Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovui Audriui Klišauskui,

išvadą teikiančios institucijos – viešosios įstaigos Akmens rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui Marijui Lopaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir J. G. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo Akmenės rajono paramos šeimai centras, išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Akmens rajono pirminės sveikatos priežiūros centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė esanti Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja, teikusi socialines paslaugas E. K. šeimai nuo 2017-03-01 iki 2019-02-08, kuomet atsakovė pateikė prašymą pakeisti socialinę darbuotoją, pagrindinį motyvą nurodydama, jog dėl socialinės darbuotojos kaltės vaikai buvo laikinai paimti iš jos ir atiduoti laikinai globėjai. Įstaigoje atsakovės prašymas buvo patenkintas. Liudytojos nuomone, atsakovė vienu laikotarpiu geranoriškai priimdavo jos, kaip socialinės darbuotojos teikiamas socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas, neprieštaraudavo socialinės darbuotojos lydima pas gydytojus, reaguodavo į patarimus. Tačiau paslaugų teikimo laikotarpiu vyraudavo atsakovės nuotaikų svyravimai, pasireiškę tuo, jog atsakovė kartais noriai ir pozityviai bendraudavo, o kartais nebendraudavo, kaltindavo nebūtais dalykais, be to, kategoriškai atsisakydavo lankytis pas psichologą, psichiatrą, sakydavo viską galinti padaryti pati. Tačiau patvirtino, kad paslaugų teikimo pabaigoje atsakovė pradėjo lankytis pas minėtus specialistus, dalyvaudavo įvairiuose jai pasiūlytuose užsiėmimuose, įsitraukė į įvairias veiklas. Palyginus atsakovės E. K. elgesį gyvenant su atsakovu J. G. ir atskirai, nurodė vaikų priežiūroje daugiau teigiamų poslinkių atsiradus atsakovams apsigyvenus atskirai, atsakovės būsena tuomet tapo stabilesnė. Atsakovės 2018 m. gruodžio mėnesį baigti Efektyvios tėvystės kursai, anot liudytojos, atsakovei patiko. Pagal rekomendaciją atsakovė taip pat lankė streso įveikimo ir pykčio valdymo kursus, tačiau buvo tik viename iš trijų užsiėmimų, nes į kitus atsisakė eiti. Atsakovė taip pat buvo įtraukta į socialinių įgūdžių ugdymo programą, tačiau atsisakė dalyvauti. Vaikams gyvenant tiek globos įstaigoje, tiek pas laikiną globėją atsakovė juos noriai lankė, rodė iniciatyvą susitikti su vaikais, jaudindavosi, nuveždavo vaikams tiek būtinų rūbų, tiek ir skanėstų, suorganizavo sūnaus gimtadienio šventę. Susitikimų buvo apie 20, emociškai jie būdavo įvairūs. Pirmuoju metu vaikai į mamą reaguodavo santūriau, vėlesnių – meiliai pasitikdavo mamą. Gaunamomis išmokomis atsakovė disponuodavo savarankiškai, socialinio būsto komunalinius mokesčius atsakovė apmokėdavo laiku, turimą įsiskolinimą antstoliui reguliariai mažino, pinigų užtekdavo maistui ir vaikų pramogoms, išvykoms. Atsakovės būstas tvarkingas, sąlygos patenkinamos, tik retais atvejais prireikdavo atsakovę motyvuoti susitvarkyti. Iki vaikų paėmimo laikinai globoti liudytoja atsakovės namuose apsilankydavo net po keliskart per dieną, ypač antram vaikui gimus, ir atsakovė bendraudavo noriai. Per savo darbo minėtoje šeimoje laikotarpį ji šeimą lankiusi 153 kartus. Liudytojos pastebėjimu, iki vaikų paėmimo laikinai globoti atsakovė, įvertinus vaikų mažą amžių, stengėsi juos ugdyti, lavinti, nupirkdavo vaikiškų knygučių, su jais užsiimdavo. Buvo pastebėta, jog atsakovei vaikų atžvilgiu pakėlus balso toną ir juos drausminant, sūnus rankytėmis užsidengdavo galvą, mama buvo pamokyta prieš vaikus balso tono nekelti. Vaikų tarpusavio elgesys iki laikinos globos buvęs agresyvus vienas kito atžvilgiu, laikinos globos metu stebint susitikimų su atsakove metu, pasikeitė į geranorišką ir užjaučiantį. Liudytoja parodė, kad jos darbo su šeima metu gauti 5 pranešimai iš atsakovės artimųjų dėl atsakovės galimo smurto vaikų atžvilgiu, tačiau pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Minėtu laikotarpiu iš savo šeimos narių atsakovė bendravo su mama ir broliu, su dviem seserimis buvo susipykusi. Ji negalinti atsakyti, ar atsakovė su socialinio darbuotojo pagalba galėtų rūpintis savo vaikais, kadangi šiuo klausimu nėra kompetentinga, o ir su atsakove pastarąjį kartą bendravo seniai – 2019-02-04. Atsakovas J. G. iki išvykimo į užsienį, iškilus problemoms gindavo savo šeimą, o išvykęs skambino jai, teiravosi apie vaikus, tačiau išlaikymo vaikams neskyrė. Tačiau 2017-06-14 informuotas apie finansinės paramos trūkumą E. K. šeimoje ir maisto produktų stygių vaikams, atsakovas per kitą asmenį perdavė liudytojai 90 Eur vaikų pieno mišinukams nupirkti.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. B., dirbanti Akmenės rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininke, parodė, kad nuo 2019-02-13 iki 2019-10-02 dirbusi socialinį darbą su atsakovės E. K. šeima, teikusi bendrąsias ir specialiąsias paslaugas, kuomet vaikai iš laikinos globos nuo 2019-01-25 jau buvo grąžinti auginti mamai. Ji šeimą lankydavo daugiau nei rekomenduojamus du kartus per savaitę. Pirmo apsilankymo metu atsakovės dukros kaktoje pastebėjusi nedidelį gumbą, tačiau atsakovė paaiškino, jog mergaitė naktį vertėsi ir atsitrenkė į lovytės kraštą. Viso tolesnio darbo su šeima metu ji niekuomet daugiau nepastebėjusi jokių sužalojimų ant vaikų kūnų. Jos teigimu, E. K. susitikimų metu bendradarbiavo noriai, į namus įsileisdavo visada, o nebūdama namie visuomet pranešdavo, kur esanti, informuodavo apie vaikų elgesį. Kaip jai nurodė atsakovė, vaikai ikimokyklinio ugdymo minėtą pusmetį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio nelankė, nes atsakovė norėjo pasirūpinti sūnaus sveikata, atlikti tyrimus dėl sūnaus neurologinės būklės ir tuo laiku atsakingai tuo rūpinosi: nuo 2019-03-05 iki 2019-03-15 su sūnumi gulėjo Klaipėdos ligoninėje, po to su abiem vaikais – Palangos sanatorijoje, vėliau lankėsi Šiaulių motinos ir vaiko klinikoje. Vaikus atsakovė, kaip ir žadėjusi, į darželį nuvedė nuo 2019-09-01, iki tol juos prižiūrėjo pati. Namų ruošoje atsakovė taip pat padarė didelę pažangą, reaguodavo į visus pastebėjimus, gerino namų buitį, pirko ir statė baldus pati, namie paruošto maisto būdavo visuomet. Apsilankymų šeimoje metu vaikai su mama elgėsi meiliai, glaudėsi prie jos, noriai bendravo ir su liudytoja, niekuomet nepastebėjo vaikų baimės mamos atžvilgiu. Nurodė, jog ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas žmogus, kartais būdavo ir pavargusi, ir piktesnė, tačiau tai suprantama, atsižvelgiant į tai, kad viena augina du mažamečius vaikus. Atsakovė vaikams organizuodavo laisvalaikį, išvykas. Atsakovė tik trumpam, ir vos keliskart vaikams prižiūrėti pasikviesdavo į pagalbą savo mamą. Finansais atsakovė disponuodavo savarankiškai pati, pinigų viskam užtekdavo. Į pasiūlymą lankyti psichologo konsultacijas atsakovė pareiškė apsilankysianti tuomet, kai pajaus poreikį. Kaip nurodė atsakovė, vaikų tėvas J. G. vaikais nesirūpina, jiems išlaikymo neteikia. Pati atsakovė nurodė su J. G. niekuomet nebendravusi. Liudytojos nuomone, atsakovė su intensyvia socialinio darbuotojo priežiūra savo vaikus auginti galėtų pati.

