naudojosi taip pat tos pačios lyties asmenys. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo duše yra per daug abstraktaus pobūdžio ir nedetalizuoti.

Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su dušinės įrengimu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo įrengti duše veidrodžius minėta HN 134:2015 nenumato. Pareiškėjo teiginius, kad duše nebuvo grindų kilimėlio, dušo praustuvas sulaužytas, paneigia Lukiškių TI-K pranešime (b. l. 45–49) užfiksuotos aplinkybės, kad grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą, yra grindų kilimėlis, dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas.

Dėl higienos normų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, netinkama temperatūra (vasarą per karšta, žiemą per šalta), nėra ventiliacijos, normų neatitinkantis apšvietimas (per menkas), lubos ir sienos padengtos pelėsiu, yra graužikų ir kitų kenkėjų.

Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Pagal 134:2015 16 punktą santykinės oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-06-24 iki 2018-06-26 buvo laikytas kameroje Nr. 117. NVSC, 2018-08-08 atlikęs gyvenamųjų kamerų Nr. 117 ir Nr. 366 patikrinimą Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo artimu laikotarpiu), nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir toks vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus. 2018-08-16 patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5398) užfiksuota, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 117 langas buvo su stiklais, vandens čiaupas nelašėjo, buvo nesulūžęs, dirbtinė apšvieta - 283 lx, išmatuota oro temperatūra nuo 25,4 °C iki 25,8 °C, santykinė oro drėgmė nuo 50,2 proc. iki 50,5 proc., paviršiai vizualiai švarūs (b. l. 71–77). Kaip matyti, patikrinimo metu kameroje Nr. 117 nenustatyta, kad minkštas inventorius (čiužinys) netinkamas naudoti, matomo pelėsio, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų taip pat nenustatyta. Iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 78–81) matyti, kad minėta bendrovė teikia buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimo išaiškinimo ir jų naikinimo darbus sandėliuose ir miegamosiose patalpose. Pagal minėtą sutartį vykdytojas keturis kartus per mėnesį lankosi Lukiškių TI-K (4.1.1 ir 4.1.2 papunkčiai), o užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyvaus naikinimo darbus atlieka ne vėliau kaip tris dienas (4.1.5 papunktis).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų higienos normų laikymosi ar prašymais pašalinti higienos normų pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko higienos normų reikalavimus.

Dėl teisės nusiprausti

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę, todėl negalėjo tinkamai palaikyti asmens higienos.

Higienos normos nustato, kad į dušo patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (HN 134:2015 18, 44 punktai). EŽTT situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje ar ginčo laikotarpiu buvo atsiradusių aplinkybių, verčiančių neatidėliotinai pasinaudoti dušu. Be to, pareiškėjas konkrečiai neįvardino nei kada, nei kiek kartų jam nebuvo užtikrinta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti po šiltu vandeniu. Jo Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad daug kartų teikė prašymus dėl galimybės nusiprausti po šiltu dušu papildomai, tačiau nei pats pareiškėjas, nei atsakovės atstovas tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę palaikyti asmeninę higieną.

Dėl maitinimo ir pateikiamo maisto

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Pareiškėjas nurodė, kad maistas nebuvo skanus ir kaloringas, be to nesveriamas, dalinamas be pirštinių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad dirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 3301 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai. Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde konkrečiai jo minimų aplinkybių nedetalizavo. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu. Be to, pažymėtina, galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštines.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas 160 dienų buvo laikomas Ūkio būrio sekcijoje Nr. 2, t. y. bendrabučio tipo patalpose, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjas valgydavo atskiroje Ūkio būrio valgykloje, o ne gyvenamojoje kameroje, todėl pareiškėjo argumentas, kad gyvenamosiose kamerose neužtekdavo vietos prie stalo pavalgyti, todėl maistą tekdavo valdyti atšalusį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl signalizacijos mygtuko

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes nebuvo įrengta signalizacijos mygtuko (pareigūnų iškvietimo priemonių), todėl tekdavo daužyti į duris, kad prisikviesti pareigūnus.

PĮĮET 16.11 punkte nustatyta, kad kameroje įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad pradedant nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar iki ginčo laikotarpio šioje byloje, visose kamerose buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareigūnų postai įrengti netoli kamerų, nuteistieji yra periodiškai stebimi ir tikrinami, todėl išsikviesti pareigūną (prižiūrėtoją) sunkumų nėra. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Be to, teismo vertinimu, net jeigu signalizacijos mygtukas nebūtų įrengtas ar neveikiantis, tokios faktinės aplinkybės konstatavimas savaime nesuponuotų pareiškėjo patirtos žalos. Šiuo atveju itin reikšminga tai, kad pareiškėjas nenurodė kokiu aspektu aliarminės signalizacijos neįrengimas jam sukėlė žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Taip pat bylą nėra pateikta jokių pareiškėjo nusiskundimų susijusių su signalizacijos mygtuko įrengimu ar jo suremontavimu.

Dėl galimybės skalbti ir aprūpinimo patalyne bei higienos priemonėmis

Skunde pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir rankšluosčiais, sanitarinių bei higienos reikmenų (tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kt.) gaudavo nepakankamai, todėl turėdavo šiomis priemonėmis pasirūpinti iš savo asmeninių lėšų. Taip pat teigia, kad pareigūnai bei ūkio dalies darbuotojai atsisakydavo skalbti kad apatinį trikotažą kitus drabužius, todėl buvo priverstas skalbti savo rūbus rankomis ir džiovinti kameroje arba atiduoti drabužius į mokamą skalbyklą už asmeninius pinigus.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai (Aprašo 11 punktas). Drabužiai ir patalynė grąžinami sausi. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų paaiškinimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos drabužių skalbimui, tiek suimtiesiems turintiems negrynųjų pinigų asmeninėje sąskaitoje, tiek jų neturintiems. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir/ar džiovinti drabužius ar šią paslaugą būtų atsisakyta teikti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau - Buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), 4 ir 5 punktu, pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms – t. y. suimtajam ar nuteistajam esant nemokiam ir esant jo rašytiniam prašymui. Pagal šiuo aprašu nustatytas normas, suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams skalbimo milteliai (400 g) išduodami 3 mėnesių laikotarpiui, dantų pasta (75 ml) 2 mėnesiams, tualetinis popierius (3 ritinėliai), tualetinis muilas išduodamas 1 mėnesiui.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas išrašas iš Lukiškių TI-K Prašymų pirkti būtiniausias prekes registravimo žurnalo (b. l. 41) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpio pradžioje asmeninėje sąskaitoje turėjo 228,63 Eur likutį (2018-02-06), taigi pareiškėjas buvo mokus ir galėjo pats nusipirkti trūkstamas priemones.

Dėl pareiškėjo darbo ūkio aptarnavimo būryje

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo aprūpintas darbo inventoriumi ir reikiamomis priemonėmis, darbo sąlygos buvo netinkamos, teko dirbti su aukštos įtampos elektra.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visiems ūkio darbams atlikti paskirtiems nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, yra pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. Pareiškėjas nedirbo su aukšta elektros įtampa, tokiems darbams atlikti samdoma įmonė, turinti tam leidimą. Pareiškėjo darbas buvo smulkūs elektros gedimai, pavyzdžiui, kameroje pakeisti perdegusiais lemputes, pajungti kabelinę televiziją į kamerą, pataisyti suimtųjų ir nuteistųjų sugadintus arbatinukus, elektros kištukus ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduoti batai, kombinezonas, kepurė, švarkas (b. l. 42–43), todėl pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbine apranga, nėra. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su jo darbu su aukštos įtampos elektra, neparemti į bylą pateiktais įrodymais, nedetalizuoti, be to, mažai tikėtini. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pakankamai išsamiai detalizuoti savo teisių pažeidimus faktinių aplinkybių aspektu.

Dėl asbesto

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę atliko sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nes gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Teismo turimais duomenimis, Lukiškių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, tačiau pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Šiferio lakštai Lukiškių TI-K nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 51–69) nenustatyta, kad pareiškėjo nusiskundimai būtų susiję su asbestu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelią pavojų pareiškėjo sveikatai.

Dėl pareiškėjo užimtumo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K neužtikrinamas pakankamas užimtumas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo dirbti ir pan.

Pirmiausia teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skunde pateikia vienas kitam prieštaraujančius argumentus, vienur nurodo, kad buvo verčiamas dirbti, kitur jau teigia, kad negalėjo dirbti. Kaip nustatyta, pareiškėjas buvo paliktas atlikti ūkio darbus, apgyvendintas sekcijoje Nr. 2, kurioje gyvenamosios patalpos nerakinamos, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, jo judėjimas lokaliniame sektoriuje nebuvo apribotas.

Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pakankamai nedetalizavo, kokioje veikloje ar kokiuose renginiuose pareiškėjas norėjo dalyvauti. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs prašymą dalyvauti konkrečioje veikloje ar konkrečiuose renginiuose taip pat nėra. Nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad Lukiškių TI-K administracija atsisakė tokius prašymus tenkinti. Laisvalaikiu pareiškėjas galėjo žiūrėti kabelinę televiziją, skaityti knygas, laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu užimtumo stokos į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Ginčo, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną 1 val. pabūti gryname ore, byloje nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes nebuvo jokių šiukšlių kibirėlių, peleninių, todėl nuolat prišiukšlinta, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jei dulka – nebuvo laistomi.

Pažymėtina, kad šiukšlių dėžių, peleninių pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. Pasivaikščiojimų kiemeliai tvarkomi nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus ir paskirtų į valytojo pareigas. Be to, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 5 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtą vietą. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl nuo pelėsio ir grybelio pažaliavusių sienų, teismui į bylą pateiktame NSVC patikrinimo akte neužfiksuota.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė