Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2VP-39877-996/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2VP-39877-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33340-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-39877-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33340-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, I. Š., V. Š. (V. Š.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ (toliau – UAB „Naujininkų ūkis“, pareiškėja, išieškotoja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės I. Š. (toliau – skolininkė) turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui V. Š. priklausančio darbo užmokesčio, gaunamo iš uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ (toliau – UAB „Zarasų būstas“), ir ½ piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ (toliau – AB „Swedbank“) sąskaitoje.

Pareiškime nurodė, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo bei 2014 m. vasario 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo ir skolininkės jos naudai. Teigė, jog vykdymo procese nustatyta, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su V. Š., vedybų sutarties sudarę nėra, V. Š. gauna darbo užmokestį iš UAB „Zarasų būstas“ bei turi sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, antstolis pasiūlė jai kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0178/13/02536 ir Nr. 0178/14/01029 nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 235,72 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 54,97 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Vykdydamas minėtus vykdomuosius dokumentus antstolis Dainius Šidlauskas nustatė, kad skolininkė registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, skolininkė 2018 m. spalio 26 d. sudarė santuoką su V. Š., vedybų sutartis nesudaryta, antstolis Dainius Šidlauskas 2019 m. spalio 9 d. areštavo skolininkės sutuoktinio V. Š. gaunamą darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas iš UAB „Zarasų būstas“ ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 30 d. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CPK 667 straipsnio 1–2 dalis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

Nustatyta, kad skolininkės ir jos sutuoktinio V. Š. santuoka sudaryta 2018 m. spalio 26 d., pagal Vedybų sutarčių registro duomenis sutuoktiniai skolininkė ir V. Š. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, sutuoktinių turtui taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui V. Š. priklausančio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Zarasų būstas“, ir ½ piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui V. Š. (V. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio darbo užmokesčio, gaunamo iš uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, ir ½ piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė