Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-126-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
II-126-718/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01802-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kategorijos
  • 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-126-718/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01802-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.; 2.1.4.; 2.12.15. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 19 d. Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui L. P., jos įgaliotam atstovui A. B., Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotoms atstovėms Ž. E. ir A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-30 Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė nutarimą, kuriuo L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ str., paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Eur dydžio bauda. L. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, 2015-03-18 pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM00BB86 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje prekę „Vaikiškų, žaislinių mini virtuvėlių plastikinės kaitvietės“ (prekės muitinė vertė 74147,37 Eur) deklaravo TARIC kodu 9504 90 80 00. Klaipėdos teritorinė muitinė po muitinio įforminimo patikrinusi importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM00BB86 (2015-03-18) deklaruotos prekės klasifikavimo teisingumą 2015-11-13 priėmė suprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191422S, kuria pakeitė minėtojo importo deklaracijoje deklaruotos prekės TARIC kodą iš 9504 90 80 00 į 9503 00 95 90, pritaikė jai 4,7 % trečiųjų šalių muito tarifą bei perskaičiavo importo mokesčius. Už deklaracijoje deklaruotas prekes apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 4217,00 Eur. Pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje L. P. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. 1 d.

2016-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas L. P. įgalioto atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda L. P. skundžiamu nutarimu paskirta neteisėtai, nepagrįstai, o nutarimas turi būti panaikintas. Skunde teigiama, kad pareiškėja L. P. vykdydama savo pareigas bei ruošdama importo deklaraciją pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei elektroniniu būdu, išsamiai analizavo su atvykusiomis prekėmis gautus dokumentus. Pareiškėja pateikdama muitinei importo deklaraciją šiuo atveju veikė kaip trečiasis (subrangovas) asmuo (pagal atstovavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri veikė su prekių gavėju pagal sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugių teikimo), ji betarpiškai kontaktavo su prekių savininkės UAB (duomenys neskelbtini) atstove, analizavo ES muitinės tinklapyje privalomąją tarifinę informaciją ir visais įmanomais būdais siekė užtikrinti teisingą prekės TARIC kodo nustatymą bei mokesčių paskaičiavimą. L. P. veikė pasikliaudama gautais patvirtinimais ir dokumentais tiek iš prekių gavėjo, tiek iš siuntėjo ir tiek iš pačios muitinės bei jos pareigūnų. L. P. veiksmų bei įsitikinimų teisingumo faktą dar labiau patvirtino po 2015-03-25 pareiškėjos kreipimosi Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus atliktas supaprastintas patikrinimas ir šio patikrinimo 2015-03-31 patvirtinta ataskaita Nr. 5LM190389S. Šiam muitinės supaprastintam patikrinimui L. P. buvo pateikusi visus tuos pačius importo deklaraciją lydinčiuosius dokumentus, kuriais buvo remtasi ir atliekant supaprastintą patikrinimą, po kurio 2015-11-13 muitinė patvirtino ataskaitą Nr. 5LM191422S, o vėliau jos pagrindu patraukė L. P. administracinėn atsakomybėn. Pažymima, kad dviejų skirtingo turinio to paties muitinės skyriaus supaprastintų patikrinimų ataskaitų patvirtinimas kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Teigiama, kad muitinės pareigūnė, atlikusi supaprastintą patikrinimą, po kurio 2015-11-13 patvirtino ataskaitą Nr. 5LM191422S, analizavo tik UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus tuos pačius kaip ir L. P. pateiktus dokumentus bei dvi nuotraukas ir jų pagrindu nustatė, kad tikrinamose importo deklaracijose deklaruotos vaikiškų žaislinių mini virtuvėlių kaitvietės yra analogiškos kaitvietėms, kurias Klaipėdos teritorinė muitinė atlikusi tyrimą supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM191107S (2015-09-09) suklasifikavo TARIC kodu 9503 00 95 90. Apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir patį patikrinimą pareiškėjai nebuvo žinoma. Skunde nurodoma, kad L. P. atliko visus privalomus ir būtinus veiksmus įvertinant galimą riziką, išanalizuojant turimas duomenų bazes bei gautus dokumentus, o klaida dėl prekių TARIC neteisingo kodo nurodymo, jeigu tokia ir buvo, atsirado ne dėl L. P. kvalifikacijos stokos ar neveikimo, bet dėl Bendrovės ir prekių siuntėjo pateiktos informacijos apie importuojamas prekes, kurią tam tikrais veiksmais buvo patvirtinę ir muitinės pareigūnai. Be to, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Bendrovei papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir muitinės paskirta bauda buvo nedelsiant sumokėti ir tokiu būdu visi nustatyti pažeidimai operatyviai pašalinti. L. P. nuomone, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Visų skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vien formalių kriterijų taikymas, neatsižvelgiant į inkriminuojamo pažeidimo padarymo pobūdį, pasekmes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, negali būti pakankamas pagrindas muitinės tarpininko atstovą patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti už tai neproporcingai didelę administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą.

