Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Kristinai Stasiškei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau- Institucijos) atstovui Liutaurui Kvikliui, išnagrinėjusi S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, senatvės pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2014-11-24, 9.30 val., atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8270/0024:5, Utenos m. k.v.), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), savininkas S. G. užėmė ir naudoja dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos m. k.v.), priklausančio N. P., taip pat minėtame sklype yra sukasęs metalinius tvoros strypus. Tokiais veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimo Nr. 1244 4.7 p. reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam priklausantis žemės sklypas sodo bendrijoje „Jovaras“ ribojasi su N. P. priklausančiu žemės sklypu. Šį žemės sklypą jis nupirko iš antstolio, tuo metu sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Jis N. P. žemės sklypo nepasisavino, žemę sukasė savo sklypo ribose pagal turimą žemės sklypo planą, o polius pastatė ant sklypų ribos, su atliktais žemės sklypo matavimais nesutinka.

Byloje esančiame paaiškinime S. G. nurodė, jog tarp sklypų pagal planą yra 1 m takas, kurį naudoti N. P. jiems draudžia. Riboženkliai buvo sukalti pagal sodo planą (b.l. 2-3).

Institucijos atstovas L. K. paaiškino, jog Institucija 2014-11-24 reaguodama į N. P. įgalioto atstovo prašymą atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog S. G. įkalė stulpelius svetimoje, N. P., žemėje, t.y. jis užėmė 40-50 cm gretimo sklypo ribų ir ten vykdė ūkinę veiklą. Tuo pažeidė nuosavybės teisės institutą pagal civilinį kodeksą ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 punktą.

Liudytoja N. P. parodė, kad sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ turi žemės sklypą, kuris ribojasi su S. G. sodo sklypu. Ankstesnis kaimyninio sklypo savininkas buvo E. B., su kuria jokių pykčių dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo. 2014 m. kaimynas S. G. pradėjo matuoti sklypo ribas ir užėmė dalį jai priklausančio žemės sklypo, jį suarė, sukalė stulpus. Iškvietė žemėtvarkininką, kuris išmatavo žemės sklypo ribas, tačiau S. G. nesutiko, perkėlė riboženklius.

Analogiškas įvykio aplinkybės parodė liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu bei byloje esančiame rašytiniame paaiškinime (b.l. 14).

Liudytojas J. D. parodė, kad yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) pirmininkas. Jis iš N. P. gavo prašymą išmatuoti žemės sklypo ribas, nes yra pažeistos jos sklypo ribos. Jis pagal projektą išmatavo žemės sklypą, atžymėjo 20 m. nuo N. P. sklypo iki S. G. sklypo. Pagal projektą tarp sklypų jokio tako nėra, jie vienas su kitu ribojasi be tako. Nežinojo, jog nuo statinio iki žemės sklypo turi būti 3,5 m.

Liudytoja T. G. parodė, kad su vyru S. G. įsigijo žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ankstesni sklypo savininkai buvo (duomenys neskelbtini), kurie plytomis buvo pažymėję sklypo ribas. Tarp sklypų tuo metu buvo takas. Kaimyninio sklypo savininkė N. P. paaiškino, jog pusė tako priklauso jų sklypui, o kita pusė tako jai. Nusprendė atsitverti sklypą tvora, todėl sukasė pusė tako. Nesijaučia, jog pažeidė taisykles.

Liudytojas E. S. parodė, kad Institucija gavo skundą dėl žemės sklypo ribų. Buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog S. G. savavališkai užėmė kaimynės žemės dalį. Liudytojo teigimu, sodo sklypai nėra tiksliai išmatuoti, jie privatizuoti pagal schemas, tos schemos yra nesusietos su koordinačių sistemomis, todėl ganėtinai sunku atstatyti ribas. Sklypai pagal dokumentus ribojasi be bendrų takų, tačiau ar žmonės anksčiau buvo susitarę naudotis taku, negali atsakyti. Tikėtina, kad S. G. kasė žemę ne savo sklype.

