Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-565-1079/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-01
Bylos Nr.
e1-565-1079/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07779-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-565-1079/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07779-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 1 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. rugpjūčio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 3 mėnesiams; paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių; 2014 m. gruodžio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų;

2) 2015 m. balandžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2015 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

3) 2015 m. rugsėjo 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2018 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 metams, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą – 960 eurų, arešto bausmė atlikta;

5) 2019 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį arešto bausme 30 parų, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 20 parų, bausmė atlikta;

6) 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi nutarta pripažinti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (numeris B 3974-19) nustatyta veika ir paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

7) 2020 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių; bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi suderinta ir palikta paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; 2021 m. sausio 25 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, su intensyvia priežiūra; 2021 m. balandžio 9 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2022 m. kovo 6 d. apie 1.50 val., pas T. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia smogė vieną kartą alkūne L. S. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai L. S. nosikaulio lūžį, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

M. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 19 val. jis maršrutiniu autobusu su sugyventine S. K. atvažiavo būdami blaivūs pas jo brolį T. T. į namus, pasveikinti su artėjančiu gimtadieniu. Brolio gimtadienis kovo 12 dieną. Namuose buvo brolis T. su savo sugyventine, vardo ir pavardės nežino, ją pirmą kartą matė. T. T. su sugyventine, kaip vėliau sužinojo, jos vardas L., jau buvo neblaivūs, gėrė alų. Jis atsivežė su savimi vieną butelį degtinės 0,7 litro. Visi susėdę miegamajame ant lovos, prie kažkokio staliuko pradėjo vartoti degtinę ir alų, išskyrus S. K., nes ji nevartoja alkoholio. Jau buvo tamsu, naktis, kiek valandų, neprisimena, buvo apgirtę, kai T. T. dėl asmeninių kažkokių problemų susiginčijo ir susistumdė su sugyventine L. Tuomet jis, norėdamas juos išskirti, pradėjo rankomis T. ir L. stumti į priešingas puses. Jis L. su ranka ties kaklu stūmė į šalį, tačiau stumdamas ranka galėjo kliudyti ir jos veidą. Jis tiksliai negali nurodyti, L. atstūmimo nuo T. momento aplinkybių, nes buvo neblaivus. Jo sugyventinė S. K. nesikišo į konfliktą, sėdėjo ant lovos. Kai atstūmė L., ji nugriuvo ant tuščios lovos, o brolis nukrito ant kitos lovos. Mano, kad L. krisdama, tiksliai pozos neprisimena, negalėjo susimušti nosies, nes ten buvo minkšta lovos dalis. Jis nebežiūrėjo, kaip L. atsikėlė, ir ar jai kraujas iš nosies bėgo, nes jis iškart išėjo į kitą kambarį su sugyventine miegoti. L. jam nukritusi nieko nesakė, ir negirdėjo, kad ji verktų ar kuo skųstųsi. Po kiek laiko jį pažadino policijos pareigūnai ir sulaikė. Jis nežino, kuriuo metu L. galėjo būti sulaužyta nosis, nes jis nematė, kad T. jai trenktų, be to juos kai skyrė, L. kraujas iš nosies nebėgo. Jis gailisi, dėl šio konflikto, paskambins ir L. atsiprašys. Papildomai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kad būnant neblaiviam pas brolį T. T. namuose, kilus konfliktui tarp brolio ir jo sugyventinės L. S., norėdamas juos išskirti, vieną kartą alkūne sudavė L. S. į veidą ir tokiu būdu sulaužė jai nosį. Jis gailisi, kad norėdamas išspręsti konfliktą, sulaužė L. S. nosį, jos atsiprašė. Jam visas įvykio aplinkybes, kaip alkūne sulaužė nosį L. S., priminė draugė ir brolis (b. l. 114-115, 123).

Nukentėjusioji L. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad 2022 m. kovo 5 d. ryte, ji iš parduotuvės nupirkusi parnešė vieną pakuotę, t. y. 9 butelius po 1 litrą, „G.“ 6 proc. stiprumo alaus ir abu su sugyventiniu T. T. namuose pradėjo gerti. T. T. nuomojamame name gyvena kaip sugyventiniai virš mėnesio. Tą pačią dieną pavakare, valandų neprisimena, pas juos į namus atvažiavo jos sugyventinio brolis M. T. su sugyventine S., pavardės nežino, kurie su savimi atsivežė 0,7 litro degtinės butelį ir dar kažkokį raudoną gėrimą. Ji su sugyventiniu T. jau buvo šiek tiek apgirtę, kai su M. T. pradėjo gerti atsineštą degtinę. S. degtinės negėrė, gėrė kažkokį miksiuką, tačiau ji nežino, ar tai buvo alkoholinis miksas. Alkoholį gėrė miegamajame, susėdę ant lovų prie staliuko. Jau buvo visi trys apgirtę, kai ji dėl buitinių dalykų susiginčijo su sugyventiniu T. T., ir buvo abu stovėdami susikibę už rūbų. Kiek pamena, M. pradėjo skirti ją su T., ir tuomet ji kažkokiu būdu gavo iš M. į nosį, po ko pargriuvo ant lovos. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jautė, kad skauda nosį ir yra kreiva. Vertinant skausmą skausmo skalėje nuo 1 iki 10, jautė 4-5 balų skausmą. Ji neįsidėmėjo, kokiu būdu jai M. sudavė, nes viskas vyko greitai, tačiau smūgis buvo vienas. Ji iškart sakė, jog jai nieko nėra ir viskas praeis. M. su sugyventine išėjo miegoti į kitą kambarį. Jai vis jaučiant didesnį skausmą nosyje, nusprendė paskambinti ir išsikviesti greitąją. Su greitąja atvyko ir policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, kokiu būdu buvo sužalota. Medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur peršvietė nosį ir nustatė nosies lūžį. Ją išleido į namus ir nurodė apsilankyti pas nosies gydytoją. Kadangi namuose dar buvo likę alkoholio, ji 2022 m. kovo 6 d. pabaigė išgerti alkoholį, todėl buvo neblaivi ir atvykę policijos pareigūnai neapklausinėjo jos. Ji pas med. ekspertus atsisako vykti. Jai turtinė žala nepadaryta, tik padaryta fizinė, moralinė žala. Šiandien dienai jaučia skausmą tik palietus nosį, skausmą vertina 2 balais. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš, nes jos M. T. per savo mamą atsiprašė, ir jam pretenzijų nebeturi (b. l. 30-31).

S. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sugyventinį M. T.. 2022 m. kovo 5 d. apie 19 val., būdami blaivūs, ji su M. T. maršrutiniu autobusu atvažiavo pas jo brolį T. T. pasveikinti su artėjančiu gimtadieniu. Namuose buvo T. T. su savo sugyventine L., pavardės nežino, ją matė antrą kartą. T. T. buvo piktas, be nuotaikos , nes buvo su sugyventine L. neblaivūs ir abu dar gėrė turėtą alų. M. T. su savimi atsivežė vieną butelį degtinės 0,7 litro. Tuomet miegamajame ant lovos M. T. su broliu ir L. pradėjo gerti degtinę. Ji su jais alkoholio nevartojo. Po vidurnakčio, kiek valandų neprisimena, T. T. pradėjo ginčytis su L. dėl buitinių dalykų ir jie abu susikibo su L. už pečių. Tuomet jos sugyventinis M. puolė brolį su L. skirti ir norėdamas juos išskirti stūmė viena ranka T. į šalį, o su kitos rankos alkūne staiga sukdamasis, kliudydamas trenkė L. per nosį. Ji nepuolė jų skirti, tik suriko, kad baigtų T. su L. pyktis. Kai M. T. sukdamasis alkūne vieną kartą kliudė L. nosį, ji nuo smūgio nukrito veidu į lovą ant minkštosios dalies, krisdama negalėjo susižaloti nosies. Kadangi L. nukritusi ant lovos nesikėlė, ji priėjusi ją pakėlė ir pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas, ir yra nosis kreiva, pasisukusi į šoną. Ji suprato, kad nosis jai gali būti lūžusi po M. smūgio iš alkūnės. Ji pasiūlė L. kviesti greitąja, o ši atsisakė, sakydama, kad nieko jai nėra, toliau gėrė degtinę ir alų. Ji tuomet su M. nuėjo į kitą kambarį miegoti, po kurio laiko juos pažadino atvykę policijos pareigūnai ir M. T. sulaikė (b. l. 59-60).

T. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį M. T. (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

M. T. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

2022 m. kovo 6 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl gauto L. S. pranešimo dėl sumušimo ir nustatytų aplinkybių (b. l. 15);

2022 m. kovo 6 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota vieta, kur buvo sumušta L. S. (b. l. 18-24);

2022 m. kovo 6 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuoti sužalojimai ant L. S. veido, nustatyta, kad nosis yra patinusi, deformuota, pakrypusi į kairę pusę, patinusi viršutinė lūpa (b. l. 41-45);

Medicininio dokumento išrašo kopija, kuriame užfiksuotas L. S. kreipimasis į medicinos įstaigas (b. l. 50-51);

2022 m. kovo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 322/2022 (04), kurioje nurodyta, kad atlikus tyrimą iš pateiktų medicininių dokumentų, L. S. nustatytas nosikaulio lūžis; sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. kovo 6 d. galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; L. S. padarytas sužalojimas kvalifikuojantas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. T. 2022 m. kovo 6 d. apie 1.50 val. kilusio konflikto metu, suduodamas vieną smūgį L. S. į veido sritį, padarė jai nosikaulio lūžį, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajai L. S. nustatytas kūno sužalojimas – nosikaulio lūžis, sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo M. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, byloje nei nukentėjusioji, nei Ligonių kasos nėra pareiškę civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. kovo 21 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti arešto bausmės dydį (b. l. 139-141).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

M. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, naują nusikaltimą padarė būdamas šiek tiek daugiau nei prieš metus paleistas iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 78-88), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 98-101), nedirba (b. l. 103). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis, prieš metus, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė nusikaltimą, bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 6 d. 2.40 val. iki 2022 m. kovo 6 d. 10.35 val., ir laikytina, kad M. T. yra atlikęs vieną arešto bausmės parą.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. T. paliktina galioti 2022 m. kovo 6 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 6 d. 2.40 val. iki 2022 m. kovo 6 d. 10.35 val., ir laikyti, kad M. T. yra atlikęs vieną arešto bausmės parą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. T., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti M. T., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Teismo baudžiamąjį įsakymą M. T. įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė