Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovui advokatui Arūnui Taručiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. G. ir T. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą,reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 1985 m. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos J. G. sutuoktinio I. G. tėvas T. G. (gim. 1922-(duomenys neskelbtini)), po kurio mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla. T. G. sutuoktinė (pareiškėjos anyta G. G., gim. 1922-(duomenys neskelbtini)) mirė 2011-(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis I. G., priėmęs palikimą, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į aukščiau nurodytą turtą išdavimo. Mirus I. G., pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/1 statinių dalis, nes jie statyti iki T. G. mirties, t.y. iki 1985-(duomenys neskelbtini), o tokiu atveju ½ statinių priklausė T. G. (gim. 1922-(duomenys neskelbtini)), o po jo mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir nėra aišku kas paveldėjo T. G. priklausančias statinių dalis. Pažymėtina, kad po G. G. mirties palikimą priėmė jos ir T. G. sūnus testamentinis įpėdinis (pareiškėjos sutuoktinis) I. G., gim. 1956-(duomenys neskelbtini). Po I. G. mirties 2017-(duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja ir sūnus M. G., kuris jam priklausančias paveldėjimo ir turtines teises, atsiradusias po tėvo I. G. mirties, dovanojo pareiškėjai J. G.. Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų nustatyta, kad palikėjas T. G., gimęs 1922-(duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus - I. G. (gimęs 1956-(duomenys neskelbtini), miręs 2017-(duomenys neskelbtini)) ir T. G. (gimęs 1952-(duomenys neskelbtini)). I. G. vienintelė įpėdinė yra pareiškėja J. G.. I. G. brolis T. G. (gim. 1952-(duomenys neskelbtini)) turi dvigubą pilietybę - Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, gyvena R. F.. T. G. (gim.1952m.) buvo/yra žinoma apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo G. G. faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti fakto nustatymo. Jis (T. G.) 2018-10-04 notaro patvirtintame pareiškime, išdėstė savo poziciją, jog palikimo, atsiradusio po jo tėvo T. G. mirties, jokia forma nepriėmė, praleido terminą palikimui priimti ir neketina palikimo priimti. Jokie galimi T. G. įpėdiniai į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, palikimo nepriėmė. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo T. G. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.2d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis, per įstatymu nustatytą terminą-tris mėnesius (1964 m. CK 587 str.3d. buvo nustatytas terminas palikimui priimti-6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos) nuo turto palikėjo mirties,padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. buvo nustatyta, jog paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. 1964 m. CK 573 str. 2 d. nustatyta, kad, antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kadangi turi būti taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK nuostatos, o pagal tuometinį reglamentavimą sutuoktinis galėjo paveldėti visą kito sutuoktinio turtą, jeigu kiti pirmosios eilės įpėdiniai nepriima palikimo (skirtingai nei nustato dabar galiojantis reglamentavimas - sutuoktinis paveldi visą turtą tik, kai jo nepriima arba nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių (CK 5.13 str.)), suinteresuotais asmenimis į bylą traukiami 1964 m. CK 573 str. nurodyti paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai. Tuo atveju, kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Norint tinkamai įforminti paveldėjimą pareiškėjas turi kreiptis į notarų biurą, jeigu įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą yra praleistas, turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo,vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 526 str., įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.

Kadangi paveldėjimo byla mirus T. G. nebuvo užvesta, nustatytas pagal įstatymą terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl buvo būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pagal LR CPK 526 str. 3 d. nėra galimybės kitokia tvarka gauti valdymo faktą patvirtinančių dokumentų.

Suinteresuotieji asmenys – T. G., gim. 1952m., bei VĮ Turto bankas iš esmės neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui.

Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais teisme, suinteresuoto asmens T. G. pareikšta (notaro patvirtinta) valia, jog atsisako priimti savo tėvų palikimą bei byloje esančių dokumentų tikrumu, jog G. G. po savo sutuoktinio T. G. mirties -1985-(duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti. Kadangi įstatymas nenumato kitokios tvarkos šiam juridiniam faktui nustatyti, jį patvirtinančių dokumentų nėra ir negalima gauti, šį faktą, remiantis CPK 444 str. 2 d. 8 p., nustatyti gali tik teismas. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įstatymų numatyta tvarka priimti palikimą ir įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kitu būdu, išskyrus teisminį, tai padaryti pareiškėja neturi galimybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio T. G., gim. 1922-(duomenys neskelbtini), mirties 1985-(duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įstatymo nustatyta tvarka baigti paveldėjimo procedūrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.