Atsiliepimas

2016-05-03 Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad su L. P. skundu nesutinka. Prašo palikti nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 nutarimą ir L. P. skundo netenkinti. Pažymi, kad vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMKĮN), 37 priedo I antraštinės dalies nuostatomis, tranzito deklaracijoje 33 langelio „Prekės kodas“ užpildymas neprivalomas, ši skiltis privalomai turi būti užpildyta tik tam tikrais atvejais. L. P. skunde paminėta tranzito deklaracija MRN 15LTLU9000146EC679, po kurios buvo įforminta importo deklaracija su neteisingu prekės kodu, buvo nukreipta į „žalią“ tikrinimo kanalą, kas reiškia, kad muitinė neatliko nei dokumentinio nei fizinio prekių tikrinimo. Pabrėžia, kad muitinės deklaracija yra vienašalis aktas ir muitinė priimdama deklaraciją nepriima galutinio sprendimo dėl teisingo tarifinio klasifikavimo bei ar deklaranto pateikta informacija, už kurią jis atsako, yra teisinga, be to, priėmusi deklaraciją muitinė nepraranda galimybės patikrinti ar ši informacija teisinga net išleidus prekes (pvz., po prekių išleidimo atlikusi supaprastintą patikrinimą). Nurodo, kad L. P. kaltė įrodyta bylos medžiaga. Įvertinus L. P. paaiškinimą bei rašytinius įrodymus, buvo padaryta išvada, kad šioje situacijoje yra neatsargi kaltė – pasitikėdama jai pateikta informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, L. P. pasielgė neatsargiai, tai yra numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. L. P. pateikdama neteisingus duomenis importo deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamojoje praktikoje teismas yra pasisakęs, kad pagal BMKĮN 199 str. nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties apelianto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pateikia muitinės įstaigai, tai yra sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Muitinės tarpininko atstovas teikdamas šias paslaugas turi specifinių žinių, todėl privalo užtikrinti, kad prekės būtų deklaruotos taip, jog jas būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti ir kad neatsirastų neigiamų pasekmių. L. P. nurodydama importo deklaracijos „54“ langelyje save kaip muitinės tarpininko atstovę, tapo atsakinga už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą. Šiuo atveju, jei muitinė savo iniciatyva nebūtų paėmusi prekių mėginių tyrimui dėl anksčiau įformintų deklaracijų, būtų atsiradusios žalingos pasekmės - neteisingai paskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai valstybei. Pažymi, kad muitinė 2015-03-31 atliko patikrinimą atsižvelgiant į L. P. prašymą dėl prekių vertės patikslinimo ir mokesčių perskaičiavimo, o ne dėl prekės kodo nustatymo. ATP protokolas buvo surašytas po to, kai Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-11-13 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191422S, kuria nusprendė mokesčių mokėtojui UAB (duomenys neskelbtini) įformintoje muito deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM00BB86 (2015-03-18) keisti nurodytą TARIC kodą iš 9504 90 80 00 į 9503 00 95 90, pritaikyti 4,7 % trečiųjų šalių muito tarifą bei perskaičiuoti pagal minėtą deklaraciją mokesčius, papildomai priskaičiuojant 3485,00 Eur muito ir 732,00 PVM, iš viso – 4217,00 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) minėto sprendimo neskundė. Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 13 str. gali, laikydamasi galiojančių nuostatų nustatytų sąlygų, atlikti visų rūšių tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina atlikti norint užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos muitinės veiklos taisyklės ir kiti teisės aktai, o 78 str. suteikia teisę muitinei po prekių išleidimo norint įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. ATPK 30 str. reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjant L. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo įvertintos visos nustatytos sąlygos (b.l. 101-104).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, nurodė, kad teikdama importo deklaraciją prekių išleidimo į laisvą procedūrą Prekių TARIC kodo teisingumu buvo visiškai įsitikinusi. Nurodė, kad tokį prekės kodą nurodė prekių importuotoja UAB (duomenys neskelbtini), kodą patikrino ES duomenų bazėje, be to toks kodas buvo nurodytas ir tranzito deklaracijoje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas A. B. teigė, kad L. P. atliko visus būtinus veiksmus nustatant prekės TARIC kodą. Prekės buvo priimtos, laisvoje teritorijoje iškrautos, apžiūrėtos ir sulygintos su duomenų baze. Mano, kad muitinė 2015-11-13 atlikusi patikrinimą realiai prekių netikrino, be to praėjus tokiam laikotarpiui prekių tikrinti negalėjo, kadangi galėjo būti pasikeitusios prekės. Nurodo, kad formindama importo deklaraciją L. P. atstovavo mokesčių mokėtoją, pagal įgaliojimą, o vykdydama mokestinį tikrinimą supaprastinta tvarka muitinė apie tai neinformavo L. P. kaip įmonės atstovės, dėl ko L. P. neturėjo galimybės dalyvauti patikrinime, pateikti pasiaiškinimus, apskųsti sprendimą. Nesutinka su muitinės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, neteisinga teigti, kad muitinės pareigūnas neatsako už importo deklaracijos patvirtinimą, kadangi tai neatitinka Muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 2 pastraipoje nurodytų nuostatų, ką pareigūnas turi daryti ir jo atsakomybė. Mano, kad L. P. kaltės nėra, ji kaip muitinės tarpininkė padarė visus būtinus veiksmus. Nurodo, kad pagal 2011 m. Muitinės departamento įsakymą Nr. 391, kai muitinės tarpininkas padaro metų bėgyje du pažeidimus, muitinė gali panaikinti jo kvalifikaciją. Panaikinus L. P. kvalifikaciją, ji taps bedarbe.

Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė Ž. E. paaiškino, kad L. P. pateikta importo deklaracija buvo nukreipta į žalią tikrinimo kanalą, kas reiškia, kad muitinė neatliko nei dokumentų nei prekių tikrinimo, tai yra, muitinės pareigūnas fiziškai netikrino prekių ir dokumentų, muitinė atliko patikrinimą automatiškai tik duomenų bazėje pagal pateiktus dokumentus. Teigti, kad prekės kodas pateiktas teisingas, negalima. L. P. ATP protokolas surašytas už tai, kad buvo pateiktas neteisingas prekės kodas importo deklaracijoje. Tai, kad L. P., kaip ji pati teigia, nepiktybiškai siekė sumažinti mokesčių mokėjimo sumą ir nepiktybiškai prekės kodą nurodė, kad ji pasitikėjo siuntėjo - gavėjo duomenis, nėra jos administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Paaiškino, kad deklarantas, muitinės tarpininkas sudarydamas tarpininkavimo sutartį tarp prekių gavėjo ir muitinės, tarpininkauja, sudaro sutartį, todėl deklaracijos pakeitimas nėra formalus veiksmas, kuris nesukelia teisinių pasekmių. Pagal muitinės kodekso 199 str. nuostatas, deklarantas atsako už visų duomenų teisingumą, autentiškumą, visų prievolių vykdymą. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodyta, kad deklarantas atsako už pateiktų duomenų teisingumą, už mokesčių paskaičiavimą. Nesutinka su L. P. teiginiu, kad jai nebuvo pranešta apie importo deklaracijos patikrinimą. Pažymėjo, kad patikrinimo ataskaita rašoma tik mokesčių mokėtojui, o mokesčių mokėtojas – tai prekių gavėjas, o ne tas, kuris tarpininkauja tarp muitinės ir prekių gavėjo. Pažymėjo, kad deklarantė L. P. pateikdama deklaraciją, 54 langelyje viršutiniuose skliaustuose nurodė skaičių 2. Tai reiškia, kad ji atstovauja gavėją UAB (duomenys neskelbtini) jo vardu ir jo sąskaita. Gavėjas pats susimoka visus mokesčius, todėl muitinės pareigūnai net neturėjo muitinės tarpininko informuoti, kad atliekamas toks patikrinimas. Tai turėjo būti aptarta tarp UAB (duomenys neskelbtini) gavėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovavimo sutartyje, kad jie būtų informuoti, jei bus atliekamas toks patikrinimas.

Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė A. A. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. 2015 m. kovo mėnesį pateikė importo deklaraciją, o liepos mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) kitas deklarantas formino kitą importo deklaraciją, dėl ko muitinei kilo įtarimas dėl prekių klasifikavimo, todėl 2015-09-09 buvo primtas sprendimas dėl mėginio nustatymo, o 2015-09-29 nusprendė patikrinti kitų tų prekių kodų forminimą. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų tikrinimas vyko „žaliu“ kanalu, o muitinės dokumentai nėra saugomi, todėl muitinė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydama pateikti dokumentus ir importuotų prekių – virtuvėlių ir kaitviečių nuotraukas. 2015-10-29 gavo atsakymą ir iš pateiktų nuotraukų ir dokumentų nustatė, kad importuotos kaitvietės yra analogiškos prekės tam mėginiui, kurio kodą nustatė rugsėjo 9 d. Prekė buvo plastikinis žaislas, kuris klasifikuojamas 9503 00 95 90 pozicijoje, o deklaruotu kodu yra įvairūs stalo žaidimai, vaizdo žaidimų pultai ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) sutiko, kad vežė tas pačias prekes, klausė, kur sumokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

L. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. LR ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-11-13 UAB (duomenys neskelbtini) supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 5LM191422S matyti, kad nuspręsta importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM00BB86 (2015-03-18) pakeisti deklaruotos prekės TARIC kodą iš 9504 90 80 00 į 9503 00 95 90, pritaikyti jai 4,7 % trečiųjų šalių muito tarifą bei perskaičiuoti importo mokesčius (b.l. 59-60).

Kaip nustatyta iš L. P. skundo turinio bei jos paaiškinimų teisme, ji neneigia 2015-03-18 pateikusi elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM00BB86 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje prekę - žaislines mini virtuvėles, deklaravo TARIC kodu 9504 90 80 00. Nurodė, kad prekės kodą kruopščiai patikrino, toks prekės kodas buvo nurodytas prekės savininkės UAB (duomenys neskelbtini), prekės tranzito deklaracijoje, TARIC kodą tikrino ir ES muitinės tinklapyje. Mano, kad klaida atsirado dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir prekių siuntėjo pateiktos informacijos apie importuojamas prekes, kurią tam tikrais veiksmais (2015-03-31 patvirtinta ataskaita Nr. 5LM190389S) buvo patvirtinę ir muitinės pareigūnai.

Teismas, išnagrinėjęs L. P. skundą, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, pačios L. P. paaiškinimas, supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM191422S patvirtina, jog L. P. padarė jai inkriminuotą pažeidimą.

Iš byloje esančios 2013-01-09 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo nustatyta, kad muitinės tarpininkas esant reikalui gali įgalioti trečiuosius asmenis deklaruoti kliento prekes (b.l. 39-42). Iš byloje esančios 2011-11-15 atstovavimo sutarties Nr. AS-11/41 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovauja vykdytojas UAB (duomenys neskelbtini) prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo metu, pildo visus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti, UAB (duomenys neskelbtini) atsako už muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą (b.l. 43-44, 45).

Išanalizavus bylos duomenis, darytina išvada kad L. P. nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, kadangi ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra muitinės tarpininkas, atstove, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2015-03-18 užpildytą importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM00BB86. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. kaip muitinės tarpininkė, veikdama UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėjo būti įsitikinusi dėl prekių pobūdžio bei jų TARIC kodo. Šiuo atveju L. P. užpildė deklaraciją nurodydama klaidingą TARIC kodą ir tuo suklaidino muitinę, nes, kaip nustatyta 2015-11-13 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, nebuvo sumokėta 4217,00 Eur importo mokesčių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ATPK 209² str. 1 d. nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010). Vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 str., būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. L. P. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji galimai prekes deklaravo pagal prekių savininko ir siuntėjo jai pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 str., o taip pat 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 182 str. bei Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p., asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad L. P. būtų pasinaudojusi minėtose teisės normose nustatytomis teisėmis ir įsitikinusi, kad deklaruoti duomenys yra teisingi, juos pateikė muitinės įstaigai. Nepasinaudojusi jai suteikta teise apžiūrėti prekes L. P. savo rizika turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Teismo nuomone, L. P. nenumatė, jog jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Tokias savo veiksmais L. P. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. Todėl jos veika dėl pažeidimo, susijusio su importo deklaracijos Nr. 15LTLR1000IM00BB86 pateikimu atitinka ATPK 209² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

L. P. skundu teigia, kad 2015-03-25 gavusi UAB (duomenys neskelbtini) patikslintus duomenis pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą patikslinti prekių vertę ir perskaičiuoti mokesčius. 2015-03-31 Klaipėdos teritorinė muitinė atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM190389S ( b.l. 29-30). L. P. teigia, kad muitinei atlikus minėtą patikrinimą prekės TARIC kodas pakeistas nebuvo, kas taip pat įrodo kodo teisingumą.

