Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1515-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-04
Bylos Nr.
1S-1515-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Šibkovas, Dmitrijus Korsakovas, Maris Žukauskas
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1515-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Olego Šibkovo, sekreto­riau­jant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, teismo posėdyje iš­na­­gri­nėjo kaltinamojo L. D. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teis­mo 2015 m. liepos 20 d. nutarties panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. kaltinamas bendrininkų grupėje su kaltinamaisiais J. A., R. A., R. A. (J.), M. B., E. B., A. B., J. C., S. D., I. G., J. G., S. J., E. K., A. K., V. K., V. L., V. M., A. M., J. S., D. S., D. Ž. lai­kotarpyje nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. 26 kartus padaręs nu­si­kals­tamas veikas – organizuotos grupės nariai pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai, tu­rė­dami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus fi­nan­sinėms operacijoms inicijuoti bei neteisėtai panaudodami naudotojo tapatybės patvirtinimo prie­monių duomenis, netei­sė­tai prisijungdami prie bankų infor­ma­cinės siste­mos, panaudodami sve­timas banko sąskaitas, atliko finansines operacijas bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai kitų as­me­nų vard­­u gavo kreditus. L. D. kaltinamas šiais veiks­mais 26 kartus padaręs nu­si­kals­ta­mas veikas, numatytas Lietu­vos Respub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 289 str., BK 25 str. 3 d. ir 214 str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 198¹ str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., BK 182 str. 2 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nu­tar­ti­mi kaltinamajam L. D. kar­do­mosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas perio­diškai re­gis­truotis policijos įstaigoje, pakeistos į su­ė­mimą, motyvuojant, jog kaltinamasis neatvyko į teis­mo posėdį ir nenurodė neatvykimo priežasčių, jog teismui telefonu pranešta, kad kal­ti­na­ma­sis L. D. nuo 2015 m. birželio 16 d. neatvyksta registruotis policijos įstaigoje, t. y. nevykdo jam paskirtos kardomosios priemonės. Iš to teismas sprendė, kad L. D. ven­gia atvykti į teismą ir pradėjo slapstytis.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nu­tar­ti­mi palikdamas galioti 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir nustatydamas suėmimo terminą trims mėnesiams, pažymėjo, kad kalti­na­ma­sis 2015 m. birželio 23 d. neatvyko registruotis į po­licijos įstaigą, o liepos 3 d. neatvyko į teismo posėdį. Be to, teismas nurodė, kad kaltinamasis nepranešęs pakeitė gyvenamąją vietą. Kadangi L. D. pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemonės, be to, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio jis buvo sulaikytas ir neatvyko į teisiamąjį posėdį, nein­for­ma­vo teismo apie neatvykimo priežastis, teismas pripažino, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskir­tas pagrįstai. Teismas sprendė, kad kaltinamasis neturi legalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio, netu­ri nuosavo būsto, be teismo leidimo keičia gyvenamąsias vietas nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, yra penkis kartus teistas, kaltinamas apysunkiais nusikaltimais, todėl siekdamas išvengti gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamasis L. D. skunde pra­šo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti anksčiau paskirtus įpareigojimus: rašytinį pasižadėjimą neiš­vyk­ti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde ir jo papildyme nurodo, kad nutartis pri­im­ta remiantis abstrakčiomis aplinkybėmis, neįvertinus faktų. Teismas vertino tik tas ap­linkybes, kurios apsunkino jo teisinę padėtį, t. y. kad pažeidė abi paskirtas kardomąsias priemones, tačiau nepa­žymėjo, jog nuo 2013 m. birželio mėnesio iki šio įvykio nei karto nebuvo pažeidęs jam pas­kir­tų įpareigojimų. Teismas neįrodė, jog būtent šios aplinkybės davė pagrindą manyti, kad jis gali bėgti, slėptis nuo teismo, nes vykdydamas jam paskirtus įpareigojimus 2015 m. liepos 7 d. ir 14 d. re­gistravosi policijos įstaigoje. Nurodo, jog 2015 m. birželio 29 d. pakeitė teismui žinomą jo gy­ve­na­mą vietą į kitą ir ketino numatytame 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdyje asmeniškai infor­muo­ti teismą. Bet 2015 m. birželio 30 d. apie 14 val. buvo sulaikytas pareigūnų būtent tuo metu, kai vyko registruotis į policijos įstaigą. Šios aplinkybės neleido teismo informuoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Jo nuomone, teismas klaidingai pažymi aplinkybę dėl gyvenamosios vietos pakei­timo. Buvo ir yra žinoma, kad teismo įvardinta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pa­keista dar ikiteisminio tyrimo metu į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ikiteisminio tyrimo metu pats as­meniškai informavo pareigūnę apie tai, todėl teismo šaukimai buvo adresuojami būtent šiuo adresu. Teismui pa­teikė pažymas, patvirtinančias, jog nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 1 d. buvo su­lai­kytas ir kad 2015 m. liepos 3 d. buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisa­ria­te, dėl ko negalėjo atvykti į teismo posėdį. Kaltinamasis nurodo, jog gyvena kartu su su­gy­ventine jos bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirba remontuodamas automobilius.

Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti. Nurodė, kad kaltinamasis pažeidė jam anks­čiau paskirtas kardomąsias priemonės, todėl buvo paskirta griežtesnė.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo L. D. skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termi­no pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, pa­tvir­tinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kalti­na­ma­sis L. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje surinkta pakankamai.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsi­žvel­g­ti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Propor­cin­gu­mo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susi­ju­sį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neati­tiktų teisingumo principo.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomo­sio­mis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).

Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 20 d. nutarčių, konstatavus, kad L. D. pažeidė anksčiau jam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą pe­rio­diškai registruotis policijos įstaigoje, jos pakeis­tos į suėmimą. Suėmimas L. D. paskirtas tuo pagrindu, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad kaltinamasis L. D. pažeidė abi jam paskirtas kardomąsias priemo­nes, neatvyko į teismo posėdį nepra­nešęs neat­vykimo priežasčių, pakeitė gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad BPK 37 str. 1 d. numatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis dėl as­mens nedalyvavimo baudžiamajame procese. Iš bylos duomenų bei kaltinamojo paaiškinimų ma­tyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 3 d. 10 val. 30 min. jis buvo sulaikytas (b. l. 38, 39). Pagal BPK sulaikymas yra laikomas svarbia priežastimi (BPK 37 str. 1 d. 1 p.). Pa­žy­mos apie sulaikymą buvo pateiktos teismui, kuris sprendė suėmimo pagrįstumo klausimą. Pats kal­ti­namasis 2015 m. liepos 20 d. teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo pa­grįstumo ir termino nustatymo nurodė, kad buvo sulaikytas ir būdamas sulaikytas siekė infor­muo­ti teismą dėl negalėjimo dalyvauti 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdyje, tačiau pareigūnai patikino, kad teismas ir taip žinos, kur jis dabar yra. Apeliacinio teismo nuo­mone, šios aplinkybės leidžia da­ryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis į aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo teisiamąjį po­sėdį neatvyko dėl vienos iš BPK 37 str. nurodytų svarbių priežasčių, t. y. sulaikymo. Taip pat dėl šios priežasties neturėjo objektyvių galimybių nuvykti 2015 m. birželio 30 d. į policijos įstaigą ei­li­nį kartą užsiregistruoti, nes buvo sulaikytas dienos metu, t. y. 14 val. 30 min. Iš bylos duomenų ma­tyti ir sutiktina su apelianto teiginiais, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. L. D. nebuvo pa­žeidęs paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis poli­ci­jos įstaigoje, sąlygų, iš­sky­rus 2015 m. birželio 23 d. ir 30 d. (b. l. 27-28). Kaip buvo minėta, 2015 m. birželio 30 d. L. D. neužsiregistravo, nes buvo sulaikytas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teismui pa­aiš­ki­no, jog 2015 m. birželio 23 d. pamiršo nuvykti į policijos įstaigą regis­truo­tis. Vertinant šį pa­žeidimą visos bylos aspektu, laikytina, jog teisminiam procesui šis pažei­di­mas reikšmingos ir esmi­nės įtakos neturėjo, pažeidimas laikytinas formaliu, nes kaltinamasis paleistas iš sulaikymo toliau re­gis­tra­vosi policijos įstaigoje.

Motyvas, jog kaltinamasis nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kuris buvo vertintas kaip paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyve­na­mo­sios vietos, pažeidimas, lemiantis sprendimą keisti kardomąją priemonę griežtesne, aukštesniojo teis­mo vertinimu neatitinka proporcingumo principo ir Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų. Priimant kiek­vieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, turi būti kruopščiai patikrinta, ar toks suvaržymas yra pagrįstas. Šiuo atveju, teismas netinkamai įvertino minėtos kardomosios priemonės pažeidimo faktą. Rašytiniame pasižadėjime neišvykti L. D. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 69, b. l. 105, 109). Kaltinamajame akte jo gyvenamoji vieta nenurodyta (t. 91, b. l. 4). Teismų informacinėje sistemoje bylos duomenų lentelėje apie kaltinamąjį L. D. jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, kas pa­tvir­ti­na kaltinamojo skundo teiginį, kad tokį savo adresą jis buvo nurodęs jau ikiteisminio tyrimo metu ir šaukimus į teismo posėdžius gaudavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Esant tokiai nevie­nareikš­miš­kai informacijai apie kaltinamojo gyvenamąją vietą ir nesant duomenų, kad kaltinamasis L. D. būtų neatvykęs į kitus teismo posėdžius, šau­ki­mai į kuriuos jam buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, spręstina, kad jis reikiamai deklaravo apie savo ankstesnį gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nėra pagrindo teigti, kad kalti­na­masis siekė suklaidinti teismą keisdamas gy­ve­na­mąją vietą. Be to, nėra pa­grindo netikėti kalti­na­muo­ju, jog dėl gyvenamosios vietos adreso pa­kei­timo teismą būtų informavęs 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu, į kurį nuvykti negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančių objektyvių aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad iki­teis­miniame tyrime, dėl kurio jis buvo sulaikytas, jam taip pat parinkta kardomoji priemonė – įpa­reigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o šioje byloje L. D. toliau regis­tra­vosi policijoje 2015 m. liepos 7 d. ir 2015 m. liepos 14 d.

Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis L. D. vengia atvykti į teismą, kad kaltinamasis ruošiasi bėgti (slėptis) nuo teismo.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad apy­lin­kės teismas, prieš skelbdamas kaltinamojo L. D. paiešką, įsitikino, kad jo nėra bylos in­for­macinėje lentelėje nurodytoje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, nesvarstė kaltinamojo atvesdinimo galimybės, nors prokurorė teismo posėdyje ir siūlė tai padaryti.

Pagal teismų praktiką, vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti le­mia­mas kri­te­rijus nustatant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo pa­grindą. Skiriant su­ėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. nu­ma­tytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, svei­katos būk­lę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. D. teistas penkis kartus, nedirba, nors teigia, kad remontuoja automobilius, išsiskyręs, tačiau teigia, jog apie du metus gy­ve­na su sugyventine jos bute, pats vertina, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų apie jo ryšius užsienyje nėra pateikta. Nors L. D. kaltinamas padarymu nusikaltimų, už kuriuos bau­džia­masis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamojo atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bylos apimties ikiteisminis tyrimas byloje tęsėsi ilgą laiką, kaip ir gali užtrukti bylos teisminis nagrinėjimas. Iki šiol visą tą laiką L. D. buvo tai­ko­mos jau minėtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios užtikrino jo dalyvavimą procese. Manytina, kad ir dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės šioje byloje griežčiausios kardomosios prie­monės taikymas nebūtų proporcingas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pas­kiriant L. D. kardomąsias prie­mo­nes ikiteisminio tyrimo metu (rašytinį pasižadėjimą neiš­vykti ir įpareigojimą pe­rio­diškai registruotis policijos įstaigoje), jį charakterizuojančios ir kitos ap­linkybės, būtų buvusios esmingai kitokios, nei sąlygos kuriomis apylinkės teismas motyvavo suėmi­mo skyrimą. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad L. D. paskirtų kar­domųjų prie­mo­nių sąlygas pažeidė piktybiškai.

Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad L. D. formaliai pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo ne­išvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, vieną kartą be pateisinamos prie­žasties neatvyko užsiregistruoti, kas sudaro prielaidas, vadovaujantis BPK 247 str. pakeisti kardomąją prie­mo­nę griežtesne, tačiau į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir apie pasikeitusią gyve­na­mą­ją vietą laiku nepranešė taip pat dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, ši procesinė norma nenu­ro­do, jog griežtinant kardomąją priemonę būtina iš karto skirti suėmimą, kaip ir nenurodo, jog ski­riant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti vien tik šios kardomosios prie­monės taikymo formalų pagrindą.

Kaip minėta, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzis­tuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečia­mu­mas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencija (5 str.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (20 str.). Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netai­kant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griež­čiau­sia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik atidžiai įvertinus byloje surinktus duo­me­nis, išnaudojus visas galimybes taikyti švelnesnes priemones, ir padarius neabejotiną išvadą, kad švel­nes­nėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Prie­šin­gu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas.

Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu tai­kyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nėra pagrindo, o BPK 119 str. numatyti tikslai L. D. atžvilgiu gali būti pasiekti ir toliau taikant jam anksčiau paskirtas švelnesnes kardo­mą­sias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neiš­vykti (nurodžius faktinę jo gyvenamąją vietą). Todėl apygardos teismas sprendžia, kad pirmo­sios ins­tan­cijos teismas, paskirdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, pažeidė BPK 121 str. ir 122 str. 7 d. nuostatas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutar­tis, kuria palikta galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis parinktas kar­do­mąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis poli­ci­jos įstaigoje – pakeisti į suėmimą, negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta ir turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 123 str. ir 130 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Kaltinamojo L. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį, kuria palikta ga­lio­ti Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria L. D. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai regis­truo­tis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir priimti naują sprendimą:

kardomąją priemonę L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – suėmimą – panaikinti ir palikti galioti kardomąsias priemones – ra­šy­tinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­go­ji­mą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasDmitrijus KorsakovasOlegas Šibkovas