Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-542-544/2007

Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.8;

122.3; 124.2.2; 124.5; 128.15.2;

2007 m. gruodžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas) Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės turto fondas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 02 d. nutarties ir atskirąjį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-3104-198/2007 pagal pareiškėjo VĮ Valstybės turto fondas (toliau – pareiškėjas) prašymą suinteresuotiems asmenims S. S., D. K., VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-191-08/2002, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-09-18 nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 103-105). Teismas nustatė, kad ginčo pastatas – klojimas, žymimas 4I /ž, kaip ir gyvenamasis namas, veranda, priestatas, klėtis ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise nuo 1998-10-21 priklauso S. S. (b. l. 93). Pareiškėjas S. S. nuosavybės teisės įgijimo pagrindo pagal įgyjamąją senatį dėl kitų statinių, esančių tame pačiame žemės sklype, kaip ir klojimas, neginčijo. Klojimo priėmimo - perdavimo akto surašymo metu tiek savivaldybei, tiek pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog ginčo statinys yra ant S. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (b. l. 93 ir 52, 53). Jis, kaip ir dauguma ant to paties žemės sklypo esančių statinių, pastatytas 1938 m. ir pagal pateiktus Panevėžio apskrities archyvo dokumentus (b. l. 13, 17-22) buvo įrašytas 1980-1990 metų Kriaučiūnų kaimo ūkinėse knygose kaip esantis A. S. ir S. S. ūkiniame kieme. Ginčo statinys (klojimas) yra gyvenamojo namo priklausinys ir priklauso žemės sklypo savininkui (CK 4.19 str., 4.40 str. 1 d.). S. S. gyvenamąjį namą su priklausiniais sąžiningai ir nepertraukiamai valdo, jais naudojasi daugiau negu 20 metų, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-12 teismo sprendimu nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį S. S. į gyvenamąjį namą su priklausiniais pripažinta pagrįstai (CK 4.47 str. 11 p.). Panevėžio rajono savivaldybė neprieštaravo, jog S. S. būtų pripažinta nuosavybės teisė į klojimą, žymimą 4I 1/ž (b. l. 39), teismo sprendimo neskundė. Pareiškėjas 2000-02-27 registruodamas pastatą – klojimą nekilnojamo turto registre nepateikė informacijos apie žemės sklypo po pastatu priklausomybę, todėl ginčo pastatas įregistruotas valstybės nuosavybės teise nepagrįstai ir vertinamas kaip VĮ „Registrų centras“ padaryta klaida (b. l. 63).

Dėl šios 2007-09-18 nutarties pareiškėjas 2007-10-01 pateikė atskirąjį skundą (b. l. 108-111), kuris Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-02 nutartimi nebuvo priimtas ir nutartas grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 315 str. 1 d. pagrindu, nes paduotas praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų nutarties apskundimo terminą (b. l. 114). Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-02 nutarties nepriimti atskirojo skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-09-18 nutarties pareiškėjas 2007-10-18 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2007-10-02 nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad, nors teismas skundžiamos nutarties nuorašą išsiuntė 2007-09-19, tačiau jos nuorašą gavo 2007-09-25, todėl negalėjo laiku pateikti tinkamai parengto skundo. Atnaujinti termino skundui paduoti neprašė todėl, kad skundžiamojoje nutartyje nebuvo nurodyta 7 dienų atskirajam skundui paduoti termino pradžia. Nutarties skelbimo metu pareiškėjo atstovas nedalyvavo (b. l. 145-146).

Taigi, pareiškėjo atskirųjų skundų apskundimo objektais yra 2007-09-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1921-08-2002 pakeitimo (b. l. 103-105) ir 2007-10-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis nepriimti pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2007-09-18 nutarties (b. l. 114).

1.Pagal CK 4.47 str. 11 p., 4.68 str.- 4.71 straipsnių nuostatas įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas tik tada, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d. ir teismui konstatavus visas CK 4.68 str.-4.71 str. numatytas sąlygas. Tik tuomet valdymo teisė valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos minėtuose straipsniuose numatytos sąlygos. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo turtas jau nuo 2000-05-17 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma pareiškėjo. Todėl S. S. negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (CK 4.69 str. 3 d.). Be to, 2001-07-21 LRV nutarimu Nr. 882 ginčo turtas buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą, kuris buvo viešai paskelbtas, todėl preziumuojama, kad tai turėjo būti žinoma tiek pareiškėjai, tiek bylą nagrinėjančiam teismui. CK 4.69 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į valstybei ar savivaldybei priklausančius arba kito asmens vardu į registruotus daiktus. Viešosios teisės nuosavybės teise priklausantis turtas įgyjamąja senatimi negali būti įgytas (LAT 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007 UAB “Tomis” v. VĮ Registrų centras). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali būti teisėtas ir pagrįstas.

2.Teismas, atmesdamas prašymą, į apelianto argumentus neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė, taip pat įrodymais nepagrindė išvados, kad ginčo pastatas – klojimas yra gyvenamojo namo priklausinys. Tuo tarpu VĮ Registrų centras registracijos duomenimis šis ginčo turtas yra savarankiškas statinys, o vien ta aplinkybė, kad jis yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nereiškia, kad statinys turėjo būti perduotas pareiškėjai nuosavybėn. Ginčo turtas liko valstybės nuosavybė, todėl negalėjo būti įgytas įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl šių aplinkybių mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tik imperatyvias įstatymo normoms prieštaraujančią nutartį (CK 4.69 str. 3d.), bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LAT 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007 UAB “Tomis” v. VĮ Registrų centras, b. l. 141-143).

Atskirasis skundas dėl 2007-10-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo padavimo ir priėmimo terminus bei tvarką. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. 2007-09-18 nutartis nebuvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas galėjo būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str.). 2007-09-18 posėdyje pareiškėjo įgaliotas asmuo dalyvavo, o tai, kad jis neatvyko išklausyti procesinio sprendimo, nesudaro pagrindo kitaip nei nurodyta skaičiuoti nutarties apskundimo terminą (b. l. 100-102). Byloje neginčijama, kad atskirasis skundas paduotas 2007-10-01, t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą, jo nebuvo prašoma atstatyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 315 str. 2 d. 1 p. pagrindu (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju 2007-11-05 buvo paduotas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl minėtos 2007-09-18 nutarties paduoti, kuris 2007-11-19 nutartimi atnaujintas, o atskirasis skundas priimtas (b. l. 123-124, 136, 140-143).

Atskirasis skundas dėl 2007-09-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties tenkintinas: ši nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimo pakeitimo tenkintinas, teismo sprendimas dalyje, kuria S. S. pagal įgyjamąją senatį nustatytos nuosavybės teisės į klojimą 4I 1/ž, (duomenys neskelbtini), naikintinas ir priimamas teismo sprendimas pareiškimą šioje dalyje atmesti (CPK 371 str. 1 d. 2 p., 337 str. 2 p,).

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas – CK 4.68 – 4.71 str., todėl nepagrįstai netenkino apelianto prašymo iš dalies pakeisti 2002-04-12 teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjos prašymą nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą – klojimą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-49).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino todėl, kad ginčo pastatas - koljimas 4I1ž yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 1998-10-21 priklauso S. S. (b. l. 52, 53, 93), kad kitų statinių, esančių tame pačiame žemės sklype, kaip ir klojimas, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pagal įgyjamąją senatį neginčijamas, kad 1938 m. pastatytas klojimas pagal Panevėžio apskrities archyvo dokumentus (b. l. 13, 17-22) buvo įrašytas 1980-1990 metų Kriaučiūnų kaimo ūkinės knygas kaip esantis A. ir S. S. ūkiniame kieme, kad ginčo statinys (klojimas) yra gyvenamojo namo priklausinys ir priklauso žemės sklypo savininkui (CK 4.19 str., 4.40 str. 1 d.), kad S. S. gyvenamąjį namą su priklausiniais sąžiningai ir nepertraukiamai valdo, jais naudojasi daugiau nei 20 metų (CK 4.47 str. 11 p.) bei kad pats pareiškėjas 2000-02-27 registruodamas pastatą (klojimą) nepateikė VĮ Registrų centras informacijos apie įregistruotą po pastatu žemės sklypą, todėl ginčo pastatas valstybei nuosavybės teise įregistruotas nepagrįstai ir per VĮ „Registrų centras“ klaidą (b. l. 63).

Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatytos ir iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad S. S. nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą 1A 1/m, verandą 1a1/p, priestatą 2a1/ž, klėtį 2I 1/m, malkinę1i1/ž, tvartą 3I1/m, malkinę 1i1/ž, daržinę 2i1/ž, malkinę 3i1/ž, klojimą 4i /ž, šulinį K, lauko tualetą V, pastogę M, esančius (duomenys neskelbtini), yra nustatytos ir VĮ Registrų centras įregistruotos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-191-08/2002 pagrindu nuo 2002-05-13 d. (Reg.Nr.35/147453). Taip pat nustatyta, kad 1988-11-09 Panevėžio rajono savivaldybė LRV 1998-08-04 nutarimo Nr.1005 pagrindu perdavė VĮ Valstybės Turto fondas valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 41I1ž, 196,86 kv.m. ploto, kuris VĮ Registrų centras 2000-05-17 įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, valdoma pareiškėjo patikėjimo teise. 2007-03-14 minėtas pastatas buvo privatizuotas viešo aukciono būdu D. K., o po aukciono 2007-03-29 pareiškėjas informuotas, kad dar 2002-04-12 d. minėtas pastatas pagal įgyjamąją senatį pripažintas S. S. nuosavybe. 2007-04-11 VĮ Registrų centras raštu Nr.(1.19/2030)s-3122 patvirtino, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis pastatas – klojimas, esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane I1Iž, yra vienas ir tas pastatas, kuris yra įregistruotas ir S. S. vardu, reg. Nr.35/147453, unikalus Nr.6695-901-8049, žymėjimas plane 4I1ž.

Skundžiamojo teismo sprendimo dalies, kuri buvo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises S. S. į ginčo pastatą – klojimą, panaikinimas bus pagrindas VĮ Registrų centras panaikinti teisinę registraciją S. S. vardu. Tai nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo rezoliucinėje nutarties dalyje atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 02 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria atmestas VĮ Valstybės turto fondas prašymas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1921-08-2002 dalį, kuria S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas į pastatą - klojimą 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini) ir šį klausimą išspręsti iš esmės.

Šioje dalyje pareiškėjo VĮ Valstybės turto fondas prašymą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1921-08-2002 dalį, kuria S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas į pastatą - klojimą, žymimą plane 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje pareiškėjos S. S. pareiškimą atmesti.

Likusioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.