- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- A5.-2744-660/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01777-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- A. R.
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2018 m. liepos 16 d., 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, jam priklausančiame medelyne, leido nelegaliai dirbti S. S. pagalbiniu darbininku. A. R. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti darbuotojui ne vėliau kaip prieš jo darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, apie darbuotojo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. A. R., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas A. S. parodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, prašo skirti A. R. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir A. R. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), A. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1210, iš kurio matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), priklausančiame medelyne, adresu (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba darbuotojai. Atlikus neplaninį patikrinimą nurodytu adresu, nustatyta, kad darbininkas S. S., dirbo nelegaliai. Tikslinant pranešimo aplinkybes nustatyta, kad ūkininkas A. R. nėra pateikęs duomenų apie S. S. įdarbinimą ūkyje. Atlikus patikrinimą ūkininkui A. R. priklausančiame ūkyje buvo nustatyta, kad tarp ūkininko A. R. ir S. S. buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo funkcijų, vietos, užmokesčio. Darbas buvo atliekamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus darbuotojui antro jos egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, todėl traktuojamas kaip nelegalus (b. l. 3-5), VSDFV sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-07-16 duomenimis S. S. A. R. ūkyje įdarbintas nebuvo (b. l. 7-8), S. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dirba A. R. ūkyje apie mėnesį laiko, darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., atlieka pagalbinius darbus, darbo užmokestį gauna grynais pinigais (b. l. 9), R. R., S. R. paaiškinimai (b. l. 10-11), žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų knygelės ir kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad kvitus pasirašinėjo ir S. S. (b. l. 12, 14-26), A. R. paaiškinimas ir prašymas, iš kurių matyti, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, prašo skirti jam minimalią baudą, nes išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes bylos nagrinėjimo dieną vyks į konferenciją Lenkijoje (b. l. 29, 32), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad A. R. turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (b. l. 30-31), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. R., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, jam priklausančiame medelyne, leido nelegaliai dirbti S. S. pagalbiniu darbininku. A. R., vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojui ne vėliau kaip prieš jo darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, apie darbuotojo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. A. R., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
A. R. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. R. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 18094190438.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.