- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- AN2-86-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00091-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- H. R.
- Kategorijos
- 17.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. H. R., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024-04-04 nutarimu Nr. N-3524-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda už tai, kad jis būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir būdamas transporto priemonės VOLKSWAGEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nusižengimo ROIK:23219298660 tyrimo tikslais pareigūnui pareikalavus, per numatytą laikotarpį nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 30 d. 09.39 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti prie geltonos linijos Nr. 1.4 (geltona ištisinė linija), t. y. vairavo ar valdė įm. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nevykdė LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 4 d. reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, H. R. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartimi H. R. skundas buvo netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-04-04 nutarimas Nr. 40-ANR_N-3524-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo H. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 150 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Be to, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu H. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį bei Institucijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti, bei priteisti iš atsakovo – Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – pareiškėjo naudai neturtinę žalą – 2000 Eur sumą. H. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisariato darbuotojai negalėjo įrodyti ir patvirtinti, kad apie užfiksuotą administracinį nusižengimą jis žinojo. Dėl popierinės siuntos siųstos 2023-09-01 d. teismui Komisariatas neturėjo jokių įrodymų, jog jis tą siuntą gavo, nes siuntos gavėjo duomenys po pusės metų yra sunaikinami. Be to, pareigūnas L. K. nufotografavo automobilį, stovintį prie geltonos linijos, formino pažeidimą, bet neužfiksavo bei nenupaveikslavo ant automobilio prietaiso skydelio padėto tai leidžiančio daryti dokumento - Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės. Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo jis sužinojo tiktai iš 2024-01-30 d. telefoninio pokalbio su pareigūne J. B., kuomet jau eilę mėnesių sirgo dėl sunkios ligos ir gydytojai buvo išrašę nedarbingumą. Pareigūnei paaiškino, kad jis šiuo metu parašyti įmonės vardu rašto, kas vairavo automobilį juridiškai negali, nes tam turėtų eiti į įmones kontorą, rašyti raštą ir jį registruoti dokumentų registracijos knygoje, o raštą paskui išsiųsti registruotu laišku, tai padaryti jam neleidžia Vyriausybės priimti teisės aktai, nes serga ir yra gavęs nedarbingumą, o tai, nedarbingumo laikotarpiu, jis oficialiai negali ir pasirašyti ar spręsti kitus darbinius klausimus susijusius su įmonės veikla. Tokį jo elgesį reglamentuoja „Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1 -356 punktas 51.6. Komisariato pareigūnų neteisėtų reikalavimų vykdymas jo nedarbingumo laikotarpiu gali sąlygoti, kad jis padarys kitą pažeidimą pagal ANK 96 str. 2 d. - Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, o tai, jei jis nedarbingumo laikotarpiu atliks darbinius reikalus jam užtrauktų baudą. Komisariatas reikalavo, o Teismas pritarė, kad jis padarytų savo nedarbingumo laikotarpiu pažeidimą ir pagal ANK 100 str. 1 d. - dirbtų ir to nežymėtų apskaitoje. Jis pareigūnei J. B. ir Teisme sakė, kad pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui jis raštu praneš, kas vairavo automobilį, įvertinus tai, skaito, kad jo padaryta nedarbingumo laikotarpiu veika neturi administracinio nusižengimo požymių ANK 565¹ str. 1 d. 1 p., be to, nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo vykdyti pareigūnės prašymo pagal ANK 18 str. 3 d. Be to, jei jis vadovavosi klaidingais įstatymais, tai taip pat turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal ANK 21 str. Atsižvelgiant į tai, kad jam dar nepasveikus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai nelaukdami kol jis pasveiks, grubiai savivaliaudami, sąmoningai nepasitikslinę, kad jis dar serga (yra pirmos grupės invalidas), priėmė Nutartį ir paskyrė baudą. Tai jam, sergančiam sunkia liga, besigydančiam ir nepasveikusiam, toks nesupratimas ir nesusikalbėjimas bei nežmoniškumas, sukėlė dar didesnį fizinį ligų suaktyvėjimą, skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitokią neturtinę ir moralinę žalą. Taip pat, sirgdamas, ligos metu, Tyrėjos buvo priverstas ne gydytis, o rašyti apeliacinį skundą teismui, kad nebūtų neteisingai nubaustas (praleidęs terminą), todėl teismo prašo padarytą neturtinę (moralinę) žalą įvertinti pinigais, tai yra 2000 Eur (dviem tūkstančiais eurų). Tokie Šiaulių apskrities VPK pareigūnų veiksmai (jo atžvilgiu nepagarba, nenoras susitarti, palaukti kol pasveiks, jam sergant per jo nedarbingumo laikotarpį ir jiems tai žinant), yra neteisėti, todėl pagal LR Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 d. teismo turi būti patraukti atsakomybėn bei įvertinti ir pagal jam padarytą žalą, atlyginti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo H. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėjant pareiškėjo H. R. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo H. R. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kaip teisingai buvo konstatuota, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (pranešimai dėl tiriamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo įmonės vadovui, registrų išrašai, fotonuotrauka, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) H. R. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 431 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad H. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nusižengimo Nr. 23219298660 tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą laikotarpį nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 30 d. 09 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti prie geltonos linijos Nr. 1.4. (geltona ištisinė linija) t. y. vairavo ar valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) už pareigų neatlikimą neatsako tik tokiu atveju, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. LR ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis pareiškėjas iki tiriančio pareigūno nurodyto ir įstatymu reglamentuoto termino privalėjo pateikti vairuotojo, 2023 m. rugpjūčio 30 d. 09 val. 39 min., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir palikusio ją stovėti prie geltonos linijos Nr. 1.4. (geltona ištisinė linija), duomenis, tačiau, kaip jau minėta, to nepadarė. Kaip jau minėta, transporto priemonės savininkas (valdytojas) už pareigų neatlikimą neatsako tik tokiu atveju, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Taigi šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamą savininko pareigų atlikimą. Pažymėtina, kad LR ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas pažeidimas yra formalus ir jo objektyvioji pusė siejama su tam tikru laiku, numatytu LR ANK, kuriam suėjus įmonės savininkas nepateikęs reikalaujamų duomenų, laikoma, kad uždrausta įstatymu ir pavojinga veika, numatyta LR ANK 431 straipsnio 1 dalyje, yra užbaigta. Ši neteisėta veika, įtvirtinta teisės normoje tam, kad pareigūnas per kuo trumpiausius terminus, netrukdomas ištirtų, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, ir tam, kad ši administracinio nusižengimo teisena nebūtų vilkinama kitų suinteresuotų asmenų ir, kad nebūtų asmenų piktnaudžiavimo dėl duomenų nepateikimo, siekiant išvengti, ar kiti asmenys galėtų išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu H. R. prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
a. Kaip jau minėta, Institucijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu H. R. pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
b. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
c. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. H. R. inkriminuota, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) šiam pareigūnui turi nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo šiam pareigūnui privalo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...>; kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
d. Byloje nustatyta, kad automobilis VOLKSWAGEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra H. R.
e. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
f. Apeliaciniame skunde teigiama, jog komisariato darbuotojai negali įrodyti ir patvirtinti, kad apie užfiksuotą administracinį nusižengimą jis galėjo sužinoti, nes jis apie administracinį nusižengimą sužinojo tik 2024-01-30 telefoninio pokalbio su pareigūne J. B. metu, kuomet jis jau eilę mėnesių sirgo dėl sunkios ligos, turėjo nedarbingumą ir negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, t. y. parašyti įmonės vardu rašto, kas tuo metu vairavo automobilį.
g. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023-08-30 buvo surašytas Policijos departamento prie VRM pareigūno L. K. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriuo, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas buvo išsiųstas e. pristatymo dėžutės Nr. (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau paaiškėjus, kad dėžutė neaktyvi, buvo išsiųstas ir adresu (duomenys neskelbtini), kaip popierinė siunta ir pristatytas 2023-09-01, 8.08 val. Taip pat 2024-01-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato policijos pareigūnė J. B. surašė pakartotinį pranešimą „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“, kuriuo pakartotinai, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas 2024-01-18, 15.51 val. Be to, šiuo elektroniniu paštu apeliantas 2024-05-06 pateikė prašymą teismui dėl skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kas patvirtina aplinkybę, jog elektroninis paštas yra naudojamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, asmeniui neprivalo įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas H. R. buvo tinkamas, todėl įsitikinti, ar jis juos gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Be to, teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde H. R. nurodė, kad apie pareigą pranešti duomenis jam tapo žinoma 2024-01-30, o administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo priimtas 2024-02-21, todėl asmuo turėjo pakankamai laiko reaguoti į pranešimą.
h. Nors H. R. minėtais laikotarpiais turėjo nedarbingumą ir kaip nurodo, negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, t. y. parašyti įmonės vardu rašto, kas tuo metu vairavo automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad apeliantas minėtais laikotarpiais buvo nedarbingas, nešalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės užtikrinti, kad įmonės turtas nebūtų naudojamas neteisėtiems veiksmams atlikti, taip pat neatleidžia nuo pareigos valstybės institucijoms pareikalavus reikalingos informacijos ją pateikti. Net ir būdamas nedarbingumo laikotarpyje H. R., kaip įmonės vadovas turėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų už korespondenciją atsakingas asmuo. Juo labiau, byloje nėra duomenų, jog H. R. nedarbingumo laikotarpiu įmonė apskritai butų nevykdžiusi jokios veiklos, be to, iš www.rekvizitai.vz.lt interneto svetainės duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-03-08 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iki šiol yra du apdrausti darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas H. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad net ir jo nedarbingumo laikotarpiu būtų reaguota į gautus pranešimus ir Institucijai pateikti prašomus duomenis. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK numatytas ganėtinai trumpas penkių darbų dienų terminas, per kurį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo pateikti transporto priemonės naudotojo duomenis, nėra savitikslis, o yra skirtas proceso operatyvumui užtikrinti, todėl juridinio asmens vadovo pareiga organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą vadovo nedarbingumo laikotarpiu traktuojant su išlygomis administracinių nusižengimų tyrimas būtų sutrikdytas ir proceso operatyvumas nebūtų pasiektas.
8. Taigi, byloje nustatyta, jog pranešimai H. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo įteikti tinkamu būdu 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. sausio 18 d., todėl H. R., būdamas įmonės vadovas, turėjo pareigą per penkias darbo dienas nuo pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, o tokių duomenų per numatytą terminą nepateikęs, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
9. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą aukštesnysis teismas dėl H. R. prašymo priteisti neturtinę žalą plačiau nepasisako, tik pažymi, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.