Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. 1 533,48 EUR, susidariusią už savaitinį viršvalandinį darbą nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. vasario 9 d.Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, taikydamas suminę darbo laiko apskaitą, bei neapskaičiuodamas ir nemokėdamas už viršvalandžius, susidariusius dirbant daugiau nei 48 valandas per savaitę, nepagrįstai neišmokėjo jam darbo užmokesčio dalies.Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., –37 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 149 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis maksimalią savaitinę (7 dienų laikotarpio) darbo laiko trukmę, kuri yra 48 valandos. Mano, jog darbo laikas, viršijantis 48 valandas per savaitę, priskirtinas viršvalandžiams, už kuriuos turi būti sumokėta. Pareiškėjo nuomone, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatytas minimalus 35 valandų nepertraukiamo poilsio laikas per septynias dienas, neturi būti siejamas su kokiomis nors kalendorinėmis datomis ar konkrečiomis savaitės dienomis. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turėtų būti nustatytas taip, kad būtų užtikrinamas bet kuriuo 7 dienų laikotarpiu. Pareiškėjo teigimu, jam už viršvalandinį darbą, kai dirbo daugiau nei 48 val. per savaitę, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. vasario mėn., neišmokėta 1 533,48 EUR darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad viršvalandžius paskaičiavo pasirinkęs bet kokį 7 dienų laikotarpį, o jeigu apskaitoma savaitė persikėlė į kitą mėnesį ar metus, viršvalandžius skaičiavo pagal to mėnesio, į kurį persikėlė savaitės / metų apskaitinis laikotarpis, darbo užmokestį, kadangi apie būsimus viršvalandžius dar nebuvo žinoma. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pareigybė patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintą „Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą“ (toliau – ir Pareigybių sąrašas). Pažymėjo, kad nurodytu nutarimu patvirtinti ir „Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai“ (toliau – ir Darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai), pagal kurių 6 punktą kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 val. trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 val., o pareigūnams, dirbantiems 24 val. trukmės pamainomis, – 24 val. Akcentavo, kad poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku, o Darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 8 punkte nustatyta, jog juose bei Statute nesureglamentuotus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus reglamentuoja DK ir kiti teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad siekiant efektyvaus darbo laiko organizavimo, vadovaujantis DK 149 straipsniu, taikoma suminė darbo laiko apskaita, kas sąlygoja tam tikrą pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo laiko apskaitos specifiką (neaptartą minėtuose teisės aktuose).Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu Vilniaus AVPK suminė darbo laiko apskaita vykdyta, vadovaujantis Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-V-254 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ ir 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 10-V-415 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ patvirtintu Vilniaus AVPK nepertraukiamai funkcijas vykdančių pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašu. Pažymėjo, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį nei viena savaitė kalendorinį laikotarpį. Pabrėžė, kad Vilniaus AVPK yra nustatytas 3 mėnesių (ketvirčio) apskaitos laikotarpis, o jo pabaigoje apskaičiuojama, kiek per apskaitinį laikotarpį buvo darbo dienų pareigūnams, dirbantiems normaliu darbo laiko režimu. Šis dienų skaičius dauginamas iš 8 darbo val. ir gautas rezultatas lyginamas su pareigūno, dirbusio pamainomis, dirbtų valandų skaičiumi. Atkreipė dėmesį, kad viršvalandžiai už atskirus apskaitos laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojami ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymimi. Akcentavo, kad jeigu darbo valandų skaičius apskaitos laikotarpiu viršijamas, tai pareigūnų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius už šį laiką apmokamas kaip už viršvalandinį darbą arba pareigūno pageidavimu sutrumpinama darbo diena ar suteikiama poilsio diena, už šį papildomą poilsio laiką mokant pareigūno vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas pažymėjo, kad tik 2015 m. IV ketvirtį pareiškėjo dirbtas laikas 0,5 val. viršijo pareigūnų, dirbančių normaliu darbo laiko režimu, darbo laiką, tačiau pareiškėjo virš normos dirbtam laikui nesiekus vienos valandos, įsakymas dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo nebuvo rengtas. Kitu ginčo laikotarpiu pareiškėjo dirbtas laikas neviršijo maksimalios darbo laiko normos, todėl jo reikalavimą priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą atsakovas vertino kaip nepagrįstą.