Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-10 · Byla Nr. Ik-3211-281/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
Ik-3211-281/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02365-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
UAB „DM valda“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Adm. byla Nr. I-3211-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-02365-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-12-10Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei J. N., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „DM valda“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „DM valda“ (toliau – ir Bendrovė) skunde (b.l. 1-2) teismui prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2010-07-02 sprendimą Nr.69-169 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2010-05-25 skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(04J-K3-118.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Kauno apygardos teismas 2009-11-30 nutartimi (civ b. Nr.B2-1139-605/2010) iškėlė bankroto bylą UAB „DM valda“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“. Minėta nutartis įsiteisėjo ir bendrovė bankrutuojančios teisinį statusą įgijo 2009-12-11.

Inspekcija 2010-05-03 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-118, kuriuo priskaičiavo pareiškėjai papildomai 135795 Lt, t.y. 129830 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 5965 Lt delspinigių bei paskyrė 12983 Lt baudą.

Pareiškėja, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau - LR MAĮ) 2 str. 20 d. ir 145 str. 1 d., 2010-05-25 pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui.

2010-07-09 gavo Centinio mokesčių administratoriaus 2010-07-02 sprendimą Nr.69-169, kuriuo pareiškėjos skundas buvo nenagrinėtas ir atmestas. Centrinis mokesčių administratorius Sprendime nurodė, kad sprendimą, pareiškėja turi teisę apskųsti LR MAĮ 159 str. nustatyta tvarka.

MAĮ 145 str. 1 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, t.y. mokesčių mokėtojas privalo, prieš kreipiantis į teismą, pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, kuri vėliau neriboja mokesčio mokėtojo teisės dėl centrinio mokesčio mokėtojo sprendimo kreiptis tiesiogiai į teismą. Centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes LR MAĮ 145 str. nustato pareigą mokesčių mokėtojui naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad LR MAĮ nereglamentuoja ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros mokesčio mokėtojo bankroto atveju, o LR įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja ikiteisminių ginčo sprendimo procedūrų, o taip pat į tai, kad centrinis mokesčių administratorius yra išnagrinėjęs kitos bankrutuojančios įmonės skundą, laikantis ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros (duomenys iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ. bylos Nr.3K-3-261/2010), pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad centrinis mokesčių administratorius skundą išnagrinės greičiau, nei apygardos teismas, tokiu būdu užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b.l. 20-21) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad 2009-11-30 pareiškėjai yra iškelta bankroto byla, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2009-12-11. Bankroto procedūra vykdoma pagal LR įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). Minėto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. (2008-05-22 LRĮNr.X-1557 redakcija, galioja nuo 2008-07-01), nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar neginčo tvarka. Pagal ĮBĮ 35 str. 3 d. (2008-05-22 LRĮ Nr.X-1557 redakcija, galioja nuo 2008-07-01) nuostatas kreditoriniai reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą tenkinami antra eile. Toks sureguliavimas užtikrina išsamų ir visapusišką bankroto procedūrai reikšmingų aplinkybių nustatymą bei pačios įmonės, jos kreditorių ir skolininkų interesų suderinimą. Vadovaujantis ĮBĮ 26 str. 1 d., kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Nagrinėjant ginčą dėl bankrutuojančios įmonės mokestinių prievolių iš esmės sprendžiamas pareiškėjos, kaip bankrutuojančios įmonės, turto paskirstymo klausimas, todėl šių klausimų sprendimas negalimas ne bankroto byloje, nes tokie klausimai gali turėti įtakos ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

Bylos teismingumo klausimas yra išanalizuotas specialios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2003-05-22 nutartyje. Šioje nutartyje buvo konstatuota, jog įmonių bankroto procedūrą reguliuojančios procesinės normos nustato, kad visos bylos, kuriose reiškiami kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei ar įmonės reikalavimai jos skolininkams, turi būti nagrinėjamos bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t.y. bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad specialios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006-10-27 nutartyje taip pat nuspręsta, kad ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, susijusių su mokesčių mokėtojo mokestinėmis prievolėmis, yra nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir bankroto byloje, be to, pažymėta, kad sprendžiant dėl atitinkamos bylos, susijusios su mokesčių teisiniais santykiai, kuomet įmonei (skolininkui) yra iškelta bankroto byla, rūšinio teismingumo, ĮBĮ yra lex specialis mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu.

