- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 1-268-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00530-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Š. V.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Š. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, Ukmergės teschnologijų ir verslo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Š. V., sužalodamas žmogų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2013m. birželio 29d., apie 22⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis Š. V. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu, kada motinos sugyventinis-pil. D. S. buvo užsipuolęs jo motiną-pil. A. V., mažametės sesers, gim. 2008m., akivaizdoje, tyčia su kumščiu vieną kartą trenkė D. S. vieną į kairę akį, o po to vieną kartą ir į dešinį skruostą, ko pasekoje nukentėjusiajam D. S. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinės pusės kylančios šakos lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaip matyti iš kaltinamojo Š. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 29d. jis buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jo motina su jo mažamete seserimi. Apie 22⁰⁰ val. į namus grįžo neblaivus motinos sugyventinis D. S.. Sugyventinis su motina dėl kažko pradėjo bartis, kilo konfliktas. Matė, kaip motinos sugyventinis D. jo(kaltinamojo Š. V.) mažametės sesers S. (5 metai) akivaizdoje, griebė motinai už kaklo. Motina labai išsigando. Jis, atbėgęs į kambarį, paklausė D. S., „ ką jis daro “. Motinos sugyventinis D. jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir stumtelėjo jį(kaltinamąjį Š. V.) su ranka į šoną. Tada jis motinos sugyventiniui D. du kartus su kumščiu trenkė į antakį ir į veidą. Gailisi, kad taip pasielgė(b.l. 28, 32).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Š. V. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo D. S. ir liudytojos A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 21, 23-24), tarnybiniu pranešimu(b.l. 3), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 19-20) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 29d., apie 22⁰⁰-23⁰⁰ val., jis buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo truputį išgėręs. Jo posūnis Š. buvo savo kambaryje. Kada jo sugyventinė A. su mažamete dukra S. grįžo į namus iš savo motinos, jis norėjo patikrinti savo sugyventinės mobilaus ryšio telefoną, nes ji taip pat tikrindavusi jo telefoną. Telefono sugyventinė nedavė, po ko jis užrėkė ant sugyventinės, sakydamas, kad ši duotų savo mobilaus ryšio telefoną. Kilusio konflikto metu jis galimai vartojo ir necenzūrinius žodžius „ kur-va , kale, valkata “, ką girdėjo akivaizdoje buvusi sugyventinės mažametė dukra S.. Kai garsiau užrėkė ant sugyventinės A., iš savo kambario atėjo pastarosios Š., kuris jam iš kumščio vieną kartą trenkė į kairę akį, o po to dar vieną kartą sudavė ir į dešinį skruostą. Jis posūniui atgal netrenkė. Iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Tada jis paskambino į policiją(b.l. 21, 23).
Kaip matyti iš liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. birželio 29d., apie 22³⁰ val., ji su dukra-pil. S. S., gim. 2008m., grįžo į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sūnus Š. ir jos sugyventinis-pil. D. S.. Sūnus buvo savo kambaryje. Sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Sugyventinis pradėjo jos klausinėti, kur yra jos mobilaus ryšio telefonas, pradėjo versti namuose esančias spinteles, mažametės dukros S. akivaizdoje pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais „ kale, kurva, valkata “. Po to sugyventinis D. kažkur išėjo. Ji su dukra S. jau miegojo, kai sugyventinis vėl sugrįžo į namus ir pradėjo šūkauti. Tuo metu jos sūnus Š. buvo savo kambaryje. Nuo triukšmo pabudo mažametė dukra S.. Sugyventinis D. rankinėje vėl pradėjo ieškoti jos telefono, o neradęs, pagriebė ją už gerklės, sakydamas „ kur telefonas kurva, kale “. Dukra S. tuo metu nubėgo pas brolį Š. į kambarį. Kada sūnus Š. atbėgo į kambarį, sugyventinis jį pastūmė link spintos. Tada sūnus Š. trenkė sugyventiniui su kumščiu į antakį. Sugyventiniui po smūgio pargriuvus ant lovos, sūnus, pasilenkęs link sugyventinio D., pastarajam dar 2-3 kartus su kumščiu smūgiavo į veidą. Ji liepusi sūnui liautis, po ko sūnus Š. nuėjo į savo kambarį, pasakydamas, kad „ baikit gąsdinti S., nes ji visa dreba ir yra išsigandusi “. Sugyventinio veidas buvo visas kruvinas, matėsi praskeltas antakis. Mažametė dukra S. viską matė, ji buvo labai išsigandusi. Jos sugyventinis D., būdamas vonios kambaryje, išsikvietė policiją. Būdamas išgėręs, jos sugyventinis visada būna agresyvus(b.l. 24).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2013m. birželio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo, minėtą dieną iš Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto gavus pranešimą apie tai, kad į VšĮ
„ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių yra pristatytas pil. D. S. su sužalotu veidu, buvo nuvykta į ligoninę, kur išvežimui į Vilniaus Žalgirio ligoninę ruošiamas sužalotas pil. D. S. jam paaiškino kilusio šeimyninio konflikto aplinkybes(b.l. 3).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos išvados, 2013m. rugsėjo 09d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. S. gydymą, tyrimą(b.l. 7-14), buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. apatinio žandikaulio dešinės pusės kylančios šakos lūžis, galėjo būti padarytas vienu trauminiu(smūginiu) poveikiu. Nukentėjusiajam D. S. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 19-20).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam D. S. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 19-20), laikytina, kad kaltinamasis Š. V. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu nesunkiai sužalodomas kitą žmogų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo Š. V. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusysis D. S. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas(b.l. 23).
Kaltinamasis Š. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jo dydžiu(b.l. 45-46).
Sankcijoje už kaltinamajam Š. V. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo Š. V. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, nors ir nusikalsdamas jau nebe pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo Š. V. atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo Š. V. atžvilgiu byloje nėra.
Kadangi kaltinamasis Š. V. šiuo metu dar mokosi, Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje studijuodamas padavėjo-barmeno specialybę, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į paties kaltinamojo, kaip dar labai jauno ir teigiamai charakterizuojamo asmens, asmenybę bei įvertinus tai, kad teismui nėra privaloma nei prokuroro, nei kaltinamojo nuomonė apie siūlomos ar pageidaujamos bausmės rūšies dydį, t.y. teisėjas baudžiamuoju įsakymu gali skirti kitokią bausmės rūšį ar tokią siūlomos bausmės trukmę, kokia jam atrodo teisinga, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam Š. V., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga paskirti kitą nei prokuroro siūlomą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį-laisvės apribojimą(LR BK 48 str.). Paskirtina bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo Š. V. asmenybę, jo, kaip besimokančio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Š. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu(studijomis), užklasine veikla ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ir b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam Š. V. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam Š. V. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.