- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5907-717/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01873-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (b. l. 4-10).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini). mirė jos motina A. K.. Mirusioji neturėjo jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, todėl jos palikimą sudarė tik kilnojamieji daiktai buvę jos gyvenamojoje vietoje. Palikėja gyveno kartu su pareiškėja išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas. Po palikėjos mirties į notarų biurą nesikreipė. 2019 m. gruodžio 6 d. iš valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto sužinojo, kad mirusioji paveldėjo piniginę kompensaciją už žemę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po motinos mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja (e. b. kopijos b. l. 15-17).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime pareiškimą paliko spręsti teismo nuožiūra (e. b. kopijos b. l. 18-19).
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (b. l. 17-22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri buvo pareiškėjos motina. Mirusioji nekilnojamojo turto neturėjo, mirė išsituokusi, santuoka nutraukta 1976 m. lapkričio 30 d., vaikai – pareiškėja L. L.. Gyventojų registro duomenimis, mirusioji gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodytu adresu esanti gyvenamoji patalpa 1999 m. liepos 30 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu buvo nuomojama. Kauno m. 11-ojo notarų biuro pateikta informacija patvirtina, kad po A. K. mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjai L. L. valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos bei 2019 m. gruodžio 17 d. nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus pažymos matyti, kad A. K. paveldėjo 1 771,03 Eur piniginę kompensaciją už atkurtą nuosavybės teisę žemę (e. b. pareiškimo reg. Nr. CBP-2500 el. priedai). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėja vaikų ir įvaikių, išskyrus pareiškėją, neturėjo, todėl jos įpėdine pagal įstatymą yra pareiškėja L. L..
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po savo motinos A. K. mirties likdama gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jos asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini). mirusios motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.