Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-23-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-01-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-26Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-02
Bylos Nr.
2A-23-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10073-2008-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
Neringos savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-23-265/2014Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-10073-2008-3)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14;(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Neringos savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-02 sprendimą Nr. 2-630-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Nurodė, kad ginčijamame sprendime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neaiškiai suformuluotos ieškovei nustatytos pareigos, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl ieškovei neaišku, ar vykdant skundžiamą sprendimą reikia nugriauti kranto tvirtinimą, ar jį pertvarkyti, pats sprendimas ir jame nurodytos poveikio priemonės nemotyvuotos, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, bei neadekvačios siekiamam tikslui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-02 sprendimą Nr. 2-630-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje iš ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-02 sprendimo Nr. 2-630-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ matyti, jog ieškovė buvo įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (kranto Preilos gyvenvietės Kuršių marių teritorijoje tvirtinimą), tačiau kokiu alternatyviu būdu tai padaryti – kranto sutvirtinimą nugriauti ar jį pertvarkyti, nenurodė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje buvo numatyti tik du valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos alternatyvūs sprendimai, kurie galėjo būti priimami šalinant savavališkos statybos padarinius, t. y. pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti, ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė nurodo, kad 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14 buvo užfiksuoti savavališkai atlikti statinio – krantinės Preilos gyvenvietėje rekonstrukcijos (kranto tvirtinimo) darbai, neapimantys statinio išmontavimo, išardymo ar išgriovimo darbų. Dėl to atsakovė, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir akto išvadas, galėjo tik pareikalauti nugriauti savavališkai rekonstruotą statinio (krantinės) dalį. Pasak atsakovės, aplinkybė, kad ieškovei buvo gerai žinomi atsakovės reikalavimai, patvirtina ieškinyje nurodomi duomenys, jog įvykdžius atsakovės reikalavimus audrų metu ar slenkant marių ledams iškiltų reali grėsmė Preilos gyvenvietės pastatams.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės ginčijamas aktas neaiškus. Dėl to neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Taip pat nurodo, jog kranto tvirtinimo darbų pašalinimas realiai neįmanomas, nes tokiu atveju dėl audrų ar marių ledų slinkimo atsirastų reali grėsmė Preilos gyvenvietės pastatams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos priimtas sprendimas yra neaiškus. Pasak apeliantės, ieškovė suprato akte „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ nurodytus nurodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį dėl akto „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ panaikinimo, turėjo vertinti ne tik šiame akte nurodytus įpareigojimus, tačiau turėjo įvertinti viso akto turinį. Kaip matyti iš ginčijamo akto turinio, jame apeliantė iš ieškovės reikalavo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįvertinus 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14 nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ yra neteisėtas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų keliamų administraciniam aktui. Pirmosios instancijos teismas 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14 nurodyto nelegalios statybos masto nevertino ir netyrė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo akto teisėtumą, jo nesusiejo su aplinkybėmis, nurodytomis 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14. Tik įvertinus šiuo dokumentus galima spręsti, ar iš tiesų ginčijamas aktas yra neaiškus, nekonkretus, ir dėl to neįmanoma jo įgyvendinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14 nurodytas savavališkos statybos mastas turėtų leisti suvokti ieškovei, kokius veiksmus ji turi atlikti - ar nugriauti, ar pertvarkyti nelegalią statybą. Jeigu įvertinus 2007-01-29 savavališkos statybos akte Nr. 14 nurodytus reikalavimus ir susiejus jį su ginčijamu aktu nebūtų galima nustatyti nelegalios statybos masto, ir kokių priemonių turi būti imtasi jiems pašalinti, tik tada būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog ginčijamas aktas yra neaiškus bei nekonkretus.

Be to, kaip matyti iš ieškinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, ieškovė nurodo, kad atsakovės reikalavimas nugriauti statinį yra neadekvatus, kadangi tai gali sukelti neigiamas pasekmes Preilos gyvenvietės pastatams. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti šias aplinkybes, atitinkamai pasiūlydamas ieškovei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aplinkybė, jog pašalinus nelegalios statybos padarinius atsiras grėsmė Preilos gyvenvietės pastatams, nebuvo vertinama.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal į bylą pateiktus įrodymus ginčas apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėtas (CPK 327 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėErika Misiūnienė