- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2-437-548/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00241-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., L. B., R. P.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
dalyvaujant pareiškėjai E. B., jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, suinteresuotam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., A. B., R. P., dėl juridinio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sūnaus V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio . (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: 2013 m. birželio 14 d. mirė pareiškėjos E. B. sūnus V. B.. Jis gyveno ir mirė . (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra . (duomenys neskelbtini). Dėl jo palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja yra antros eilės paveldėtoja, jos vyras M. B. mirė . (duomenys neskelbtini) . Iš pirmos eilės paveldėtojų yra V. B. 3 vaikai, kurie nurodyti suinteresuotais asmenimis. A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, o sūnus L. ir duktė R. yra užsienyje, bet kur tiksliai pareiškėja nežino. Vaikai į tėvo palikimą nepretendavo. V. B. išsituokė dar . (duomenys neskelbtini). Jonavoje. Jo buvusi žmona nėra jokios eilės paveldėtoja. Po V. B. mirties liko 274/3291 dalis 0,3291 ha žemės sklypo po pastatais ir prie pastatų, taip pat 1/12 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių . (duomenys neskelbtini). Taip pat 1/10 dalis 5,0000 ha žemės sklypo, esančio . (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra savininkė ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, taip pat žemės sklypo po pastatais. Nors kitos ½ dalies yra daug savininkų, tačiau namuose gyveno ir ūkį tvarkė tik pareiškėja su V. B., o po jo mirties gyvena ir tvarko visą ūkį, moka visus mokesčius pareiškėja. Pareiškėja viena pasiėmė sau atminimui visus sūnaus asmeninius daiktus, nuotraukas. Ji pradėjo valdyti ir jo dalį nekilnojamojo turto, t.y. priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja gautų paveldėjimo teisės liudijimą ir galėtų laisvai disponuoti savo nuosavybe bei juridiškai sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B. ir jos atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdyje patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes ir palaikė prašymą. Papildomai teismui pareiškėja nurodė, kad ji turėjo šešis vaikus, iš jų ir sūnų V. B., kuris iki 1997 m. gyveno . (duomenys neskelbtini), tačiau tų metų gruodžio mėnesį grįžo pas ją ir gyveno kartu su pareiškėja iki mirties, . (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad V. B. turi tris vaikus – R., L. ir A., kurie po tėvo laidotuvių į . (duomenys neskelbtini) kaimą daugiau nebuvo atvykę. Paaiškino, kad po sūnaus mirties ji gyvena . (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra namas, tvartas, kluonas, lauko virtuvė, kuriuos ji prižiūri, tame tarpe ir sūnaus V. B. dalį – viską tvarko, moka mokesčius, rūpinasi žolės nušienavimu. Nurodė, kad būtent ji palaidojo sūnų, paminklą pastatė, pasiėmė visus jo daiktus. V. B. vaikus – R. ir L. paskutinį kartą matė per sūnaus laidotuves, tuomet R. nurodė, kad jai nieko nereikia ir ji palikimo atsisakys, tačiau kur šiuo metu ji ir L. yra, nežino, nes nebendrauja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad atsisako palikimo ir su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad po tėčio mirties (duomenys neskelbtini) m. jam liko kažkokia dalis, tačiau jis nesidomėjo. Paskutinį kartą . (duomenys neskelbtini) kaime buvo per tėčio laidotuves. Nurodė, kad atsiliepimą rašė jis, tačiau tai nebuvo jo mintys, todėl teismas turi vadovautis jo, teismo posėdyje duotais, parodymais.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. Š. nurodė, kad V. B. buvo vienas iš šešių E. B. vaikų, kuris gyveno su pareiškėja iki savo mirties . (duomenys neskelbtini) m. E. B. gyvena mediniame nedideliame name ir po sūnaus mirties prižiūri namus.
Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. iki mirties gyveno su E. B. nuosavame mediniame name, po jo mirties ten gyvena pareiškėja. Nurodė, kad V. B. turėjo 3 vaikus, tačiau ji negali pasakyti, kur jie dabar yra, išskyrus A. B., kuris dalyvavo teismo posėdyje.
Suinteresuotas asmuo L. B. į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti viešojo paskelbimo būdu (b.l. 31-32, 65), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d., tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienos, jis atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Suinteresuotam asmeniui R. P. skirti procesiniai dokumentai ir šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo įteikti pasirašytinai jos mamai O. Ž. (b.l. 24, 52), vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d. laikoma, kad procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos, ji atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta:
iš byloje esančio gimimo liudijimo įrašo Nr. 2 (b.l. 7) aišku, kad V. B. buvo M. ir E. B. sūnus. Pareiškėjos E. B. vyras M. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimo įrašas Nr. 112 (b.l. 9). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, matyti, kad V. B. nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausė 274/3291 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 statinių Nr. (duomenys neskelbtini) – esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-17), 1/10 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Ištuokos liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) patvirtina, kad V. B. išsituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) aišku, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos 2015 m. vasario 3 d. Pažyma apie V. B. gyvenamąją vietą Nr. (1.14) V3-32 (b.l. 11) patvirtina, kad V. B. iki mirties gyveno(duomenys neskelbtini) ir po V. B. mirties jam nuosavybės teise priklausantį turtą, valdė motina E. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 3 d. Kaišiadorių r. savivaldybės 3-iojo notaro biuro raštas Dėl paveldėjimo bylos Nr. 20 (b.l. 12) nurodo, kad paveldėjimo byla po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Palikimas – mirusio asmens paliktas turtas, t. y., turtinės teisės ir pareigos, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.) Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.) Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos E. B., suinteresuoto asmens A. B. ir liudytojų M. Š. bei D. Š. posėdyje pateiktų paaiškinimų, pareiškėja po savo sūnaus V. B. mirties priėmė mirusiojo palikimą, t.y. V. B. nuosavybės teise priklausiusius 274/3291 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 statinių Nr. (duomenys neskelbtini) – esančius (duomenys neskelbtini), 1/10 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini): iškart po laidotuvių mirusiajam priklausiusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savo – po jo mirties gyvena ir tvarko visą ūkį, moka visus mokesčius, viena pasiėmė sau atminimui visus sūnaus asmeninius daiktus, nuotraukas.
Toks E. B. elgesys – turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu – tai yra aktyvūs veiksmai, ir šie aktyvūs veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 2 d. numato, kad antros eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai, vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikai) arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl palikimo nėra – suinteresuoti asmenys – palikėjo V. B. vaikai A. B., L. B., R. P. prieštaravimų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nepareiškė. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. B. mirusiojo sūnaus palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sūnaus V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.