Išvadą teikiančios institucijos – viešosios įstaigos Akmens rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovas Marijus Lopaitis teismo posėdyje pateikė išvadą apie tai, kad pirmą kartą su atsakove susitiko 2018 m. vasario mėnesį, kai atsakovė grįžo iš Motinos Teresės globos namų. Tuomet vaikai buvo paimti iš atsakovės, dėl tos priežasties atsakovės būsena buvo įtempta, jaučiamas jos susijaudinimas dėl viso proceso, susijusio su vaikais. Vėliau atsakovės būklės gerėjo, ji pas gydytoją lankėsi reguliariai, tiek kiek reikėjo gydymo tikslams, vartojo jai paskirtus vaistus. Per pastaruosius pusantrų-dvejus metus pastebėtas akivaizdus pokytis tiek atsakovės elgsenoje, tiek bendravime, nuotaikose. Paskutinių apsilankymų metu atsakovė daug pasakojo apie savo vaikus. Šiuo metu atsakovei gydytojo-psichiatro gydymas nebeteikiamas nesant būtinybės. Atsižvelgiant į E. K. nustatytą ligą – protinį atsilikimą, tai yra asmens būsena, kuri nepraeis ir tokiems asmenims yra būtina pagalba tiek buityje, tiek vaikų auklėjime ir jų ugdyme. Būtent tokias paslaugas ir teikia socialiniai darbuotojai. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog E. K. gali auginti savo vaikus pati, esant būtinybei pasinaudodama socialinių tarnybų parama. Atsakovės vaikams nustatytos ligos ar susirgimai pateiktos išvados nekeičia, nes tėvų pareigos yra tapačios, neatsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę. Atsakovė E. K. gali pilnai užtikrinti tinkamą savo vaikų su negalia priežiūrą ir ugdymą. Dėl atsakovo teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų apie jo sveikatos būklę, institucijos atstovas pateikė nuomonę, jog atsakovui nustatyti širdies nepakankamumo požymiai turi fizinių apribojimų žmogui ir pagal gydytojų rekomendacijas atsakovas keliauti negali, tačiau minėtas susirgimas neapriboja jo galimybės bendrauti su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos sekančios reikšmingos faktinės aplinkybės. Iš gimimo įrašo ir gimimo liudijimo nustatyta, kad V. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas J. G., o motina – E. K.. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-11-19 įsakymu Nr. PAV-407 E. K. ir J. G. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūno 2015-12-02 sprendimu Nr. 12 šeimai teikiamos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. Iš pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagos matyti, kad atsakovai gyveno kartu, šeimai nuolatos buvo teikiamos socialinės paslaugos, atsakovų šeimoje kildavo konfliktai, J. G. piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovė stokojo bendravimo su vaikais įgūdžių, atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto naudojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, atsakovės buityje beveik visada yra palaikoma tvarka, švara, vaikai švariai aprengti, pamaitinti, atsakovė sugeba pagaminti maistą, daro tai reguliariai. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2017-06-30 iki 2018 metų vasario mėnesio gyveno VšĮ „Motinos Teresės namuose“. Iš VšĮ „Motinos Teresės namuose“ pateiktų pažymų matyti, kad pradžioje E. K. nepriimdavo teikiamų socialinių paslaugų, po mėnesių pradėjo laikytis nustatytų taisyklių, smurto prieš vaikus atvejų nenustatyta, nebuvo pastebėta girtaujanti, vykdo visus nurodymus, lankosi pas psichiatrą, vykdo visus jo nurodymus, atsakovė skaniai ruošia valgį, tvarkosi kambarį. Iš rašytinės bylos medžiagos ir ieškovo atstovo bei atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas J. G. 2017 metų balandžio mėnesį išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę.

Iš civilinės bylos Nr. eS2-5227-1048/2018 medžiagos nustatyta, kad 2018-08-14 Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima, D. R. pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018-08-04 lankantis E. K. šeimoje ir bendraujant su vaikais, ant vaikų kūnų įvairiose vietose pastebėtos hematomos. 2018-08-14 Skyriaus darbuotojai atvykę pas E. K. ir apžiūrėję jos mažamečius vaikus, pastebėjo pranešime nurodytus sužalojimus. Patys mažamečiai nurodė, kad juos mušė mama. Vaikai buvo nuvežti į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės vaikų ligų skyrių, kur apžiūrėti ir užfiksuoti sužalojimai. Mažamečiai vaikai paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre. Apie galimą smurtą prieš mažamečius vaikus pranešta Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl mažamečių sužalojimų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39102-18). 2018-08-24 teismo nutartimi leista paimti mažamečius vaikus D. G. ir V. G. iš tėvų (atsakovų). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-08-29 įsakymu D. G. ir V. G. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. Prokuroro 2018-10-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39102-18 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios (atsakovės) kaltę (skundas dėl prokuroro nutarimo buvo atmestas).

Iš VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2018-12-07 medicinos dokumentų išrašo (išduoto gydančio gydytojo psichiatro Marijaus Lopaičio) matyti, kad E. K. diganozuotas lengvas protinis atsilikimas (F70.0), E. K. reguliariai lankosi Psichikos sveikatos centre, vartoja antidepresantus, taip pat lanko užsiėmimus pas psichologą. Pagrindinis sutrikimas yra susijęs su vaikų priežiūros apribojimu, šiuo metu pacientės būsena yra stabili, yra pagrindo manyti, kad išsisprendus teisiniams reikalams, ji dar pagerės. Gydytojo nuomone, padedant socialinei darbuotojai, E. K. galėtų pati auginti savo nepilnamečius vaikus.

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-01-25 priėmė sprendimus grąžinti vaikus D. G. ir V. G. grąžinti mamai E. K.. Sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kad E. K. pradeda keisti savo elgesį su vaikais, įvykdė pagalbos šeimai plane numatytas priemones, šiuo metu vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojus nebegresia.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019-01-25 įsakymu nuo 2019-01-25 panaikinta D. G. ir V. G. laikinoji globa, vaikai grąžinti mamai E. K..

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2019-09-05 – 2019-10-14 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-276/2019 pateikta išvada patvirtina: E. K. konstatuojamas įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas, įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; E. K. psichikos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, šiuo metu būklė stabili. Dėl savo psichinės sveikatos būklės E. K. gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje, gali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus. Tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos reikalingas tėvystės įgūdžių lavinimas, socialinių kompetencijų didinimas.

Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pažymėjimas Nr. 43 patvirtina atsakovę 2018 m. gruodžio mėnesį pabaigus Efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus ir įgijus teorinių žinių, bei praktinių įgūdžių. Atsakovė E. K. gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), atsakovė niekur nedirba, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.

Byloje duomenimis, atsakovas J. G. nuo 2017 m. balandžio mėnesio gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. J. G. nustatytas neįgalumas, darbingumas 20 procentų. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad J. G. pastaruoju metu turi sveikatos problemų. Duomenų apie savo darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąjį būstą Jungtinėje Karalystėje, atsakovas nepateikė.

Dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos (atsakovės).

CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Atskiriant vaiką nuo tėvų nereikalinga įrodyti, jog tėvai yra kalti dėl netinkamo asmeninių tėvų teisių vaikui vykdymo. Nurodytame straipsnyje pavyzdinė objektyvi aplinkybė aiškinama kaip tėvų liga. Kaip tik dėl minėto pagrindo šioje byloje prašoma spręsti motinos ir vaikų atskyrimo klausimą.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovei diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, nuo 2015-11-19 atsakovės šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos teikiamos socialinės paslaugos, nepilnamečiai vaikai nuo gimimo beveik visą laiką gyvena kartu su atsakove, išskyrus laikotarpį nuo 2018-08-14 iki 2019-01-25, kuomet dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovės vaikai buvo paimti iš jos ir vaikams nustatyta laikinoji globa. Tiek Paramos šeimai centro duomenys, tiek teismo posėdžio metu duoti liudytojos D. R. parodymai patvirtina, kad vaikams gyvenant tiek globos įstaigoje, tiek pas laikiną globėją atsakovė juos noriai lankė, rodė iniciatyvą susitikti su vaikais, jaudindavosi, nuveždavo vaikams būtinų rūbų ir kitų lauktuvių, mokėdavo su vaikais tinkamai bendrauti. Be to, E. K. dalyvavo savipagalbos grupės užsiėmimuose, pozityvios tėvystės mokymuose. Liudytojų D. R. ir A. B. parodymai patvirtina, kad atsakovė geba su socialinės darbuotojos paskatinimu tvarkytis buityje, prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, atsakovė tinkamai savarankiškai disponuoja savo pajamomis, savarankiškai moka mokesčius, neturi jokių įsiskolinimų, pati rūpinasi vaikų sveikata, vaikų ugdymu, vaikai lanko ugdymo įstaigas. Liudytojos A. B. parodymai patvirtina, kad atsakovė visuomet reaguodavo į visus pastebėjimus, padarė didelę pažangą namų ruošoje, gerino namų buitį, pirko ir statė baldus pati, namie paruošto maisto būdavo visuomet, apsilankymų šeimoje metu vaikai su mama elgdavosi meiliai, glausdavosi prie jos, noriai bendraudavo ir su liudytoja, liudytoja niekuomet nepastebėjo vaikų baimės mamos atžvilgiu. Nors ieškovas akcentuoja atsakovės atžvilgiu gautus skundus dėl galimo fizinio smurto vaikų atžvilgiu, tačiau pastebėtina, kad minėti skundai datuojami 2015-2017 metų laikotarpiu, be to, minėtų skundų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę. Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. taipogi nurodė, jog pastaruoju metu (po vaikų grąžinimo atsakovei 2019-01-25), jokių skundų, pareiškimų ar pranešimų apie atsakovės galimą smurtą savo vaikų atžvilgiu negauta, jokių fizinio smurto žymių ant vaikų kūnų nepastebėta. Teismas pažymi, kad ieškovas prašo atskirti vaikus nuo atsakovės dėl atsakovės ligos, tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė dėl jai diagnozuotos ligos pastaruoju metu negalėtų vykdyti savo, kaip motinos, pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Priešingai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2019-09-05 – 2019-10-14 teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada patvirtina, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės E. K. gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje, gali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos reikalingas tėvystės įgūdžių lavinimas, socialinių kompetencijų didinimas. Taip pat tiek pateiktas gydytojo psichiatro medicinos dokumentų išrašas, tiek teismo posėdžio metu pateikta VšĮ Akmens rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovo (gydyto psichiatro) išvada patvirtina, kad padedant socialinei darbuotojai, E. K. gali pati auginti savo nepilnamečius vaikus. Kaip patvirtino išvadą teikiančios institucijos atstovas – gydytojas psichiatras Marijus Lopaitis, atsakovė Psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, vartojo vaistus, šiuo metu atsakovei gydytojo-psichiatro gydymas nebeteikiamas nesant būtinybės. Atmestina ieškovo nurodyta pozicija, kad atsakovė negali auginti vaikų dėl to, kad atsakovei nustatyta diagnozė patenka į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašą. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodytas teisės aktas apibrėžia reikalavimus globėjo ar rūpintojo sveikatos būklei, tačiau minėtas teisės aktas negali būti taikomas vertinant motinų ar tėvų sveikatą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, medicinos dokumentų išrašas, gydytojo-psichiatro išvada ir kiti įrodymai) patvirtina aplinkybę, jog atsakovė dėl jai diagnozuotos ligos gali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos reikalingas tėvystės įgūdžių lavinimas, socialinių kompetencijų didinimas, o tai gali užtikrinti nuolatinis socialinių paslaugų teikimas atsakovės šeimai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo motinos (atsakovės) atmestinas.

Dėl reikalavimų dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo. Atmetus reikalavimą dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovės, yra pagrindas atmesti ir išvestinius reikalavimus dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Pagal CK 3.181 straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė E. K. su atsakovu J. G. kartu gyveno iki dukros V. G. gimimo – (duomenys neskelbtini) (sūnui D. G. tuo metu buvo apie 1,5 metų), po to atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, o atsakovė nuo 2017-06-30 iki 2018 metų vasario mėnesio gyveno VšĮ „Motinos Teresės namuose“. Kaip nurodė ieškovo atstovas, kurį laiką atsakovo gyvenamoji vieta Vaiko teisių apsaugos skyriui iš viso nebuvo žinoma, atsakovo buvimo vieta po kurio laiko nustatyta tik socialinio tinklo Facebook pagalba ir atsakovas paragintas rūpintis savo vaikais. Ieškovo žiniomis, atsakovas iš užsienio buvo grįžęs tik kartą. Kaip paaiškino atsakovė, jai 2018 metų vasario mėnesį grįžus iš Motinos Teresės namų, atsakovas jau buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, nuo to laiko ji atsakovo daugiau nematė, atsakovas su vaikais taip pat nesimatė ir nebendravo, išlaikymo vaikams visiškai neteikė, atsakovas tik kelis kartus skambino telefonu. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo nesutinkantis, su vaikais bendravęs ir juos išlaikęs pagal galimybes. Tačiau ieškovo ir atsakovės paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas 2017 metų balandžio mėnesį išvyko į užsienio valstybę, nuo to laiko su vaikais nesimato, vaikų nelanko, neprisideda prie vaikų priežiūros ir auklėjimo, visiškai neteikia vaikams išlaikymo, emocinis ryšys tarp atsakovo ir sūnaus D. yra visiškai nutrūkęs, sūnus tėvo nebepažįsta (D. buvo apie 1,5 metų, kuomet atsakovas išvyko), o tarp atsakovo ir dukros V. emocinis ryšys niekada susiformavęs ir nebuvo, dukra nėra mačiusi tėvo (atsakovas išvyko iš karto po dukros gimimo). Nors atsakovas į užsienio valstybę yra išvykęs jau beveik trejus metus, jis nei iki šios bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie tai, kur jis tiksliai gyvena, kuo užsiima, kokios jo pajamos ir pan., atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikia pastovų išlaikymą vaikams. Teismas pažymi, kad atsakovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie jo sveikatos sutrikimus nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas visą išvykimo laikotarpį dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti ir užsidirbti savo bei savo nepilnamečių vaikų pragyvenimui, teikti išlaikymą vaikams, negalėjo grįžti į Lietuvą, sistemingai lankyti savo nepilnamečius vaikus, palaikyti su jais ryšį, rūpintis nepilnamečiais savo vaikais. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas J. G. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismui neterminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui vaikų D. G. ir V. G. atžvilgiu, jam išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo 2018-06-04 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2571-1048/2018) nepilnamečių vaikų D. G. ir V. G. gyvenamoji vieta nustatyta su mama E. K., iš J. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G., mokamas periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo J. G. išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G. priteistas Telšių apylinkės teismo 2018-06-04 sprendimu, o ieškovas nepareiškė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas šioje byloje nespręstinas. Teismo nuomone, tokia išlaikymo forma ir dydis užtikrina vaikų būtinų poreikių tenkinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019-01-17 sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovų taip pat nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 307 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti J. G., kad: apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.