Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. J. paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015-11-05 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta ir neatlikta bausme ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 parų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 1.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė D. M. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam D. M. padarė muštinę veido žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam K. J. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

K. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiaulių apygardos teisme 2016-02-29 buvo gauti duomenys, patvirtinantys, jog K. J. 2016-02-26 atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą – padarė 516,45 Eur pašto perlaidą (iki pareikalavimo) nukentėjusiajam. Tačiau kaip iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo adv. A. Šichovcovo argumentų matyti, apeliantui dar iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio – 2016-02-25 – buvo žinomi būdai, kuriais jis gali atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet žala buvo atlyginta tik 2016-02-26, t. y. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir teisėjų kolegija buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti sprendimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad K. J. žalą atlygino ne savo noru, kaip tai numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o, kaip pats nuteistasis teisme pripažino, nenorėdamas atlikti jam skirtos arešto bausmės, t. y. siekdamas, kad apeliacinės instancijos teismas skirtų jam kitą bausmės rūšį, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

Nuteistasis nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jis Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – laisvės apribojimu – BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, už laisvės apribojimą griežtesnę bausmę – areštą. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kurias dar kartą atsižvelgti ir tuo pagrindu dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Kitų aplinkybių, į kurias teismas neatsižvelgė skirdamas bausmę, K. J. skunde nenurodė.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą skiriama nuo 15 iki 90 parų areštas (bausmės vidurkis 52,5 paros). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra artima arešto bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad K. J. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 45 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 30 parų arešto bausmę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai K. J. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes nusikalstamą veiką apeliantas padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.