Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.5.2.8.; 3.2.6.; (S)

2016 m.birželio 23 d.

trečiojo asmens UAB“Kauno vandenys‘ atstovui V. P.

nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. P., J. B., If P&C Incurance atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“, G. P., J. B., IfP&C Insurance dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013-01-06 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, ties sankryža (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais, o priekyje važiavo kita transporto priemonė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonė buvo ieškovės apdrausta Transporto priemonių draudimu ( KASKO). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. 2013-01-10 transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinė dešinės pusės padanga , priekinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalinga priekinės dešinės pusės važiuoklės ir ratų suvedimo patikros. Atlikus patikrinimus autoservise UAB „Kauno melga“ buvo nustatyta, jog įvykio metu buvo pažeisti dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai bei padangos, pažeista kėbulo geometrija, priekinis dešinės pusės suportas. 2013-01-06 buvo atlikta papildoma transporto priemonės apžiūra, kurios metu AB“Lietuvos draudimas“ darbuotojas ir žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės svirtis, priekinis dešinės pusės padanga, priekinė dešinės pusės guoliavietė, priekinė dešinės pusės svirtis, priekinis dešinės pusės amortizatorius bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės lietas diskas, ratų suvedimas ir galinė važiuoklė. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį automobiliui (duomenys neskelbtini) atsirado 579,90 Eur žala ir ieškovė ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos detalės buvo pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. Ieškovė 2013-02-12 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 574,90 Eur žalą, atsiradusią dėl 2013-01-06 įvykio. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad už žalą atsakinga yra UAB“Kauno vandenys“. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

LR CK 6.266 str.1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Visi Kaune esantys keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Atsakovė privalo užtikrinti kelio, jo inžinierinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

CK 6.271 str. įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė t.y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo sumokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku ir numato minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d.. 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės neįvykdymo pasekmių. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos mokamos ir esant deliktinei atsakomybei. Jei dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visis piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika atsakovas privalo atlyginti žalą, kadangi : 1) Kauno miesto savivaldybė yra kelio ((duomenys neskelbtini), Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis su kelio trūkumo sukeltas rezultatas.

Kauno miesto savivaldybė atsako CK 6.271 str. pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti, taisyti kelio ((duomenys neskelbtini), Kaune) elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavusį kelyje buvusią duobę ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos tvarkytum prižiūrėti jai priklausančius kelius nevykdymo rezultatas.

Dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 67,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-27) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2015-06-22).

Atsikirtimą į ieškinį grindžia tuo, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kaip įvažiavus į ginčo duobę galėjo būti apgadintas automobilio bamperis. Byloje pateikto 2013-01-06 nutarime nurodyti automobilio apgadinimai: „priekinis bamperis, priekinis dešinys ratas“ Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą ne tik dėl priekinio dešinio rato, bet ir dėl galinio. Mano, kad ginčo automobilio remonto išlaidos nėra tolygu žalai dėl eismo įvykio.

Iš ieškinio turinio ir jo priedų visiškai neaišku, ar į ieškinio reikalavimą nėra įtrauktas PVM. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu.

Ieškinyje nurodoma, kad nusidėvėjimas nevertintas, nes žala paskaičiuota naudotomis detalėmis, tačiau sutarties šalių valia, išreikšta draudimo santykiuose, negali pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatų ar joms prieštarauti, o draudimo išmoka nėra tolygu žalai dėl eismo įvykio.

Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje nėra. Nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio apgadinimus ir būtent to pasekoje patirta 579,90 Eur žala. Įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimu, jokių liudytojų nenustatyta, nors įvykis tariamai įvyko apie 14,30 val.

Tomis pačiomis gatvėmis kasdien pravažiuoja automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio mąsto apgadinimai. Tai reiškia, kad jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ir ginčo automobilio vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar jos padidėjimui. Jis turėjo tokias pačias galimybes kaip ir kiti eismo dalyviai išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas, nes turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą.

Savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g.; Kaune , būklę 2013-01-06 neturi. Tačiau pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta tenka ieškovui. Jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad neįrodytas priežastinis ryšys (LVAT sprendimas Nr.A62- 1119/2011). Savivaldybės atstovai nebuvo pakvieti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą.

Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno m. gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai informuojami per įvairias medios priemones, prašoma jų būti atidesniais. Teismų praktikoje yra konstatuota, byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo nepastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje dalyje esančios duobės, dalis atsakomybės už žalą tenka ir vairuotojui. Duobės atsiradimas - Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys. Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas finansavimas nepakankamas. Apie neefektyvų lėšų panaudojimą duomenų nėra.

Nesutinka su reikalavimu priteisti palūkanas. Mano, kad šiuo atveju CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str.1 d. nuostatos ginčo žalos , atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala kildinama iš viešosios teisės normos. Savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme, tačiau jis nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiasis asmuo UAB“Kauno vandenys“ palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo G. P. palieka spręsti teismo nuožiūra.

2015-12-08 posėdžio metu G. P. nurodė, jog važiavo leistinu greičiu 50 km per valandą. Duobę pamatė per vėlai ir dešinės pusės ratais įvažiavo į duobę. Duobė buvo apie 10-15 cm gylio. Matėsi, kad buvo atliekami remonto darbai ir duobė specialiai padaryta , bet niekuo nepažymėta. Jos niekaip negalėjo išvengti. Iš karto pastebėjo, kad sužalotas priekinis ratas, padanga ir bamperio apačia. Autoservise pastebėjo galinės padangos guzą ir įlenktą ratlankį iš vidinės pusės. To ekspertai iš karto nepamatė.

Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiojo asmens If P&C Insurance atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2013-01-06 trečiojo asmens G. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) gatve Kaune įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės, nes ji nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais , priekyje važiavo kita transporto priemonė. 2013-01-065 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 579,90 Eur draudimo išmoką, kurią dabar prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl atsakovės atsakomybės.

Įstatymų leidėjas CK 6.266 str. 1 d. numatė, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelis, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, o 2 d. įtvirtino prezumpciją, jog pastatų, statinių, įrenginių ir kitokių konstrukcijų savininkas yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas, 2) žalos asmeniui padarymas, 3) įstatyme nurodyto objekto ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra. Pagal minėto įstatymo 11 str. 7 d. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio , jo inžinierinių statinių ir techninių eismo organizavimo priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to negalima padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes, atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Vyriausybės nutarimu Nr.155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra kelio, kuriame 2013-01-06 įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas trečiojo asmens automobilis, savininkė. Atsakovė nepateikė ir duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str. 1 d.), todėl pagrįstais pripažintini ieškovės argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, kuriai įstatymų leidėjas priskyrė kelių naudojimo priežiūros bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas, yra atsakinga už žalą, atsiradusią trečiajam asmeniui G. P. įvažiavus į kelio ženklais nepaženklintą duobę. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovės argumentai, jog už žalą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“ (CPK 178 str.). Bylos duomenys rodo, jog 2013-01-09 (po 3 dienų) įvykio vietoje UAB „Kauno vandenys“ atliko jai priklausančio šulinio remontą - buvo pakeisti sutrūkę šulinio liuko su dangčiu pakėlimo žiedeliai (103 b.l.). Kaip paaiškino UAB „Kauno vandenys“ atstovas, remdamasis bendrovės Avarinės tarnybos viršininko R. S. tarnybiniu pranešimu ( 103 b.l.), šulinio liuko pakėlimo žiedeliai sutrūko būtent dėl kelio dangos susidėvėjimo vykstant intensyviam eismui. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog eismo įvykio priežastimi buvo apie šulinį atsivėrusi ištrupėjusi , buvusi neaptverta ir niekaip nepaženklinta įduba, o ne netinkamai įrengtas ar netvarkingas šulinys. Kad kelio dangai buvo būtinas remontas patvirtina į bylą pateiktas Petrašiūnų seniūnijos teritorijų asfaltuotų gatvių išdaužų paprastojo remonto ir priežiūros darbų 2013-04-18 užsakymas ( 83 b.l.), kuriame nurodoma ir (duomenys neskelbtini) g. (CPK 197 str.). Darytina išvada, jog atsakovė nevykdė įstatymų leidėjo jai deleguotų funkcijų – savalaikiai nesuremontavo gatvės ir nesiėmė priemonių užtikrinti saugų eismą joje, nes nepažymėjo kelio ženklu atsivėrusios duobės ir jos neaptvėrė.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, kad dėl atsiradusios žalos atsakomybė tenka ir automobilį vairavusiam asmeniui. Atsakovės nuomone, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse yra duobių, todėl jei ir pats vairuotojas būtų buvęs atidus, atsargus, pasirinkęs saugų greitį, tai būtų išvengęs eismo įvykio. Tačiau Kelių policijos valdybos pareigūnai jokio pažeidimo vairuotojo G. P. veiksmuose nenustatė ir 2013-01-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (63-67 b.l., CPK 197 str.). Policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio schemoje ( 67 b.l.) yra užfiksuotos visos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės – vieta, nepažymėta duobė, jos išmatavimai. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną taip pat pažymėta, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotojas įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje atsivėrusią ir kelio ženklais nepažymėtą duobę. Policijos pareigūnai nustatė, kad automobilis apgadintas jam įvažiavus į šią duobę. Nustatyti sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinys ratas , tų sugadinimų mastas, trečiojo asmens G. P. paaiškinimai (vairuotojas nurodė, jog duobės iš anksto pastebėti negalėjo, nes ta pačia kryptimi 4-7 metrų atstumu važiavo kitas automobilis, greta troleibusas, o priešinga kryptimi - kiti automobiliai), leidžia daryti išvadą, jog automobilio vairuotojas negalėjo numatyti eismo įvykio ir jo masto bei iš anksto imtis veiksmų, kad jo išvengtų. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad automobiliui žala buvo padaryta dėl įvažiavimo į nepažymėtą kelio duobę (CPK 185 str.).

CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Šio principo esmė - žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti iki pažeidimo buvusią padėtį. Įvertinus automobilio sugadinimo mastą ir pobūdį bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Nusidėvėjimas šiuo atveju nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos dalys buvo pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas remonto išlaidas ar patvirtinančių mažesnę remonto kainą ( CPK 178 str.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškovo reikalavimas priteisti atsakovo 579,90 Eur Lt žalai atlyginti tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str.).

Ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės tiek ikiteismines kompensuojamąsias, tiek procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios atsakovė nėra įvykdžius. Nagrinėjamu atveju subrogacinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Įstatymų leidėjas preziumavo, jog nuostoliai atsiranda dėl fakto, kad prievolė neįvykdyta laiku ir numatė minimalų kompensavimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Laiku negrąžinus pinigų kreditorius patiria nuostolių, nes negali tų pinigų naudoti pats

2013-02- 12 ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei ir pareikalavo įvykdyti prievolę per 15 dienų, todėl atsakovei prievolės neįvykdžius ir nurodytu terminu pinigų nepervedus ieškovė visiškai pagrįstai nuo 2013-02-27 iki kreipimosi į teismą dienos prašo priteisti kompensacines palūkanas. Nuo 579,90 Eur sumos tai sudaro 67,92 Eur.

Nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07 - 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96,98 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 259,260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB“Lietuvos draudimas“ įm.k. (duomenys neskelbtini) naudai 579,90 Eur ( penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 90 ct) žalos atlyginimo, 67,92 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 92 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 579,90 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB“Lietuvos draudimas“ 15 Eur ( penkiolika eurų) žyminio mokesčio bei 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 10,76 (dešimt eurų 76 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.