LR mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio, nustatančio mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka procedūrą nuostatas yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2007). Teismo nuomone, mokesčių mokėtojo laikymasis išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos reikštų ginčo administracinių bylų teisenos tvarka inicijavimą. Dėl to atsirastų galimybė išnagrinėti ir patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymų leidėjas nenustato galimybės atskirai nuo nagrinėjamos bankroto bylos inicijuoti mokestinį ginčą. Tokio ginčo nagrinėjimas išankstine ne teismo tvarka, esant iškeltai bankroto bylai, taip pat prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams bei bankroto procedūros prigimčiai - nustatyti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus ir patenkinti juos iš bendrovės turto visiems kreditoriams efektyviausiai ir operatyviausiai (LR civilinio proceso kodekso 7 str., ĮBĮ 30 str. 2 d.).

Taigi nors yra kilęs mokestinis ginčas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau, kadangi jis vyksta tarp mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės, šis ginčas nagrinėtinas pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiame Kauno apygardos teisme.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime (b.l. 17-18) į pareiškėjos skundą nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009-11-30 nutartimi UAB „DM valda“ iškelta bankroto byla (Liteko duomenų bazė; http://172.20.61.1/Liteko/default.aspx?item= casecard&pid=tdocs&id=094c0547-321f-403c-8200-83954f76eaa6&location=cdb). Minėta nutartis skundžiama nebuvo ir įsiteisėjo.

Inspekcija 2010-02-25 patikrinimo aktu Nr.AU-8 paskaičiavo pareiškėjai 129830 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei 5965 Lt šio mokesčio delspinigių (b.l. 38-40).

Inspekcijos 2010-05-03 sprendimu Nr.(04)-K3-118 buvo patvirtintas 2010-02-25 patikrinimo aktas ir Bendrovei paskirta 12983 Lt bauda (b.l. 31-33).

Bendrovė Mokesčių inspekcijai 2010-05-25 pateikė skundą, kuriame prašė Inspekcijos 2010-05-03 sprendimą panaikinti (b.l. 4-8).

Mokesčių inspekcijos 2010-07-02 sprendimu Nr.69-169 pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas (b.l. 9-10).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Mokesčių inspekcijos 2010-07-02 sprendimą bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2010-05-25 skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš pareiškėjos skundo reikalavimų bei Mokesčių inspekcijos 2010-07-02 sprendimo matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės kompetencijos, t.y. ar atsakovė, vykdydama įstatymu jai priskirtinas viešojo administravimo funkcijas, privalo išnagrinėti ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka bankrutuojančios UAB „DM valda“ skundą dėl ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimo.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Mokesčių inspekcijos 2010-07-02 sprendimo, kuris yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-17 nutartyje (civ.b. Nr.3K-3-23-2007), pažymėjo, kad LR CPK 22 str. 1 d. įtvirtintas visuotinis civilinių ginčų dėl teisės priskirtinumas teismui. Pagal šią teisės normą teismams priskirtini ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. LR CPK 22 str. 2 d. įtvirtinta galimybė įstatyme išvardytais atvejais nustatyti išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Tai yra sąlyginis civilinių bylų priskirtinumas teismui: teisė kreiptis į teismą, kuriam priklauso nagrinėti ginčą, atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. LR mokesčių administravimo įstatymo 145 str. 1 d. nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 147 str. mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas, o skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai reiškia, kad mokestiniai ginčai nagrinėjami LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir pagal rūšinio teismingumo taisykles juos nagrinėti priskirta specializuotam – administraciniam – teismui. Tokiu būdu, bankrutuojančios įmonės nesutikimas su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl mokestinių prievolių ir kilusio mokestinio ginčo nagrinėjimas naudojantis išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka reikštų ginčo administracinių bylų teisenos tvarka inicijavimą. Dėl to atsirastų galimybė išnagrinėti ir patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir toks LR mokesčių administravimo įstatymo 145str. aiškinimas prieštarautų LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 3 d., 15 str. 2 d., pagal kurias bankroto byla nagrinėjama LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, ir visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai, taip pat ir su darbo santykiais bei mokesčiais susiję reikalavimai, turi būti perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nurodytose teisės normose nenustatyta galimybės atskirai nuo nagrinėjamos bankroto bylos inicijuoti mokestinį ginčą, nagrinėtiną LR administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Tokio ginčo nagrinėjimas išankstine ne teismo tvarka, esant iškeltai bankroto bylai, taip pat prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams bei bankroto procedūros prigimčiai – nustatyti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus ir patenkinti juos iš bendrovės turto visiems kreditoriams efektyviausiai ir operatyviausiai.

Atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-17 nutartyje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad tarp bankrutuojančios UAB „DM valda“ ir mokesčių administratoriaus kilusiam mokestiniam ginčui nustatyta ikiteisminė šio ginčo nagrinėjimo procedūra nėra taikoma, o ginčas spręstinas bankroto bylą nagrinėjančiame Kauno apygardos teisme.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad Mokesčių inspekcija 2010-07-02 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „DM valda“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan