- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-439-106-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edvardas Maškevičius (pirm.), Stasys Valužis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
Pranešėjas Rasa Valentinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-106/2007
Teisėjas Albinas Bazilius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.
2007 m. gruodžio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edvardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. M., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl 2007-10-05 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nuteistas už tai, kad pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 1996-11-22 sprendimą vengė pareigos išlaikyti vaikus G. ir G. N., gimusius (duomenys neskelbtini), t.y. vengė mokėti po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1996-11-11 iki vaikų pilnametystės. Nuteistasis lėšų nemokėjo nuo 1998-12-01 iki 2000-12-01, 2002 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2004 m. sausio mėnesio, nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio. Lėšų įsiskolinimas iki 2007-04-01 buvo 4441 litai ir 31 centas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma Tauragės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog G. M. piktybiškai nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui. Atkreipia dėmesį, kad, net ir nutraukus santuoką su D. M., jie ir toliau kartu gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį ir bendrai išlaikė vaikus. Be to, nurodo, kad D. M. net du kartus buvo gydoma psichiatrijos skyriuje, o tuo metu jis išlaikė vaikus. Taip pat pažymi, kad jam būnant laisvės atėmimo vietose ji apskritai neprižiūrėjo vaikų, nes vaikai buvo paimti valstybės globai.
G. M. pažymi, kad po sunkios avarijos pablogėjo jo sveikatos būklė, todėl jis yra ribotai darbingas.
Atsikirtime D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nuteistojo išsakyti argumentai yra neteisingi. Pažymi, kad nuteistasis vengė pareigos išlaikyti vaikus, nevedė su D. M. bendro ūkio, nešdavo daiktus iš namų, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Paaiškina, jog psichiatrinėje ligoninėje gydėsi depresiją, kuri kaip tik ir kilo dėl nuteistojo veiksmų. Atkreipia dėmesi į tai, jog į užsienį važiavo, siekdama uždirbti pinigų vaikų išlaikymui. Tuo metu vaikus paliko prižiūrėti nuteistojo motinai, kuri juos atidavė į globos namus. Be to nurodo, kad G. M. susižalojo sveikatą kai girtas sukėlė autoįvykį.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. G. M. pareiga mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo nustatyta Tauragės rajono apylinkės teismo 1996-11-22 sprendimu. Išlaikymo forma – mokėti po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kiekvienaim vaikui kas mėnesį nuo 1996-11-11 iki vaikų pilnametystės.
Nuteistasis skunde pabrėžia, kad nutraukus santuoką su D. M. jie ir toliau kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jų lėšos buvo bendros, todėl jo įmokos, skirtos vaikų išlaikymui, nebuvo forminamos pakvitavimais.
Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių jog G. M. išlaikė savo vaikus. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis pats buvo jos išlaikomas, kai grįždavo iš įkalinimo vietos, pinigų vaikų išlaikymui nemokėjo, išskyrus laikotarpius kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo registruotas darbo biržoje bei trumpą laiką dirbo įmonėje „Taukestus“. Nuteistojo parodymus apie tai, kad jam grįžus iš ikalinimų įstaigų, jie vesdavo su nukentėjusiaja bendrą ūkį ir jis teikdavo išlaikymą vaikams, paneigia ir pažyma iš teritorinės darbo biržos ( b. l. 15), iš kurios matosi, kad tuo metu iš G. M. gaunamos bedarbio pašalpos buvo išskaičiuojami alimentai vaikų išlaikymui. Kad nuteistasis vengė dirbti ir teikti išlaikymą vaikams patvirtina ir faktas, kad 2007-06-26 Tauragės darbo biržoje, dėl Užimtumo rėmimo įstatymu bedarbiams nustatytų pareigų nevykdymo, G. M. buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 69). Tai reiškia, kad G. M. turėjo galimybę susirasti darbą ir gauti iš jo pajamas reikalingas savo vaikų išlaikymui, tačiau dėl savo paties kaltų veiksmų jis buvo išregistruotas iš bedarbių sąrašo. Nuteistojo teiginiai, kad jis dirbo nelegalų darbą tik patvirtina tai, kad jis sąmoningai vengė teisėto darbo bei užmokesčio, iš kurio būtų galima priverstine tvarka išieškoti vaikų išlaikymui priteistas lėšas.
Nuteistasis G. M. turėjo ir privalėjo tiksliai, teismo nustatytais terminais ir nustatyto dydžio teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau, kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, jo įsiskolinimas, nors jis skaičiuojamas tik po 0,4 MGL kiekvienam vaikui, sudaro net 4441 litą ir 31 centą. Nukentėjusioji neneigia, kad tam tikrą laiką buvo išvykusi, gydėsi ligoninėje ir tuo laiku vaikų neprižiūrėjo, bet tai G. M. nuo pareigos mokėti priteistus alimentus neatleidžia. Tauragės rajono apylinkės teismo 1996-11-22 sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, todėl šiuo sprendimu teismo nustatytą pareigą nuteistasis privalėjo vykdyti.
Nuteistasis teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriais remdamasis įrodinėja, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti ir išlaikyti vaikų. Tačiau iš šių dokumentų matyti, kad autoįvykis, kurio metu G. M. susižalojo, įvyko 2006-10-20, o jis nuteistas, kad alimentų nemokėjo iki 2006 m. spalio mėnesio. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis nebūtų turėjęs galimybės vykdyti pareigą – mokėti tam tikrą dalį uždarbio vaikų išlaikymui.
Nuteistojo kaltė įrodyta ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.