Liudytojas J. D. parodė, kad dirba VĮ valstybės žemės fondo matininku ir atlikinėjo kadastrinius matavimus N. P. sklype. Matavimų metu paaiškėjo, jog gretimo sklypo savininkas S. G. bando užgrobti svetimo sklypo dalį. Remiantis archyvine medžiaga jokių takų tarp sklypo ribų nebuvo, takai buvo naudojami tik bendru sklypo savininkų sutarimu.

Analogiškas įvykio aplinkybės liudytojas J. D. nurodė byloje esančiame paaiškinime (b.l. 21-22).

Liudytoja R. K. parodė, kad dalyvavo Institucijos atliktame patikrinime, kurio metu buvo nustatyta, jog S. G. naudoja 0,5 m. N. P. priklausančio žemės sklypo, todėl S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Iš žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos m. k.v., naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau gretimo žemės sklypo savininkas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Utenos m. k.v.) S. G. užėmė dalį N. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jame sukasė metalinius strypus (b.l. 6-7).

Iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 4, priklausančio E. B., plano matyti, jog nuo šiame sklype esančio sodo namo iki gretimo sklypo Nr. 5 ribos yra 3,50 m. atstumas (b.l.9).

Iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 5, priklausančio R. P., plano matyti, jog nuo šiame sklype esančio sodo namo iki gretimo sklypo Nr. 6 ribos yra 3,30 m. atstumas (b.l.10).

Iš VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus pateikto sklypo plano matyti, jog S. G. savavališkai statoma tvora užima 23 m² ploto N. P. priklausančio žemės sklypo ribose (b.l. 11).

Iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 5 genplano matyti, jog 1980-09-25 tarp gretimų sklypų savininkų buvo nustatytas bendras susitarimas dėl sklypo ribų ir jo naudojimo (b.l. 27).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos m.k.v., nuosavybės teise priklauso S. G., kuris 2011-09-09 įgytas pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr(duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose nenumatyti (b.l. 50-54).

Iš UAB „Utenos vandenys“ prisijungimo sąlygų ir pateikto darbo projekto matyti, jog tarp S. G. ir N. P. sklypo ribų yra numatytos vandentiekio ir nuotekų tinklų trasos (b.l. 57-61).

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą ar naudojimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.).

ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad tarp S. G. ir N. P. vyksta ginčas dėl žemės sklypų ribos. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, S. G. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos m.k.v., įgijo 2011-09-09 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo momentu sklypo kadastriniai matavimai atlikti nebuvo. Ankstesnė šio sklypo savininkė E. B. su gretimo sklypo savininke N. P. bendru sutarimu žemės sklypų ribą naudojo praėjimui, nors pagal žemės sklypo planą jokie takai ar servitutai nebuvo numatyti. Nors liudytojas J. D. nurodo, jog atlikus N. P. sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, jog S. G. bando užgrobti svetimo sklypo dalį, tačiau S. G. su atliktais sklypo matavimais nesutiko ir parodė, kad strypus sukalė ir žemę suarė savo sklypo ribose. Be to, liudytojas E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sodo sklypai nėra tiksliai išmatuoti, jie privatizuoti pagal schemas, tos schemos yra nesusietos su koordinačių sistemomis, todėl ganėtinai sunku atstatyti ribas. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu ginčas dėl sklypo ribos nėra išspręstas teisiniu būdu, nėra priimta jokio teisinio sprendimo dėl aptariamo administracinio teisės pažeidimo objekto – dalies žemės sklypo priklausomybės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną iš esmės buvo vienos iš civilinio ginčo pusės, t.y. N. P. įgalioto atstovo skundas dėl S. G. veiksmų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civiliniams, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti.

Kadangi protokolą surašiusi Institucija nepateikė neabejotinų S. G. tyčios įrodymų, darytina išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjo tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad S. G. aiškiai suprasdamas, kad N. P. yra dalies ginčo žemės sklypo savininkė ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą.

Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, N. P. teisės, susijusios su jos teise naudotis aptariamu žemės sklypu, suvaržymais, padarytais galimai neteisėtais S. G. veiksmais, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti apgintos. Esant neišspręstam turtiniam ginčui dėl aptariamo žemės sklypo ribos, negali būti daromos išvados dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo teisena S. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

S. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 45 str. 1 d. nutraukti kaip nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.