Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2782-720/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
e1-2782-720/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09164-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
elektroninio dokumento nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. e1-2782-720/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09164-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.1.; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro V. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 22 d., apie 8.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, iš knygų lentynoje esančios knygos paėmė 700 eurų, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai M. J. priklausantį turtą – 700 eurų.

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo mama ir močiute, močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute. Šiuo metu niekur nedirba, kadangi yra neįgalus, gauna dėl to pašalpą. Priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje gydėsi. Anksčiau yra teistas. Jis žino, kad jo močiutė, kuomet būna susitaupiusi pinigų, juos slepia arba į knygas, arba į gėles. Jis tai žino todėl, kad jie su močiute gyvena visą gyvenimą kartu ir vienas kitą puikiai pažįsta. Kada tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, bet galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu, nakties metu, kuomet močiutė jau miegojo, jis nuėjo į jos kambarį. Nuėjęs į jos kambarį, jis nuėjo prie knygų lentynos ir ten buvusiose knygose ieškojo pinigų, kadangi tiksliai nežinojo kurioje knygoje jie yra padėti. Surado vieną knygą, tačiau jos pavadinimo pasakyti negali, nes neatsimena, kurioje buvo įdėta pinigų. Knygoje galėjo būti 700 eurų, kiek ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis pasiėmė tuos pinigus, kadangi tuo metu jam reikėjo pinigų asmeninėms reikmėms. Jis močiutei apie tai nieko nesakė. Jos pats nepaprašė, kadangi gėdinosi tai pasakyti. Tuo metu, kai paėmė pinigus, jis tai darė vienas, namuose nebuvo jokių jo draugų, niekas šio įvykio nematė. Ar močiutė tai pastebėjo vėliau, ar iš karto atsikėlusi, jis pasakyti negali, nes nežino. Kuomet močiutė tai pamatė, ji iš karto dėl to apkaltino jį. Jis močiutei prisipažino, kad paėmė tuos pinigus, ir jos dėl to labai atsiprašė. Taip pat jis atlygino močiutei 400 eurų, jie abu susitarė, kad kai galės jis jai atlygins likusius pinigus, t. y. 300 eurų. Šiuo metu jie su močiute jau yra susitaikę, ji jam atleido. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje taip nesielgti (b. l. 124-125, 128).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 10 d. gavo pensiją, t. y. 435 eurus. Tuo metu iš jų 400 eurų įdėjo į knygą spintos lentynoje, kurioje jau buvo 300 eurų, kuriuos buvo atsidėjusi. 200 eurų buvo po 50 eurų nominalo, 100 eurų po 20 eurų banknotais, ir 100 eurų po 10 eurų banknotais. Prieš tai 300 buvo po vieną šimtą eurų banknotais. Paskutinį kartą pinigus matė 2020 m. vasario 10 d. Bute gyvena su savo dukterimi V. K., kuri turi nuo vaikystės proto negalią, nuolat gydosi psichiatrinėje ligoninėje. Taip pat bute gyvena anūkas D. K., jis taip pat turi proto negalia, dažnai gydosi psichiatrinėje ligoninėje, ankščiau teistas, sėdėjęs kalėjime. Bute daugiau niekas negyvena. Kartais namuose lankosi D. K. draugai. 2020 m. vasario 12 d. D. K. ją palydėjo pas šeimos daktarą poliklinikoje. Minėti pinigai buvo palikti knygoje, kaip įprastai. Kas galėjo paimti pinigus, nežino, bet įtaria D. K.. Šiandien iš ryto atsikėlusi pamatė kambaryje išverstą lentyną, sujauktus daiktus. Tame pačiame, kuriame gyvena. Savo atskiro kambario neturi, miega kartu su dukra V. K.. Nakties metu negirdėjo, kad būtų atėję svečių, ar kad kas nors būtų kuitęsis tarp jos daiktų, savo amžiuje nelabai prigirdi. Ar buvo kokių nors draugų atėję, taip pat negali pasakyti, nes po nakties matė virtuvėje papjaustytos užkandos. Iš knygos pinigai dingo pirmą kartą, bet iš piniginės vaikai būdavo paimdavo pinigų, dėl to pretenzijų niekam neturėjo. Po to, kai ji su pareiškimu kreipėsi į policiją, ji pati kalbėjosi su D. K. dėl dingusių jos pinigų. D. K. jai tada prisipažino, kad tai tikrai jis paėmė tuos pinigus ir pažadėjo juos jai grąžinti. Kada tiksliai ji kalbėjosi su D. K., neprisimena. Jis sakė, kad tų pinigų jam reikėjo asmeninėms išlaidoms. Ką jis už juos pirko, nenurodė. Šiuo metu D. K. jau jai yra grąžinęs 400 eurų. Pinigus jis jai grąžino savanoriškai. Likusius 300 eurų D. K. įsipareigojo jai atlyginti vėliau, kai galės. Ji su tuo sutiko, jie susitaikė, jis jos atsiprašė. Dėl šito įvykio ji daugiau pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 19, 40-42).

2020 m. vasario 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja M. J. pareiškė, jog 2020 m. vasario 22 d., apie 8.00 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, lentynoje pasigedo knygos, kurioje buvo 700 eurų. Prašo pradėti tyrimą ir išsiaiškinti kas paėmė jos pinigus, bei nubausti pagal įstatymą (b. l. 18).

2020 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, stovi penkių aukštų daugiabutis. Antra laiptinė nuo dešinės pusės, durys metalinės su kodine spyna, pro duris patenkama į laiptinę, laiptais pakylama į trečią aukštą, kairėje pusėje šarvuotos durys Nr. (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į dviejų kambarių butą. Koridoriaus gale kairėje pusėje kambarys. Kambario kairėje pusėje spintelė, ant kurios sudėti rūbai ir kiti įvairūs daiktai, dešiniau sofa lova, dešinėje pusėje spinta, apačioje ant lentynų sudėtos knygos, dešiniau spintos stalas ant kurio televizorius. Kartu su protokolu pateikta foto lentelė (b. l. 30-36).

2020 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju M. J. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 43-44).

2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus pranešimas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtina, kad D. K. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro jam siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-135).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

Ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo D. K. visišku prisipažinimu, jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 22 d., apie 8.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, iš knygų lentynoje esančios knygos paėmė pinigus – 700 eurų, tokiu būdu tokiu būdu slapta pagrobė svetimą turtą ir padarė M. J. 700 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-135).

Skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nedirba, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi dėl paranoidinės šizofrenijos, 2020 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-411/2020 nurodyta, kad D. K. iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos metu (2020 m. vasario 22 d.) konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F 20.0) (medikamentinė remisija), dėl to jis galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti; D. K. šiuo metu konstatuojama paranoidinė šizofrenija (F 20.0) (medikamentinė remisija), dėl to jis gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti; D. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 86-89).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jam paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K. 2020 m. balandžio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-130), pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

D. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė