Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. e2-396-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
e2-396-984/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00305-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-396-984/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00305-2016-0)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 1067,99 eurų skolą, 1360,97 eurų palūkanas, 195,51 eurų delspinigius, 248,72 eurų palūkanų delspinigius, 135,70 eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 17,9 procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1067,99 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-07-24 AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-081749-GV (toliau – ir Sutartis), kuria AB „Swedbank“ atsakovei suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“, tačiau netinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl AB „Swedbank“ Sutartį nutraukė. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kuria AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus, pagal minėtą Sutartį į atsakovę. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nuostatų.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, yra priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-24 AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-081749-GV, kuria AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 1158,48 eurų (4000 litų) kreditą (26–27 el. b. l.). Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas numatytas sumas AB „Swedbank“, tačiau prievolės nevykdė (28 el. b. l.).

Ieškovas su AB „Swedbank“ 2009-05-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kuria AB „Swedbank“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą (4–15 el. b. l.). Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų nevykdė (29 el. b. l.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.881 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti kreditavimo sutarties sampratą, numato, jog kredito gavėjas įsipareigoja ne tik grąžinti kredito davėjui suteiktas pinigines lėšas (kreditą), bet ir mokėti palūkanas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1067,99 eurų skola.

Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo mokėti ir palūkanas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1360,97 eurų palūkanas, kurias sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminio kreditoriaus ieškovui perleistos 71,10 eurų palūkanos bei 1289,87 eurų palūkanos, paskaičiuotos nuo 2009-07-27 iki 2016-03-21, taikant 17,9 procentų dydžio palūkanų normą (21 el. b. l.). Šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 1360,97 eurų dydžio palūkanos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovo paskaičiavimu delspinigiai pagal Sutartį sudaro 195,51 eurus, o delspinigiai už palūkanas – 248,72 eurus. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, delspinigių sumos. Atsižvelgiant į jų susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Aplinkybė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinės prievolės, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos iki 0,05 procento dydžio, tai sudaro 97,75 eurus delspinigių bei 124,36 eurus delspinigių už palūkanas. Toks dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 135,70 eurus ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo (23 el. b. l.), jas sudaro darbo priemonės (vokas (66 vnt.), registruotas pranešimas (1 vnt.), paprasti pranešimai (65 vnt.), spausdinimas ir pakavimas, skambučiai (15 vnt.), užklausos Nekilnojamojo turto registrui (5 vnt.) ir Gyventojų registro tarnybai (65 vnt.). Tokios išlaidos kaip darbo priemonės negali būti vertinamos kaip atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovė, kaip vartotoja, sudarydama vartojimo kredito sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti. Be to, tokių išlaidų kaip pranešimų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 17,9 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, (Sutarties 10.1 punktas). Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 17,9 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 1067,99 eurų sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pareiškė 3008,89 eurų ieškinį. Teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2651,07 eurus – patenkino 88 procentus pareikštų reikalavimų. Teikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 68 eurų žyminį mokestį, todėl jam iš atsakovės priteistini 59,84 eurų žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovui UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1067,99 eurų skolą, 1360,97 eurų palūkanas, 97,75 eurų delspinigius, 124,36 eurų palūkanų delspinigius, 17,9 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1067,99 eurų skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. kovo 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2651,07 eurų sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. kovo 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 59,84 eurų žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė