- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-1515-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas, Dmitrijus Korsakovas, Maris Žukauskas
- Kaltinamasis
- L. D.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. D. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. kaltinamas bendrininkų grupėje su kaltinamaisiais J. A., R. A., R. A. (J.), M. B., E. B., A. B., J. C., S. D., I. G., J. G., S. J., E. K., A. K., V. K., V. L., V. M., A. M., J. S., D. S., D. Ž. laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. 26 kartus padaręs nusikalstamas veikas – organizuotos grupės nariai pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei neteisėtai panaudodami naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungdami prie bankų informacinės sistemos, panaudodami svetimas banko sąskaitas, atliko finansines operacijas bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai kitų asmenų vardu gavo kreditus. L. D. kaltinamas šiais veiksmais 26 kartus padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 289 str., BK 25 str. 3 d. ir 214 str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 198¹ str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., BK 182 str. 2 d.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, motyvuojant, jog kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė neatvykimo priežasčių, jog teismui telefonu pranešta, kad kaltinamasis L. D. nuo 2015 m. birželio 16 d. neatvyksta registruotis policijos įstaigoje, t. y. nevykdo jam paskirtos kardomosios priemonės. Iš to teismas sprendė, kad L. D. vengia atvykti į teismą ir pradėjo slapstytis.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi palikdamas galioti 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir nustatydamas suėmimo terminą trims mėnesiams, pažymėjo, kad kaltinamasis 2015 m. birželio 23 d. neatvyko registruotis į policijos įstaigą, o liepos 3 d. neatvyko į teismo posėdį. Be to, teismas nurodė, kad kaltinamasis nepranešęs pakeitė gyvenamąją vietą. Kadangi L. D. pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemonės, be to, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio jis buvo sulaikytas ir neatvyko į teisiamąjį posėdį, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, teismas pripažino, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas pagrįstai. Teismas sprendė, kad kaltinamasis neturi legalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio, neturi nuosavo būsto, be teismo leidimo keičia gyvenamąsias vietas nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, yra penkis kartus teistas, kaltinamas apysunkiais nusikaltimais, todėl siekdamas išvengti gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Kaltinamasis L. D. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti anksčiau paskirtus įpareigojimus: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde ir jo papildyme nurodo, kad nutartis priimta remiantis abstrakčiomis aplinkybėmis, neįvertinus faktų. Teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios apsunkino jo teisinę padėtį, t. y. kad pažeidė abi paskirtas kardomąsias priemones, tačiau nepažymėjo, jog nuo 2013 m. birželio mėnesio iki šio įvykio nei karto nebuvo pažeidęs jam paskirtų įpareigojimų. Teismas neįrodė, jog būtent šios aplinkybės davė pagrindą manyti, kad jis gali bėgti, slėptis nuo teismo, nes vykdydamas jam paskirtus įpareigojimus 2015 m. liepos 7 d. ir 14 d. registravosi policijos įstaigoje. Nurodo, jog 2015 m. birželio 29 d. pakeitė teismui žinomą jo gyvenamą vietą į kitą ir ketino numatytame 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdyje asmeniškai informuoti teismą. Bet 2015 m. birželio 30 d. apie 14 val. buvo sulaikytas pareigūnų būtent tuo metu, kai vyko registruotis į policijos įstaigą. Šios aplinkybės neleido teismo informuoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Jo nuomone, teismas klaidingai pažymi aplinkybę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Buvo ir yra žinoma, kad teismo įvardinta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pakeista dar ikiteisminio tyrimo metu į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ikiteisminio tyrimo metu pats asmeniškai informavo pareigūnę apie tai, todėl teismo šaukimai buvo adresuojami būtent šiuo adresu. Teismui pateikė pažymas, patvirtinančias, jog nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 1 d. buvo sulaikytas ir kad 2015 m. liepos 3 d. buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, dėl ko negalėjo atvykti į teismo posėdį. Kaltinamasis nurodo, jog gyvena kartu su sugyventine jos bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirba remontuodamas automobilius.
Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti. Nurodė, kad kaltinamasis pažeidė jam anksčiau paskirtas kardomąsias priemonės, todėl buvo paskirta griežtesnė.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo L. D. skundas tenkinamas.
Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje surinkta pakankamai.
Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).
Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 20 d. nutarčių, konstatavus, kad L. D. pažeidė anksčiau jam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jos pakeistos į suėmimą. Suėmimas L. D. paskirtas tuo pagrindu, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad kaltinamasis L. D. pažeidė abi jam paskirtas kardomąsias priemones, neatvyko į teismo posėdį nepranešęs neatvykimo priežasčių, pakeitė gyvenamąją vietą.
Pažymėtina, kad BPK 37 str. 1 d. numatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis dėl asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese. Iš bylos duomenų bei kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 3 d. 10 val. 30 min. jis buvo sulaikytas (b. l. 38, 39). Pagal BPK sulaikymas yra laikomas svarbia priežastimi (BPK 37 str. 1 d. 1 p.). Pažymos apie sulaikymą buvo pateiktos teismui, kuris sprendė suėmimo pagrįstumo klausimą. Pats kaltinamasis 2015 m. liepos 20 d. teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo pagrįstumo ir termino nustatymo nurodė, kad buvo sulaikytas ir būdamas sulaikytas siekė informuoti teismą dėl negalėjimo dalyvauti 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdyje, tačiau pareigūnai patikino, kad teismas ir taip žinos, kur jis dabar yra. Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis į aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo teisiamąjį posėdį neatvyko dėl vienos iš BPK 37 str. nurodytų svarbių priežasčių, t. y. sulaikymo. Taip pat dėl šios priežasties neturėjo objektyvių galimybių nuvykti 2015 m. birželio 30 d. į policijos įstaigą eilinį kartą užsiregistruoti, nes buvo sulaikytas dienos metu, t. y. 14 val. 30 min. Iš bylos duomenų matyti ir sutiktina su apelianto teiginiais, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. L. D. nebuvo pažeidęs paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygų, išskyrus 2015 m. birželio 23 d. ir 30 d. (b. l. 27-28). Kaip buvo minėta, 2015 m. birželio 30 d. L. D. neužsiregistravo, nes buvo sulaikytas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teismui paaiškino, jog 2015 m. birželio 23 d. pamiršo nuvykti į policijos įstaigą registruotis. Vertinant šį pažeidimą visos bylos aspektu, laikytina, jog teisminiam procesui šis pažeidimas reikšmingos ir esminės įtakos neturėjo, pažeidimas laikytinas formaliu, nes kaltinamasis paleistas iš sulaikymo toliau registravosi policijos įstaigoje.
Motyvas, jog kaltinamasis nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kuris buvo vertintas kaip paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, pažeidimas, lemiantis sprendimą keisti kardomąją priemonę griežtesne, aukštesniojo teismo vertinimu neatitinka proporcingumo principo ir Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų. Priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, turi būti kruopščiai patikrinta, ar toks suvaržymas yra pagrįstas. Šiuo atveju, teismas netinkamai įvertino minėtos kardomosios priemonės pažeidimo faktą. Rašytiniame pasižadėjime neišvykti L. D. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 69, b. l. 105, 109). Kaltinamajame akte jo gyvenamoji vieta nenurodyta (t. 91, b. l. 4). Teismų informacinėje sistemoje bylos duomenų lentelėje apie kaltinamąjį L. D. jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, kas patvirtina kaltinamojo skundo teiginį, kad tokį savo adresą jis buvo nurodęs jau ikiteisminio tyrimo metu ir šaukimus į teismo posėdžius gaudavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Esant tokiai nevienareikšmiškai informacijai apie kaltinamojo gyvenamąją vietą ir nesant duomenų, kad kaltinamasis L. D. būtų neatvykęs į kitus teismo posėdžius, šaukimai į kuriuos jam buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, spręstina, kad jis reikiamai deklaravo apie savo ankstesnį gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis siekė suklaidinti teismą keisdamas gyvenamąją vietą. Be to, nėra pagrindo netikėti kaltinamuoju, jog dėl gyvenamosios vietos adreso pakeitimo teismą būtų informavęs 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu, į kurį nuvykti negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančių objektyvių aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad ikiteisminiame tyrime, dėl kurio jis buvo sulaikytas, jam taip pat parinkta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o šioje byloje L. D. toliau registravosi policijoje 2015 m. liepos 7 d. ir 2015 m. liepos 14 d.
Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis L. D. vengia atvykti į teismą, kad kaltinamasis ruošiasi bėgti (slėptis) nuo teismo.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, prieš skelbdamas kaltinamojo L. D. paiešką, įsitikino, kad jo nėra bylos informacinėje lentelėje nurodytoje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, nesvarstė kaltinamojo atvesdinimo galimybės, nors prokurorė teismo posėdyje ir siūlė tai padaryti.
Pagal teismų praktiką, vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti lemiamas kriterijus nustatant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo pagrindą. Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. D. teistas penkis kartus, nedirba, nors teigia, kad remontuoja automobilius, išsiskyręs, tačiau teigia, jog apie du metus gyvena su sugyventine jos bute, pats vertina, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų apie jo ryšius užsienyje nėra pateikta. Nors L. D. kaltinamas padarymu nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamojo atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bylos apimties ikiteisminis tyrimas byloje tęsėsi ilgą laiką, kaip ir gali užtrukti bylos teisminis nagrinėjimas. Iki šiol visą tą laiką L. D. buvo taikomos jau minėtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios užtikrino jo dalyvavimą procese. Manytina, kad ir dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės šioje byloje griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebūtų proporcingas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad paskiriant L. D. kardomąsias priemones ikiteisminio tyrimo metu (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje), jį charakterizuojančios ir kitos aplinkybės, būtų buvusios esmingai kitokios, nei sąlygos kuriomis apylinkės teismas motyvavo suėmimo skyrimą. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad L. D. paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas pažeidė piktybiškai.
Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad L. D. formaliai pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, vieną kartą be pateisinamos priežasties neatvyko užsiregistruoti, kas sudaro prielaidas, vadovaujantis BPK 247 str. pakeisti kardomąją priemonę griežtesne, tačiau į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir apie pasikeitusią gyvenamąją vietą laiku nepranešė taip pat dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, ši procesinė norma nenurodo, jog griežtinant kardomąją priemonę būtina iš karto skirti suėmimą, kaip ir nenurodo, jog skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti vien tik šios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindą.
Kaip minėta, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencija (5 str.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (20 str.). Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik atidžiai įvertinus byloje surinktus duomenis, išnaudojus visas galimybes taikyti švelnesnes priemones, ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas.
Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nėra pagrindo, o BPK 119 str. numatyti tikslai L. D. atžvilgiu gali būti pasiekti ir toliau taikant jam anksčiau paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (nurodžius faktinę jo gyvenamąją vietą). Todėl apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, pažeidė BPK 121 str. ir 122 str. 7 d. nuostatas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis, kuria palikta galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis parinktas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą, negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta ir turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo L. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį, kuria palikta galioti Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria L. D. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir priimti naują sprendimą:
kardomąją priemonę L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – suėmimą – panaikinti ir palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.