- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-360-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- S.G.
- Ieškovas
- S.G.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S.G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės S.G. ieškinį atsakovui S.G. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukros G. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukters naudai po 600 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo; uždėti areštą atsakovui priklausančiam butui (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui matytis su dukra kol bus išnagrinėta byla. Ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra G.G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena su ja. Atsakovas S.G. 1998 metais visai išėjo iš namų ir šeima nesirūpino, dukters išlaikymui lėšų neduodavo. Nusprendus nutraukti santuoką su atsakovu ir reikalauti iš jo lėšų dukros išlaikymui ir atsakovui apie tai pranešus, atsakovas pradėjo ieškovei grasinti, kad jis atims iš jos dukrą. Atsakovas apgaulės būdu pasiėmė dukrą, parsivežė pas save, grasindamas tuo, kad gražins dukrą, jeigu ieškovė atsisakys reikalavimo ieškovui dėl dukros išlaikymo.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-02-11 nutartimi ieškovės S.G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; nustatyti G.G. gyvenamąją vietą su motina S.G. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, vaikui nedraudžiant bendrauti su tėvu; įpareigojo S.G. mokėti po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G.G. laikinam išlaikymui nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei S.G.; areštavo atsakovui S.G. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje ieškovės reikalavimai yra susiję su vaiko teisių ir interesų gynimu, o tarp nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos yra kilęs konfliktas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko kenčia vaikas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos patenkino; taip pat teismas atsižvelgė į G.G. amžių (10 metai), į tai, kad tokio amžiaus vaikams labiau reikalinga motinos globa, todėl iki bylos išsprendimo iš esmės nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, vaikui nedraudžiant bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turimas turtas yra įkeistas bei areštuotas, nors turi verslo liudijimą, tačiau pastovių pajamų, kurios leistų užtikrinti teismo sprendimu priteisto vaiko išlaikymo įvykdymą, negauna, teismas ieškovės prašymą dėl atsakovo buto (duomenys neskelbtini), arešto tenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-11 nutartį. Apelianto nuomone, teismas rėmėsi nepatikrintais ir melagingais ieškovės teiginiais. Nurodo, jog ieškovė jau šešeri metai yra išvykusi ir gyvena Anglijoje, visą tą laiką vaiku rūpinosi jis ir ieškovės motina; ieškovė tik retkarčiais lanko dukrą Lietuvoje bei atostogų metu mergaitė vyksta į Angliją svečiuotis. Nurodo, jog dukrai yra užtikrinęs normalias gyvenimo sąlygas, bute (duomenys neskelbtini) dukrai yra skirtas atskiras kambarys su baldais, dukters gyvenamoji vieta deklaruota šioje gyvenamojoje vietoje. Nurodo, jog ieškovė melagingai nurodė, jog jis nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, neturi pakankamai pajamų. Nurodo, jog jo pajamos nėra minimalios, kadangi pats grąžina kreditą už butą; todėl naikintinas buto areštas, kaip nustatytas nepagrįstai. Sutinka siųsti išlaikymą dukrai paštu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirajame skunde pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliantas neįrodė, jog teikė išlaikymą dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose; viena iš įstatymo numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje. Byloje nustatyta, jog tarp nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos yra kilęs konfliktas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko kenčia vaikas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki bylos išsprendimo iš esmės nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir perduoti vaiką tėvui. Byloje nustatyta, jog mergaitė iki civilinės bylos iškėlimo teisme nuolat gyveno su močiute N.A.; mergaitės tėvai-sutuoktiniai G. gyveno skyrium nuo 1998 m.; atsakovas dukrą lankė, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo. Atsakovas nepateikė duomenų įrodančių, jog padėtis pasikeitė ir dukteriai gyvenat su močiute būtų pažeidžiami mergaitės interesai ir dėl to būtų pagrindas keisti mergaitės gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovui matytis su dukra. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog uždraudimas atsakovui matytis su dukra prieštarautų CK 3.156 str. 2 d. nustatytai principinei nuostatai, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium.
Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybės. Kaip jau minėta, šeimos bylose atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, įrodymų, jog nekilnojamojo turto – buto, areštas taikytas nepagrįstai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo turimas turtas yra įkeistas bei areštuotas, nors turi verslo liudijimą, tačiau pastovių pajamų, kurios leistų užtikrinti teismo sprendimu priteisto vaiko išlaikymo įvykdymą, negauna, todėl vertintina, kad yra reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo, kas sudaro pagrindą laikinosios priemonės – turto arešto taikymui.
Kaip jau minėta spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant 2008-02-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.