Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (pranešėja), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms A. M., advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovei S. B., atsakovės atstovėms D. B., advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2557-475/2013 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei S. B. dėl atlyginimo už nustatytą servitutą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė ir apeliacijos dalykas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovei M. L. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esantys statiniai; atsakovei S. B. – gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esantys statiniai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei priklausantys gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra toje vietoje, kur ribojasi ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai. Bendras nustatyto servituto plotas ieškovės gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priežiūrai yra 22 kvadratiniai metrai.

Už nustatytą servitutą atsakovė pageidauja 4000 Lt (1158,48 Eur) vienkartinės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šią sumą grindžia ne vietovės žemės verte pagal atsakovės pateiktą turto įvertinimą (apie 5000 Lt už vieną arą), o būsimais nepatogumais ir nuostoliais. Nurodo, jog servitutas mažina sklypo vertę, nes privati žemė tampa galima naudoti kitiems asmenims, su kuriais santykiai yra itin konfliktiški (mano, kad jie piktnaudžiaus servituto suteikiama teise, pvz., pastatys pastolius remontui). Tuo pačiu yra pažeidžiamas atsakovės privatumas. Atsakovės namo sienoje ties servitutu S3 yra du langai. Servitutas apsunkina jos namų valdos naudojimą – negalės nakčiai paleisti šuns (gyvena trys moterys, todėl šunį paleidžia saugumo sumetimais), per servitutinį plotą S2 negalės varyti gyvulių (turi dvi karves, kurias gano aplinkui; karves į ūkinį pastatą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atveda servitutiniu praėjimu, nes iš kitos ūkinio pastato pusės yra melioracijos griovys), pastarajame plote negalės pasidėti ūkinių rakandų, eiti į lauko tualetą, vežti iš kūdros, esančios toliau už ūkinio pastato, vandenį gyvuliams, skalbimui ir kitoms reikmėms. Reikės padaryti įėjimą į servitutą S2 (viso servitutinio ploto užtverti neplanuoja). Dėl pastatų priežiūros įgyvendinimo tarp šalių niekada nebuvo problemų, todėl servitutas apskritai nebuvo reikalingas. Dėl jo nustatymo nebuvo ir ginčo (t.1 b.l.30-31), susitarimą galėjo patvirtinti notarine tvarka, tačiau iki bylos iškėlimo ieškovė dėl to į atsakovę nesikreipė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo priteisti iš ieškovės visas atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė sutinka sumokėti vienkartinę 1 585,53 Lt (459,05 Eur) piniginę kompensaciją. Vadovaujasi teismų praktika, nurodyta 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1553-253-2012, pagal kurią reikšminga aplinkybe, nustatant kompensacijos dydį, laikytina LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pagal šios metodikos 9.2. punktą nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (Nk) apskaičiuojami pagal formulę:Nk= 15 x Sk x Vk x Kr x Kn,čia:Sk - žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas;Vk - vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 nustatyta tvarka;Kr - kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina;Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.Ieškovė prašo nustatyti 22 kvadratinių metrų ploto servitutą, todėl reikšmė Sk bus lygi 0,0022 ha, Vk – 96 093 Lt (pagrindas – VĮ Registrų centras išrašas), Kn lygus 0,5, nes servitutu naudosis ieškovė tik išimtinai atvejais, o juo be apribojimų galės naudotis ir atsakovė, ieškovė Kr reikšmę prilygina vienetui, todėl bendra suma už servituto nustatytą sudarys 1 585,53 Lt. Mano, jog kompensacija už servituto nustatymą negali būti tokio dydžio, kokia būtų mokamas kaina įgyjant analogišką daiktą nuosavybės teise. Tai reiškia, kad servitutas neatima nuosavybės teisės, o tik ją apriboja, todėl savininkas negali gauti tokio dydžio kompensacijos, kuri būtų gaunama tokią daikto dalį pardavus. Iš VĮ „Registrų centras" išrašo matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 96 093 Lt, viso žemės sklypo plotas yra 1,0700 ha, todėl net ir pardavus 22 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypo dalį, jos vertė siektų apie 200 Lt. Ieškovė neatima iš atsakovės žemės sklypo dalies nuosavybės teisės. Ieškovė naudosis minėtu servitutu tik išimtiniais atvejais, kai prireiks aptarnauti nekilnojamuosius daiktus ir juos prižiūrėti bei remontuoti. Ieškovė neketina kiekvieną dieną ar kiekvieną mėnesį sistemiškai remontuoti jai priklausančių statinių, tai darys tik prireikus. Tokie atvejai yra itin reti ir per visą šalių ginčo laikotarpį ieškovė tik vieną kartą pasinaudojo jau nustatytu servitutu - po audros pataisė sulūžusias namo apdailos lentas. Svarbu ir tai, jog ieškovės ir atsakovės žemės sklypai yra suformuoti taip, kad ne tik ieškovė negali aptarnauti jai priklausančių statinių, nepatekdama į atsakovės žemės sklypą, bet ir atsakovė, nes jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra ant šalių žemės sklypų ribos. Atsakovė tokiu būdu jau naudojasi 1 metro pločio taku aplink jai priklausančio namo sieną, o ieškovė leidžia atsakovei tai daryti, nors jos nuosavybės teisė iš dalies yra ribojama naudojant ieškovei priklausančius 8 m² žemės sklypo.

Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes sprendžiant dėl atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CK 4.129 straipsniu, pagal kurį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarp šalių nėra ginčo dėl vienkartinės kompensacijos formos, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje nepareikštas.

Pasisakydama dėl nustatytinos kompensacijo dydžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, jog teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

Vadovaudamasis šiais išaiškinimais ir tuo, kad ieškovė nustatytu servitutu galės naudotis tik pastatų priežiūrai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus apie tęstinį pastatų priežiūros pobūdį ir su tuo susijusį galimą ieškovės piktnaudžiavimą teise (teigdama, jog dėl servituto nebuvo ginčo, piktnaudžiavimo nebuvimą pripažįsta pati atsakovė). Atsakovės nuosavybės teisė naudotis servitutiniu žemės plotu bus apribota arba labai trumpai (vienkartinio pobūdžio priežiūros darbai), arba konkretiems remonto darbams atlikti, kurie, vertinant protingumo požiūriu, irgi yra apibrėžti atitinkamu laiko tarpu, o ne nuolatiniu pastolių įrengimu prie pastatų sienų ar nuolatiniu vaikščiojimu servitutine žemės dalimi. Sutiktina, kad servitutas mažina žemės sklypo vertę, tačiau atsakovė, pageidaudama atitinkamo kompensacijos dydžio, žemės verte nesiremia. Langų atsakovės namo sienoje ties servitutu S3 teismas nevertina kaip atsakovės privatumo apribojimo atsižvelgiant į tai, kad ji neneigė tuo pačiu tikslu besinaudojanti atitinkamu ieškovės žemės plotu savo namo priežiūrai (tai patvirtina ir ieškovės pateiktos pastatų nuotraukos). Pažymėtina, jog dėl servituto paskirties su langais susijęs privatumo apribojimas turėtų būti itin nežymus. Nustatant kompensacijos dydį, nesiremtina ir šalių santykių konfliktiškumu – šalys (seserys) pačios nusistatė savo valdas skiriančią ribą ties pastatų sienomis, todėl abiems tenka su tuo susijusių santykių reguliavimo rizika (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Sutiktina su ieškove, kad jos nurodoma kompensacijos apskaičiavimo metodika teismų praktikoje yra taikoma, tačiau vien šios metodikos pagalba apskaičiuotu kompensacijos dydžiu nesiremtina dėl to, kad ji negali įvertinti specifinių nepatogumų, patiriamų konkrečiu atveju. Ieškovės nurodytu dydžiu teismas vadovaujasi kaip baziniu, atmeta atsakovės argumentus dėl servituto sukeliamų nepatogumų, negalint pasidėti ūkinių daiktų praėjimo ties ūkiniu pastatu dalyje (pasidėjus daiktus, nebūtų galima pravesti karvių, vežti vandens ir kt., daiktų sandėliavimas įmanomas ir kitoje ūkinio pastato pusėje), tačiau kompensaciją didina atsižvelgdamas į atsakovės šeiminę padėtį, tai, kad ji laiko gyvulius, turi paukščių bei šunį. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog karvių iš ganyklų nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į ūkinį pastatą atsakovė negali atvesti kitaip, kaip tik servitutiniu praėjimu S2, nes kitoje ūkinio pastato pusėje yra melioracijos griovys. Tai reiškia, kad įvertinus praėjimo plotį ir pagrindinę paskirtį, negalimas šio praėjimo užtvėrimas atskira tvora ir vartais. Servitutas vesti karves netrukdys, išskyrus pavienius galimus pastolių pastatymo atvejus, tačiau servitutinės sklypo dalies užtvėrimas būtų reikalingas ieškovės ar pastatus remontuosiančių asmenų apsaugai, atsakovei paleidus šunį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės valdoje gyvena tik moterys, vietovė pakankamai nuošali, negalima paneigti atsakovės argumentų dėl pastarojo veiksmo būtinumo saugumo sumetimais, todėl sutiktina su atsakove, kad servitutas S2 sukels jai nepatogumų, sprendžiant arba jo ploto izoliavimo nuo kitos sklypo dalies, arba šuns laikymo klausimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad ateityje reikės spręsti įėjimo į šio servituto zoną taške 7 problemą (šiuo metu tvora užtverta iki ūkinio pastato sienos, tačiau tvorą galima atkabinti).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo principą (abi šalys tuo pačiu tikslu naudojasi viena kitos žemės sklypais), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovei už ieškovės naudojimąsi nustatytu servitutu yra 700 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad, nors ieškovės reikalavimas nustatyti servitutus pastatų priežiūrai buvo patenkintas, ginčo dėl pastarųjų servitutų byloje nebuvo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė tokių servitutų nustatymui neprieštaraujanti, galima dėl to sudaryti taikos sutartį. Ieškovei nepagrįstai neigiant servituto atlygintinumą, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Dėl to teismas sprendžia, jog priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos dėl kompensacijos už servitutą nustatymo, apsprendė ne atsakovės, o ieškovės procesinis elgesys, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme bei po to apeliacijoje jai priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės visas byloje patirtas išlaidas, tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas nėra panaikinęs Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą.

Už kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 144 Lt, už kasacinio skundo surašymą – 1350 Lt, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 1000 Lt, iš viso – 2494 Lt (722,31 Eur) (t.2 b.l.9-13, 59). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 722,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei – 29,30 Lt (8,40 Eur) kasacinės instancijos teisme, 3 Eur – apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Nepagrįstai netenkinęs ieškinio dėl servituto nustatymo, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jo atlygintinumo, todėl ši 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą. Priteisti iš ieškovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 700 (septynis šimtus) Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už vieno metro pločio servitutą aplink dvi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MN) sienas, kuris UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane apibrėžtas taškais 7, 8, 9, pažymėtas geltonai ir indeksu S2 ir kurio dydis 14 m2, ir vieno metro pločio servitutą aplink dvi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) sienas, kuris UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane pažymėtas žaliai ir indeksu S3 ir kurio dydis 8m2.

Priteisti iš ieškovės M. L. atsakovei S. B. 722,31 (septynis šimtus dvidešimt du eurus 31 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės M. L. 11,40 (vienuolika eurų 40 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant pastarąją sumą valstybinei mokesčių inspekcijai (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.