Susipažinus su 2015-03-31 Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM190389S bei remiantis teisme duotais Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad muitinė atliko patikrinimą atsižvelgiant į pateiktą prašymą, tai yra dėl prekių vertės patikslinimo ir mokesčių paskaičiavimo, o ne dėl prekės kodo nustatymo, todėl šis skundą pateikusio asmens argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundą pateikusi L. P. ir jos atstovas taip pat nesutinka ir su prekės TARIC kodo pakeitimo teisingumu Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-11-13 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 5LM191422S, nurodo, kad minėtas patikrinimas atliktas praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo importo deklaracijos pateikimo, kai prekės jai galėjo būti pakeistos kitomis prekėmis. Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnė A. A. paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str., nusprendė atlikti patikrinimą po prekės išleidimo. UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų tikrinimas vyko „žaliu“ kanalu, o muitinės dokumentai nėra saugomi, todėl muitinė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydama pateikti dokumentus ir importuotų prekių – virtuvėlių ir kaitviečių nuotraukas. 2015-10-29 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė reikalingas nuotraukas ir dokumentus, iš kurių nustatyta, kad importuotos kaitvietės yra analogiškos prekės tam mėginiui, kurio kodą nustatė rugsėjo 9 d. Prekė buvo plastikinis žaislas, kuris klasifikuojamas 9503 00 95 90 pozicijoje, o deklaruotu kodu yra įvairūs stalo žaidimai, vaizdo žaidimų pultai ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) sutiko, kad vežė tas pačias prekes, sumokėjo visus mokesčius.

Pažymėtina, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 13 str. ir 78 str. muitinė turi teisę, laikydamasi sąlygų, nustatytų galiojančių nuostatų, atlikti visų rūšių tikrinimą, kuri, jos nuomone, būtina, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą. Muitinė turi teisę savo iniciatyva daryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 str. 3 d., jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėjo, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. Darytina išvada, kad teisės aktai skiria „muitinės deklaracijos priėmimą“ ir „muitinės deklaracijos patikrinimą“, ir šie veiksmai, jei taip nusprendžia muitinės pareigūnas, gali būti neatliekami vienu metu. Todėl L. P. argumentas, jog importo deklaracijos priėmimas, o vėliau ir 2015-03-31 supaprastinto patikrinimo ataskaitos surašymas reiškia, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi yra nepagrįstas, nes, kaip matyt iš byloje nustatytų aplinkybių, L. P. nurodyti duomenys deklaracijos priėmimo metu nebuvo tikrinti. Be to, kaip nurodyta aukščiau, pagal Bendrijos muitinės kodekso 68 str. muitinė turi teisę, bet ne pareigą, tikrindama jos priimtas deklaracijas, patikrinti prekes.

Teismo nuomone, Klaipėdos teritorinei muitinei po prekių išleidimo atlikus papildomą prekybos dokumentų ir duomenų, susijusių su atitinkamu prekių importo operacijomis, patikrinimą, pagrįstai buvo nuspręsta keisti TARIC prekės kodą, juolab kad ir pats mokesčių mokėtojas – UAB (duomenys neskelbtini) šios ataskaitos neginčijo, į valstybės biudžetą sumokėjo visu būtinus mokesčius.

Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad L. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM00BB86 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje prekę „Vaikiškų, žaislinių mini virtuvėlių plastikinės kaitvietės“ (prekės muitinė vertė 74147,37 Eur) deklaravo TARIC kodu 9504 90 80 00, kuris Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-11-13 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 5LM191422S pakeistas į 9503 00 95 90, pritaikytas 4,7 % trečiųjų šalių muito tarifas bei perskaičiuoti importo mokesčiai. Už deklaracijoje deklaruotas prekes apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 4217,00 Eur. Pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje L. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 1 d.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 209² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 nutarimu L. P. už ATPK 209² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta 500 eurų bauda, tai yra žymiai mažesnė bauda nei sankcijos minimumas. L. P. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jos keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 1 d., 291 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundą atmesti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-55836530-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė