Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Iš pateiktos duomenų matyti, jog antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas dėl skolos iš skolininkės A. B. išieškotojai VMI (vykd. bylos Nr. duomenys neskelbtini)). Antstolė 2025-10-22 taikė areštą, nurodydama, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas: skolininkės sutuoktinio K. B. gaunamoms pajamoms ir abiejų sutuoktinių vardu registruotam nekilnojamajam turtui – ½ daliai negyvenamosios patalpos, esančios duomenys neskelbtini), ir ½ daliai žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini). Antstolė nurodo, jog išsiuntė pasiūlymą per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. B. ir K. B. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Iš vykdomosios bylos ir gauto prašymo matyti, kad antstolė nustatė, jog skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, taip pat skolininkė ir jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kuriuos galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Duomenų, jog skolininkė ir jos sutuoktinis būtų nutraukę santuoką, nėra. Taip pat nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CP 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.