Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3173-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-3173-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07490-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3173-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07490-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., 2019 m. vasario 21 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sugyventinei R. I. į sprandą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. I. fizinį skausmą.

Be to jis, 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę R. I., dėl ko ji griuvo ir trenkėsi galva į lovos kampą, taip smurtaudamas padarė R. I. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje su kraujosruva aplinkiniuose audiniuose, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 21 d. fizinio skausmo sukėlimas)

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 21 d., apie 14 val., jis, kartu su R. I., namuose gėrė alkoholį. Apie 21 val. R. nuėjo miegoti. Jis norėjo dar kartu išgerti, R. kėlė ir tyčia ranka sudavė jai per sprandą. R. atsikėlė iš lovos, tarp jų kilo ginčas, R. iškvietė policiją (2 t., b. l. 88–89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07490-19, remiantis nukentėjusiosios R. I. pranešimu, kuri nurodė, jog 2019 m. vasario 21 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai gulint lovoje, sugyventinis V. M. sudavė vieną kartą į kaklą, tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 29).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota nukentėjusiosios R. I. kalba, kurios metu ji pasakojo apie įvykį ir nurodė, jog jai sudavė per sprandą, jai skaudėjo. Kalbos tekstas matyti atliktoje objektų apžiūroje (1 t., b. l. 38–48).

Blaivumo testo metu R. I. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, o V. M., 2,81 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 56).

Apklausos metu R. I. parodė, kad jie su V. M. yra sugyventiniai, kartu gyvena 4 metus, veda bendrą ūkį. 2019 m. vasario 21 d., apie 21 val., jai gulint lovoje, V. M. sudavė vieną kartą ranka per sprandą ir dėl to jai labai skaudėjo kaklą (1 t., b. l. 60–61).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G519/2019(02) nurodyta, kad R. I. kūne sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b. l. 77).

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 23 d. fizinio skausmo sukėlimas)

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., jis nuo ryto girtavo kartu su R. I. Vienu metu jie buvo atvykę į aludę Kėdainiuose, kur susipažino su nepažįstamu vyru, kuris taip pat atvyko į jų namus. Tam vyrui išvykus, jis ėmė R. priekaištauti, kilo konfliktas, kurio metu jis susinervino, tyčia stipriai R. pastūmė, dėl ko ji griuvo ir trenkėsi į medinės lovos galą (2 t., b. l. 88–89).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41014-19. Atvykus policijos pareigūnams R. I. nurodė, kad ją sumušė sugyventinis – V. M. (1 t., b. l. 78).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje nurodyta, kad R. I. akivaizdžiai neblaivi, vengė bendrauti su pareigūnais. Ties dešine akimi jai matėsi patinimas, kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 81).

Blaivumo testo metu R. I. nustatytas 2,65 promilių girtumas, o V. M. nustatytas 3,36 promilių girtumas (1 t., b. l. 89–90).

Įvykio vietos ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotas R. I. pokalbis su pareigūnu (1 t., b. l. 91, 98).

Apklausos metu nukentėjusioji R. I. pasakoti apie įvykio aplinkybes nenorėjo, teigdama, kad nieko neprisimena. Į užduotus klausimus R. I. paaiškino, kad sugyventinis lygtai ją stipriai pastūmė ir ji griuvo, trenkėsi į lovos kraštą (1 t., b. l. 106).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2578/2019(02) nurodyta, kad R. I. muštinė žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva aplinkiniuose audiniuose išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu. Toks sužalojimas galėjo išsivystyti tiek nuo smūgio ranka ar spyrio, tiek griūnant bei šia sritimi atsitrenkus į kietą daiktą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 118).

Liudytojas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą neblaivi R. I. rėkė, jog ją sumušė sugyventinis suduodamas kumščiu, tačiau pradėjus ją filmuoti ji nepasakojo jokios situacijos ir konkrečiai nenurodė, kas nutiko (1 t., b. l. 128).

Liudytoja policijos pareigūnė I. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą kartu su pareigūnu V. B. ji pamatė sužalotą moterį, kuri tik rėkė ir konkrečiai nenurodė kas jai nutiko. Moteris tik teigė, kad sugyventinis ją mušė (1 t., b. l. 134).

Liudytoja policijos tyrėja A. B. parodė, kad į Kėdainių rajono policijos komisariatą buvo pristatyti du asmenys – R. I. ir V. M. Patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su pranešusia moterimi susikalbėti buvo neįmanoma. Ji spjaudėsi, elgėsi įžūliai, rėkavo, o jos sugyventinis V. M. elgėsi santūriai, ramiai ir jai paaiškino, kad jis priekaištavo R. I. dėl neištikimybės ir ją stipriai pastūmė, dėl ko ji krisdama trenkėsi ar tai į spintelę, ar tai į lovos kraštą (1 t., b. l. 140).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (2 t., b. l. 140).

Teismas konstatuoja, kad V. M. baudžiamąją atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis per pastaruosius metus baustas už du administracinius nusižengimus, kurie galioja, paskirtas baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 128–131), neteistas (2 t., b. l. 110–111), nedirba (2 t., b. l. 108), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 109), VšĮ. (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 137). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmės subendrinamos visiško sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę ir tai padarė du kartus, t. y. kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 21 d. 22.53 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.59 val., ir nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 23.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 14.27 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (2 t., b. l. 42, 44, 66, 68).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. I., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 95, 102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. vasario 21 d. epizodas) paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 23 d. epizodas) paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti V. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 21 d. 22.53 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.59 val., ir nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 23.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 14.27 val., (iš viso 3 dienos) vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. I., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė