Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-11 · Administracinė byla Nr. I-3078-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
I-3078-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02053-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Henrikas Sadauskas, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Tele2“
Atsakovas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3078-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02053-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.7.5.3.4; 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Tele2“ atstovei D. A., atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Melienei ir Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiajai specialistei Ditei Rimkutei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Tele2“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama (b. l. 1–4):

1.1. panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) komisijos 2015 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 12NKV-12 „Dėl UAB „Tele2“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 12NKV-12);

1.2. arba sumažinti nutarime Nr. 12NKV-12 paskirtą baudą nuo 3 200 Eur iki 290 Eur.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nutarimas Nr. 12NKV-12, kuriame už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veikos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. už nesąžiningos komercinės veiklos vykdymą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Bendrovei paskirta 3 200 Eur dydžio bauda, yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Tarnyba byloje nustatė, kad: Bendrovė siūlo vartotojams pasinaudoti paslaugų kredito limito paslauga, kurios tikslas – nustatyti konkrečią paslaugų sumą, kurią per mėnesį vartotojas gali išnaudoti mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugoms; vartotojo A. P. (toliau – ir Vartotojas) atveju kredito limitas sąskaitose už paslaugas buvo viršytas dėl Bendrovės apskaitos sistemose vėliau apdorotų duomenų apie vartotojo per labai trumpą laiką išnaudotas paslaugas; sumos, viršijusios kredito limito sumą, Vartotojui buvo kompensuotos, t. y. iš Vartotojo, šiam pareiškus pretenziją dėl kredito limito viršijimo, nebuvo reikalaujama sumokėti sumas, kuriomis buvo viršytas kredito limitas; Vartotojas, nusistatydamas paslaugų kredito limitus, pagrįstai tikėjosi, jog pasinaudojus Bendrovės teikiamomis paslaugomis iki nurodytos kredito limito sumos, paslaugų teikėjas apribos paslaugų teikimą, tačiau, kaip byloje nustatė Tarnyba, Bendrovė neatliko pareigos informuoti Vartotoją apie paslaugų kredito limito pasibaigimą ir toliau leido jam naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis, kurios viršijo nustatytą kredito limitą; Vartotojas užsakinėjo paslaugas ir jomis naudojosi, tačiau, Bendrovei kompensavus atitinkamas sumas, neturėjo mokėti už užsakytas ir suteiktas paslaugas, tai neatitiko profesinio atidumo reikalavimo. Pasak atsakovės, nurodytais Bendrovės veiksmais buvo iškreiptas Vartotojo elgesys Bendrovės siūlomų paslaugų atžvilgiu. Pažymėtina, kad nutarime Nr. 12NKV-12 nenurodoma, kaip tiksliai pasireiškė Vartotojo ekonominio elgesio iškreipimas, nors ir nurodoma, kad jis buvo konkretus ir realus.

2.2. Tarnyba, priimdama nutarimą Nr. 12NKV-12, neteisingai sprendė teisės normų konkurencijos problemą

2.2.1. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimas, 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokia veikla laikoma nesąžininga komercine veikla. Konkretūs Bendrovės veiksmai, kuriuos Tarnyba nagrinėjo šioje byloje, yra susiję su ryšio paslaugų teikimo veikla, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ir ERĮ) ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 1V-1160 patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

2.2.2 Pagal Taisyklių 28 punktą teikėjas, sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, šiam limitui pasibaigus, privalo apriboti paslaugų teikimą; ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų (taip pat ir Taisyklių ), skirti baudą pagal ERĮ 74 straipsnio 1 dalį teisę turi RRT. Akivaizdu, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis laikytina bendrąja norma Taisyklių 28 punkto atžvilgiu. Pagal teisės doktriną bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), jeigu yra bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencija, taikomos specialiosios teisės normos. Taigi, sprendžiant ginčą šioje byloje turi būti taikomas Taisyklių 28 punktas, o byla sprendžiama pagal ERĮ nustatytą tvarką.

2.3. Tarnyba, priimdama nutarimą Nr. 12NKV-12, viršijo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

2.3.1. Atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti taikomas Taisyklių 28 punktas, o byla sprendžiama pagal ERĮ, į tai, kad ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų, skirti baudą pagal ERĮ 74 straipsnio 1 dalį teisę turi RRT, o ne Tarnyba. Tarnyba, išnagrinėdama bylą ir priimdama nutarimą Nr. 12NKV-12, nepaisė specialaus elektroninių ryšių veiklai taikomo reguliavimo, neatsižvelgė į tai, kad bylą turėjo nagrinėti pagal kompetenciją institucija, kuri įprastai sprendžia tokio pobūdžio bylas ir turi atitinkamą įdirbį bei suformuotą praktiką.

2.3.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra yra VAĮ nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, t. y. pagal VAĮ 36¹ straipsnį atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės atlikti ūkio subjektų priežiūros veiklos, į kurios sąvoką patenka ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas įstatymuose ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kurią vykdyti Tarnyba nėra įgaliota. Taigi, Tarnyba, priimdama nutarimą Nr. 12NKV-12, viršijo savo kompetenciją, todėl šis nutarimas naikintinas.

2.4. Nėra pagrindo pripažinti Bendrovės veiksmus nesąžiningais įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu

2.4.1. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nesąžininga komercinė veikla pripažįstama tuomet, kai nustatomos 2 kumuliatyvios aplinkybės: ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir ji iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį dėl produkto.

2.4.2. Nutarime Nr. 12NKV-12 nurodoma, kad nurodytais Bendrovės veiksmais buvo iškreiptas Vartotojo elgesys dėl Bendrovės siūlomų paslaugų, tačiau nutarime nenurodoma, kaip tiksliai pasireiškė Vartotojo ekonominio elgesio iškreipimas, nors ir nurodoma, kad jis buvo konkretus ir realus. Vien faktas, kad Vartotojas pateikė skundą Tarnybai dėl jo manymu neteisėtų veiksmų, nereiškia, jog Bendrovės veiksmais kokiu nors būdu buvo / galėjo būti iškreiptas Vartotojo ekonominis elgesys ir Vartotojas, iš anksto žinodamas aplinkybes, nebūtų sudaręs su Bendrove sutarties. Šiuo konkrečiu atveju Vartotojas užsakinėjo paslaugas ir jomis naudojosi, tačiau Bendrovei kompensavus atitinkamas sumas neturėjo mokėti už užsakytas ir suteiktas paslaugas.

2.4.3. Bendrovės elgesys negali būti laikomas nesąžiningu vartotojų atžvilgiu. Bendrovė laikosi nustatyto įsipareigojimo ir apriboja paslaugų teikimą vartotojui, kai kredito limitas pasibaigia. Bendrovė visomis prieinamomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos pagal klientų poreikius bei užtikrinant atitikimą teisės aktų reikalavimams, bet pažymėtina, kad Bendrovės mėnesinio mokėjimo abonentų bazę, kuriai taikomas paslaugų kredito limitas, sudaro apie (duomenys neskelbtini) abonentų, o kredito limito funkcijos veikimą lemia mažiausiai kelios skirtingos automatinės duomenų valdymo sistemos, tad neatmestini galimi atvejai, kai faktinis kredito limito ar kitų pagalbinių funkcijų techninis veikimas yra kitoks, negu teisės aktuose ar techninėse sistemose apibrėžti teoriniai standartai, todėl paslaugos gali būti apribojamos ne tą pačią akimirką po to, kai viršijamas kredito limitas. Bendrovė siekia maksimalaus Bendrovės teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių funkcijų atitikimo ERĮ bei Taisyklėse nustatytiems reikalavimams, todėl arba automatizuotais procesais, arba pasitelkus žmogiškuosius resursus visi klientų kreipimaisi dėl kredito limito funkcijos veikimo yra išsprendžiami vartotojų naudai.

2.4.4. Susiklosčius tokioms situacijoms, kai iki paslaugų apribojimo atlikimo vartotojui apskaičiuojama suma už paslaugas, viršijanti nustatytą kredito limitą, ši suma vartotojui nedelsiant kompensuojama, vartotojui kreipusis į Bendrovę. Vartotojams suteikiamos nemokamos galimybės kreiptis dėl kompensavimo įvairiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštas), asmeniškai ir t. t.). Vien 2014 m. Bendrovė klientams dėl viršyto kredito limito kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt sumą. Šis faktas parodo, kad esama Bendrovės kredito limito kontrolės sistema veikia. Pažymėtina, kad visos sumos, viršijusios kredito limito dydį, Vartotojui taip pat kompensuotos, jam pasikreipus į Bendrovę ir Vartotojas nesumokėjo daugiau, negu nustatyto kredito limito suma. Taigi, Vartotojui nebuvo padaryta žala ir nebuvo pažeisti jo interesai. Tai reiškia, jog ir nesąžininga komercinė veikla Vartotojo atžvilgiu nevykdyta.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Bendrovė patenkina teisės aktuose nustatytus kredito limito kontrolės reikalavimus, kadangi Taisyklių 28 punkto reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad vartotojai nemokėtų už paslaugas daugiau, negu nustatytas kredito limitas, yra įvykdomas.

2.5. Bendrovei paskirta 3 200 Eur dydžio bauda yra nepagrįstai didelė

Tarnyba skundžiamame nutarime nustatė lengvinančią aplinkybe, nenustatė jokių sunkinančių aplinkybių, taip pat Tarnyba pažymėjo, kad Bendrovei už Įstatymo pažeidimą bauda skiriama pirmą kartą. Nepaisant to, Tarnyba paskyrė baudą, artimą nustatytam baudų vidurkiui – 3 200 Eur. Pagal Įstatymą galima paskirti bauda yra nuo 290 Eur iki 8 689 Eur. Nustačius lengvinančių aplinkybių, pagal Įstatymą pirmą kartą taikant poveikio priemonę ir nesant jokių sunkinančių aplinkybių, Bendrovei turėtų būti paskirta mažesnė bauda. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, Bendrovė prašo, kad tuo atveju, jeigu teismas nepatenkintų reikalavimo panaikinti nutarimą Nr. 12NKV-12, teismas sumažintų paskirtą baudą iki 290 Eur.

II

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Tarnyba nutarimą Nr. 12NKV-12 priėmė išsamiai įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kadangi pareiškėjos vykdoma komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodo, kad skunde pateikti argumentai ir prašymai yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini, prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 25–29).

1. Dėl Įstatymo taikymo bei Tarnybos kompetencijos

1.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva) bei Įstatyme, į kurį perkelta Direktyva, nustatyta šių teisės aktų taikymo sritis. Direktyva bei Įstatymas taikomi nesąžiningai komercinei veiklai, pasitaikančiai bet kokių prekybininko ir vartotojo nesutartinių santykių srityje. Be to, kaip nustatyta Direktyvoje ir Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje, Įstatymas taikomas, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus. Įstatymas netaikomas komercinei veiklai, kuri pažeidžia tik konkuruojančių komercinės veiklos subjektų interesus arba yra susijusi tik su komercinės veiklos subjektų sandoriais. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarnybai priskirta kompetencija vertinti komercinės veiklos subjektų vykdomą komercinę veiklą Įstatymo požiūriu.

1.2. ERĮ reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, tuo tarpu Įstatymas nereguliuoja minėtų aspektų. Įstatymas nustato nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus, atsakomybę už Įstatymo pažeidimus. Istatymu nereguliuojama konkreti sritis (telekomunikacijos, maisto, ne maisto produktai, tam tikros konkrečios paslaugos ir pan.). Direktyva ir ją perkeliantis Įstatymas nėra suvaržytas dėl konkrečios taikymo srities. Pažymėtina, kad Direktyvoje yra aiškiai nurodyta, kada išskirtinai netaikomos Direktyvos ir ją perkeliančio Įstatymo nuostatos, t. y. Įstatymas netaikomas ir neturi poveikio nacionaliniams įstatymams dėl nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios tik konkurentų ekonominius interesus arba susijusios tik su prekybininkų sandoriais, neturi poveikio dėl klaidinančios reklamos, kuri klaidina verslą, bet neklaidina vartotojų, ir dėl lyginamosios reklamos. Taigi, Įstatymas taikomas, vertinant vidutinio vartotojo ekonominį elgesį ir galimą elgesio iškreipimą, t. y. kaip bendrovės vykdoma veikla galėjo paveikti ar paveikė vartotojų ekonominį elgesį dėl teikiamos paslaugos / produkto.

1.3. ERĮ ir Taisyklės reglamentuoja elektroninių ryšių paslaugų sektorių, tačiau nei šie teisės aktai, nei jų priežiūrą vykdančios institucijos nevertina pateiktos informacijos dėl vartotojo ekonominio elgesio iškreipimo. Pažymėtina, kad Tarnybos komisija nutarime Nr. 12NKV-12 nevertino Bendrovės veiksmų ERĮ ar kituose elektroninių ryšių paslaugų sektoriaus aktuose nustatytų reikalavimų atitikimui. Nutarime Nr. 12NKV-12 analizuota ir vertinta Bendrovės veikla tik Įstatymo kompetencijos ribose. Taigi, Bendrovės teiginiai, kad jos veiklą, vadovaujantis ERĮ ir Taisyklėmis, prižiūri ir kontroliuoja konkreti institucija, t. y. RRT, yra nepagrįsti ir nevertintini, kadangi RRT nenustatinėja vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo galimybės bei nesąžiningos komercinės veiklos fakto.

Taigi, atmestinas pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba, priimdama nutarimą Nr. 12NKV-12, peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi tyrimas dėl Bendrovės galimo Įstatymo pažeidimo buvo vykdomas būtent tik Įstatymo reguliavimo ribose bei sankcija Bedrovei skirta už konkrečiai Įstatymo (o ne elektroninių ryšių paslaugų sektorių reglamentuojančių teisės aktų) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą. Minėta, kad vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kontroliuoja Tarnyba. Taigi, Tarnyba yra kompetentinga institucija įvertinti Bendrovės veiklą Įstatymo požiūriu.

2. Dėl Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo

2.1. Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2005/09/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo nustatyta, kad sprendimas dėl sandorio yra bet kuris sprendimas, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos sumos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas nusprendžia veikti, ar nesiimti veiksmų. Be to, minėtame dokumente nurodyta, kad Direktyvos 2 straipsnio k punkto formuluotę („bet kuris sprendimas“) reikia aiškinti plačiai ir tokiu atveju sprendimo dėl sandorio sąvoka apima įvairiausius vartotojo sprendimus dėl produktų ar paslaugų. Direktyvos tikslas yra padėti tinkamai veikti vidaus rinkai ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį, suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams.

2.2. Tarnybos komisija nutarime Nr. 12NKV-12 konstatavo, jog Bendrovė siūlo vartotojams pasinaudoti paslaugų kredito limito paslauga, kurios tikslas yra nusistatyti konkrečią paslaugų sumą, kurią per mėnesį vartotojas gali išnaudoti mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugoms. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog Vartotojas Bendrovės teikiamoms paslaugoms nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio buvo nusistatęs 70 Lt paslaugų kredito limitą, o nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 gegužės mėnesio – 20 Lt paslaugų kredito limitą. Nepaisydama to, Bendrovė 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais Vartotojui išrašė sąskaitas, kurios gerokai viršijo Vartotojo nustatytą telefono numerio kredito limitą. Nutarime Nr.12NKV-12 konstatuota ir tai, kad Bendrovė minėtą faktą patvirtino 2014 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 10000318. Nutarime Nr. 12NKV-12 konstatuota, kad Bendrovė ne tik kad galėjo iškreipti Vartotojo ekonominį elgesį, bet jį ir iškreipė, taip pat pažymėta, kad Bendrovė galėjo pažeisti ir kitų, Tarnybai nesiskundusių, asmenų ekonominius elgesius (Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateikta informacija apie 2014 m. kompensuojamą sumą ((duomenys nesklebtini) Lt) vartotojams dėl viršyto kredito limito).

2.3. Komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama vidutinio vartotojo atžvilgiu. Nutarime Nr. 12NKV-12 pažymėta, jog vartotojas ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes; jeigu atitinkama informacija teisinga, gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie siūlomus produktus, nepakenkdamas savo ekonominiams interesams, tuo tarpu jeigu atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

2.4. Įstatymas nustato nesąžiningos komercinės veiklos draudimą. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis įtvirtina profesinio atidumo definiciją – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.

2.5. Bendrovė, nepaisydama to, jog Vartotojas Bendrovės teikiamoms paslaugoms nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio buvo nusistatęs 70 Lt paslaugų kredito limitą, o nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 gegužės mėnesio – 20 Lt paslaugų kredito limitą, 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais Vartotojui išrašė sąskaitas, kurios gerokai viršijo Vartotojo nustatytą telefono numerio kredito limitą. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė ne tik kad galėjo iškreipti Vartotojo ekonominį elgesį, bet jį iškreipė. Be to, neatmetant galimybės, jog ne visi vartotojai dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipiasi į valstybės institucijas, manytina, jog gali egzistuoti ir daugiau vartotojų, kurių ekonominis elgesys buvo iškreiptas nesąžiningais Bendrovės veiksmais (minėtą aplinkybę patvirtina Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateikta informacija, jog vartotojų, kuriems Bendrovė išrašė sąskaitas, kurios viršijo nustatytą kredito limitą, buvo ženkliai daugiau (2014 m. Bendrovė vartotojams dėl viršyto kredito limito kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt).

Atsižvelgiant į visą tai, kas nurodyta, Tarnybos komisija pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dal, kadangi Bendrovės vykdoma komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

3. Dėl skirtos baudos dydžio

3.1. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsniu, svarstydama dėl konkrečios baudos skyrimo, atsižvelgia į Įstatyme nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (4 488,5 Eur), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Tarnybos komisija įvertino nurodytus konkrečiai baudai įtakos turinčius kriterijus ir skyrė Bendrovei mažesnę negu pradinis vidurkis baudą (3 200 Eur).

3.2. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad Bendrovės vykdyta nesąžininga komercinė veikla atitiko Įstatyme draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius, taip pat į tai, jog dėl Bendrovės veiksmų buvo gautas Vartotojo prašymas, todėl nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo mastą, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė nesąžiningą komercinę veiklą naudojo tik dėl vieno vartotojo, tačiau iš Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateiktos informacijos nustatyta, jog vartotojų, kuriems Bendrovė išrašė sąskaitas, kurios viršijo nustatytą kredito limitą, buvo ženkliai daugiau (2014 m. Bendrovė vartotojams dėl viršyto kredito limito kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt). Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad Vartotojo nustatytas telefono numerio (duomenys neskelbtini) kredito limitas buvo viršytas 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais. Tarnybos komisija atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikė tai, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, kompensavo Vartotojo sąskaitas, kurios viršijo nustatytą kredito limitą, atsižvelgė į tai, jog Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, taip pat vertino ir tą aplinkybę, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Tarnyba, skirdama baudą Bendrovei, atsižvelgė į visų aplinkybių visumą. Baudos dydis (3 200 Eur) pasirinktas kaip proporcingas Bendrovės padarytam Įstatymo nuostatų pažeidimui. Priešingu atveju, jeigu baudos dydis Bendrovei neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, taip pat ir Įstatymo pažeidimų prevencijos.

3.3. Atsižvelgiant į tai, Bendrovei skirta proporcinga bauda, Tarnyba, skirdama baudą, išsamiai įvertino pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nutarime Nr. 12NKV-12 skirta bauda yra teisėta ir pagrįsta. Tarnyba priėmė nutarimą Nr. 12NKV-12, išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, pateiktus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl nutarimas Nr. 12NKV-12 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad administraciniuose santykiuose baudos skiriamos, siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį bei pakeisti jo elgesį, skatinant laikytis įstatymų, gerbti nustatytas taisykles.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad Tarnybos nutarimas Nr. 12NKV-12 yra visiškai teisėtas ir adekvatus, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 165–166).

1. Bendrovės skundo 1.4 punkte nurodytas KL viršijimo priežasties paaiškinimas neatspindi realios situacijos ir tikrojo KL viršijimo, dėl ko Vartotojas kreipėsi į Tarnybą, priežasčių.

2. Telefono numeriu naudojosi Vartotojo vidutinio mokyklinio amžiaus vaikas, Vartotojas Bendrovės teikiama KL paslauga naudojosi sąmoningai, siekdamas, kad bet kokie vaiko veiksmai, nežinant finansinių pasekmių (padidinto tarifo skambučiai, interneto duomenų naudojimas ir pan.) nesukeltų Vartotojui papildomų išlaidų.

3. Bendrovė, nurodydama aplinkybes, susieja 2 sąvokas ir veiksmus: paslaugos teikimo sustabdymą ir KL laikymąsi, išrašant sąskaitą, abu šiuos veiksmus kontroliuoja tik paslaugos teikėjas. Vartotojas sutinka, kad paslaugos sustabdymo terminas gali objektyviai būti ribojamas techninių galimybių, tačiau Bendrovė nenurodo, kad kaip ir bet kurio kito ryšio operatoriaus, jos sąskaitų išrašymas vyksta pasibaigus laikotarpiui (mėnesiui), kai apskaitos sistemai (programinei įrangai) pateikiami duomenys iš atskirų sistemų, kiek vartotojas naudojosi balso, trumpųjų žinučių, duomenų perdavimo ar kitomis paslaugomis; tuomet pagal turimą planą šis naudojimasis paslaugomis įkainojamas ir tik tuomet vyksta sąskaitų generavimo procesas, kurio metu Bendrovė be jokių abejonių turi visas galimybes patikrinti, ar apskaičiuota pagal naudojimą suma neviršijo KL ir neišrašyti sąskaitos, kuri viršytų nustatytą KL. Tai apskaitos sistemoje (programinėje įrangoje) užtikrina vienas loginis veiksmas: „JEI (apskaičiuota suma) >= (kredito limitas), TAI (sąskaitos suma) = (kredito limitas)“.

4. Bendrovė, kaip ir bet kuris kitas ryšio paslaugos teikėjas, teikdama KL paslaugą garantuoja Vartotojui kaip abonentui, kad jo gauta sąskaita neviršys nusistatyto KL, tuo pačiu prisiima ir tam tikrą riziką, tačiau ją valdo pati. Bendrovės veiksmai šiuo atveju rodo, kad ji sistemingai pažeidžia KL įsipareigojimą ir perkelia riziką ir prievolę siekti, kad sąskaita neviršytų KL, vartotojui, ką patvirtina ir savo skundo 2.3 punkte („Susiklosčius tokioms situacijoms, kai <...> vartotojui yra priskaičiuojama suma už paslaugas, viršijanti kredito limitą <...>“). Bendrovė patvirtina, kad pastabūs vartotojai per 2014 m. išsireikalavo didžiulę sumą – (duomenys neskelbtini) Lt, kurią Bendrovė įtraukė nepagrįstai išrašytose sąskaitose. Galima tik įsivaizduoti, kokia suma liko nekompensuota, t. y. permokėta, dėl Bendrovės veiksmų, nes vartotojai nenorėjo aiškintis ar tiesiog nepastebėjo.

5. Pasak Vartotojo, jeigu jis būtų iš anksto žinojęs, kokia verslo praktika taikoma klientų atžvilgiu Bendrovėje (sistemingas KL nesilaikymas, dėl kurio Vartotojas turėjo skambinti ir aiškintis, rašyti raštus Bendrovei, pagaliau tokiems atvejams kartojantis perkelti abonentą į kitą tinklą ir dar patirti Bendrovės spaudimą sumokėti per kelis mėnesius po kreipimosi į Tarnybą 2014 m. gegužės mėn. neaiškiu pagrindu priskaičiuotas sumas už kitą telefono numerį, turėjusį 20 Lt per mėnesį KL (žr. raginimą ir Bendrovės atsakymą (b. l. 168, 167))), jis niekada nebūtų sudaręs sutarties su Bendrove.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Tele2“ atstovė D. A. rėmėsi pareiškėjos skundu ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Melienė ir Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausioji specialistė Ditė Rimkutė (2016 m. sausio 19 d. įgaliojimas Nr. 4-297 (b. l. 173)) rėmėsi atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. rėmėsi atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Vartotojas pateikė Tarnybai 2014 m. gegužės 21 d. prašymą tarp Bendrovės ir Vartotojo kilusio ginčo dėl mobiliojo ryšio paslaugų sutarties vykdymo ir paslaugų teikėjo keliamų reikalavimų pagrįstumo (dėl Bendrovės taikomų nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų) (toliau – ir Prašymas) (b. l. 30–33). Prašyme Vartotojas, be kita ko nurodė: 2014 m. kovo mėn. įvyko jau mažiausiai trečias epizodas per apie 1,5 metų, kai Bendrovė išrašė sąskaitą, gerokai viršijančią nustatytą kredito limitą (toliau – ir KL) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), KL – 20 Lt, ankstesnis KL – 70 Lt (žr. sąskaitas (b. l. 34–42))); numeriu naudojasi Vartotojo vidutinio mokyklinio amžiaus vaikas, todėl šiam numeriui ir buvo nustatytas KL; pirmus nepagrįsto priskaičiavimo epizodus išsiaiškino telefonu su skambučių centro operatore, ji patvirtino, kad kitą mėnesį neteisingai apskaičiuotos sumos bus kredituotos, tai buvo padaryta; tai vėl pasikartojo 2013 m. balandžio ir liepos mėnesiais, Vartotojas parašė prašymą perskaičiuoti sąskaitas ir paaiškinti, kodėl tokie klaidingi priskaičiavimai nuolat kartojasi; 2013 m. rugpjūčio 13 d. atsakyme Bendrovės atstovė pripažino, kad buvo apskaičiuotos per didelės sumos, ir patvirtino, kad kredituos rugpjūčio mėn. sąskaitą, kas ir buvo padaryta (žr. Bendrovės atsakymą (b. l. 44–45)); po to Vartotojas KL sumažino iki 20 Lt per mėn., tačiau už 2014 m. kovo mėnesį vėl gavo (duomenys neskelbtini) Lt su PVM sąskaitą; Vartotojas informavo Bendrovės skambučių centro operatorę, kad atsisakys šio numerio aptarnavimo paslaugų ir kreipsis į Tarnybą dėl sistemingų nesąžiningų Bendrovės veiksmų tyrimo; tokie pasikartojantys Bendrovės veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad paslaugų apskaitos ir sąskaitų išrašymo sistemoje egzistuoja ir Bendrovė naudoja procesus, leidžiančius tam tikrais atvejais pagal tam tikrus naudojimo ir apmokėjimo požymius (silpnos kontrolės, kai apmokamos kito asmens, ypač vaiko, naudojamos paslaugos, ypač automatinio debeto atveju) Bendrovei sistemingai pelnytis iš neteisėtai, pažeidžiant kliento nustatytą KL, priskaičiuotų sumų už paslaugas. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad prašo: nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus; inicijuoti tyrimą, kokiu būdu ir kieno veiksmais paslaugų apskaitos sistemoje sudaroma sisteminga galimybė generuoti KL viršijančias sąskaitas vartotojams ir įpareigoti Bendrovę ištaisyti informacinėje paslaugų apskaitos sistemoje esamas klaidas, išsiaiškinti jų priežastis ir viešai paskelbti tyrimo išvadas bei savo įsipareigojimus užtikrinti, kad tokie pažeidimai ateityje nepasikartos (Prašymas (b. l. 30–33)).

2. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sąskaita už liepos mėn. viršijo nustatytą 70 Lt KL (b. l. 34–36), 2014 m. sąskaita už kovo mėn. viršijo nustatytą 20 Lt KL (b. l. 40–42).

3. Atsižvelgdama į Vartotojo Prašyme nurodytas aplinkybes, Tarnyba su 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 4E-107 perdavė Vartotojo Prašymą išnagrinėti ginčų sprendimo ne teisme tvarka RRT (žr. nutarimą Nr. 12NKV-12 (b. l. 8–15, 155–162)).

4. Vartotojas pateikė Tarnybai 2014 m. birželio 12 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog po Prašymo pateikimo ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam jau 3 kartus išrašytos ženkliai KL viršijančios sąskaitos, perkėlimo į kito operatoriaus tinklą birželio pirmomis dienomis, 2014 m. birželio 11 d. gavo Bendrovės 2014 m. birželio 4 d. raštą–raginimą susimokėti už paslaugas, suteiktas iki 2014 m. gegužės 1 d., skolos dydis – (duomenys neskelbtini) Lt, priešingu atveju, nesusimokėjus arba skolos pagrįstai neužginčijus, skolos reikalavimo vykdymas bus perduodamas skolų išieškojimo įmonei (b. l. 47–48; žr. raginimą (b. l. 49))

5. Vartotojas pateikė Tarnybai 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad iki šios dienos nesulaukė atsakymo iš RRT dėl ginčo su paslaugų teikėju, kad, jo manymu, jo įvardytos pasikartojančios aplinkybės turėtų būti traktuojamos kaip galimai nesąžininga sisteminga Bendrovės komercinė veikla, neatitinkanti sąžiningos praktikos rinkoje, taip pat prašė, remiantis Prašymu ir 2014 m. birželio 12 d. raštu, Tarnybą atlikti tyrimą dėl pagal Įstatymą ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus (b. l. 50).

6. Tarnyba su 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. 4E-149 persiuntė pagal kompetenciją Vartotojo prašymą papildančius dokumentus RRT, 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4E-201 informavo RRT apie gautą Vartotojo raštą ir prašė, esant galimybei, pateikti atsakymą Vartotojui apie ginčo nagrinėjimo eigą teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat prašė RRT pateikti išvadą dėl Vartotojo Prašyme ir 2014 m. birželio mėn. prašyme nurodytų aplinkybių, kurios susijusios su Bendrovės vykdoma veikla (žr. nutarimą Nr. 12NKV-12 (b. l. 8–15, 155–162); raštą Nr. 4E-201 (b. l. 53)).

7. Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4-7856 prašė Bendrovę pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl Vartotojo prašymuose nurodytų aplinkybių, taip pat paaiškinti, kas sudaro ryšio paslaugų KL ir kodėl Vartotojui nepranešta apie viršytus ryšio paslaugų KL (b. l. 51). Bendrovė atsakymo nepateikė (žr. nutarimą Nr. 12NKV-12 (b. l. 8–15, 155–162)).

8. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 12NKV-77 nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Tele2“ veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas (b. l. 54–56), šio nutarimo nuorašai išsiųsti Bendrovei ir Vartotojui (b. l. 60, 61).

9. Bendrovė pateikė Tarnybai 2014 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 10000318, kuriame, be kita ko, nurodo (b. l. 62–63):

9.1. Vartotojas 2011 m. liepos 26 d. sudarė terminuotą tel. Nr. (duomenys neskelbtini) judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Sutartį (toliau – ir Sutartis) (b. l. 64); kartu su Sutartimi klientui pateikiamas ir Bendrovės paslaugų kainoraštis (b. l. 66–67) ir bendrosios Sutarties sąlygos (b. l. 69–72).

9.2. Paslaugų KL taikomas vienam kalendoriniam mėnesiui, įskaičiuojant einamojo (šio) mėnesio sąskaitą ir mėnesio mokesčius (telefono, plano ir kitus turimų papildomų paslaugų mėnesio mokesčius); į KL sumą neįskaičiuojama neapmokėta sąskaita bei vienkartiniai ar administraciniai mokesčiai, pavyzdžiui, telefono įsigijimo pirmasis mokestis, SIM kortelės keitimo mokestis ir pan.

9.3. Klientas ginčija 2013 m. balandžio, gegužės ir liepos mėn. bei 2014 m. kovo mėn. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) apmokestintas paslaugas virš nustatyto šio numerio KL. KL buvo viršytas dėl vėliau apskaitos sistemoje apdorotų duomenų apie Vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) išnaudotas paslaugas per trumpą laiką. Prisiimdama atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos bei siekdama Vartotojui palankaus sprendimo, Bendrovė jau kompensavo visą paslaugų kainą, kuri viršija Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą KL. Vartotojas, 2014 m. birželio 7 d. pasinaudodamas numerio perkėlimo į kitą tinklą paslauga, nutraukė Sutartį.

9.4. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje už 2013 m. vasario mėn. nustatytas 70 Lt KL nebuvo viršytas. Išrašyta sąskaita buvo 77,59 Lt (su PVM), tačiau įtrauktas 9 Lt (su PVM) įjungimo po įsiskolinimo mokestis į KL neįskaičiuojamas. Taigi, paslaugomis buvo pasinaudota už (duomenys neskelbtini)Lt (su PVM).

9.5. Paslaugų naudojimas pirmiausiai priklauso nuo paties Vartotojo valios ir pageidavimo tas paslaugas gauti, o ryšio operatorius gali jam prieinamomis priemonėmis tik reaguoti į vykdomą paslaugų naudojimą. Šiuo atveju Vartotojas teikė užsakymus paslaugų teikimui ir tokios paslaugos jam buvo pagal jo išreikštą valią teikiamos. Paslaugų teikimas buvo nutrauktas po to, kai buvo gauta ir apdorota informacija apie Vartotojui suteiktas bei apmokestintas ryšio paslaugas.

9.6. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotos paslaugos apmokestintos teisingai, o sumos, viršijančios nustatytus KL, kompensuotos. Bendrovė šioje situacijoje padarė viską, jog dėl Vartotojo būtų priimtas teisingas bei palankus sprendimas.

10. RRT, atsakydama į Vartotojo 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymą ir Tarnybos raštus, 2014 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. (36.4) 1B-3991 „Dėl paslaugų kredito limito“, be kita ko, ko nurodyta (b. l. 127–128):

10.1. Vadovaujantis ERĮ 34 straipsnio 1 dalimi, elektroninių ryšių paslaugos (toliau – ir Paslaugos) turi būti teikiamos ir Paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal RRT patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Pagal Taisyklių 3 punktą paslaugų kredito limitas – tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos Paslaugos be išankstinio apmokėjimo per Paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį, pagal 26 punktą teikėjas turi teisę Sutartyje nustatyti teikiamų Paslaugų KL, suteikiamas Paslaugų KL turi būti protingo dydžio, kad abonentas galėtų naudotis Paslaugomis, ir negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį Paslaugų užmokestį, KL be vartotojo sutikimo negali būti didinamas, teikėjas privalo sudaryti galimybę vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą KL. Paslaugų teikėjas Paslaugų teikimo sutartyje nustatęs KL, įsipareigoja laikytis Taisyklių nuostatų, susijusių su KL. Pagal Taisyklių 28 punktą teikėjas, Sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų Paslaugų KL, KL pasibaigus, privalo apriboti Paslaugų teikimą, ši nuostata yra imperatyvi, dėl kurios šalys negali susitarti Paslaugų teikimo sutartyje. Paslaugų teikėjas, nesilaikydamas įpareigojimo pasibaigus KL apriboti Paslaugų teikimą, neturi teisės iš vartotojo reikalauti apmokėti sumos, viršijančios Paslaugų teikimo sutartyje nustatytą KL. Vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, sąskaitoje už suteiktas Paslaugas inter alia nurodoma bendra suma, kurią reikia sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vartotojui pateikiamoje sąskaitoje nurodoma bendra suma už tam tikru telefono ryšio numeriu suteiktas Paslaugas negali viršyti konkrečiam telefono ryšio numeriui nustatyto KL.

10.2. RRT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu metodinės pagalbos teikimo principu, teikė metodinę pagalbą elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir 2014 m. spalio 29 d. rašte Nr. (36.1) 1B-3897 nurodė elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti Taisyklėse nustatytų reikalavimų, susijusių su KL reglamentavimu, laikymąsi, t. y. užtikrinti, kad vartotojui, besinaudojančiam Paslaugomis, kai Paslaugų teikimo sutartyje yra nustatytas KL, Paslaugų teikimas būtų apribojamas, KL pasibaigus, taip pat užtikrinti, kad Paslaugų teikėjų išrašomose sąskaitose suma už suteiktas Paslaugas neviršytų sutarto KL. Taip pat RRT pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 30 punktu, Paslaugų teikėjas, nustatęs, kad pažeidė Taisyklių nuostatas konkretaus vartotojo ar vartotojų ir (arba) Paslaugų gavėjų grupės atžvilgiu, privalo imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti ne tik konkretaus vartotojo ar vartotojų ir (arba) Paslaugų gavėjų grupės atžvilgiu, bet ir kitų tos pačios kategorijos vartotojų ir (arba) Paslaugų gavėjų atžvilgiu.

11. Tarnyba 2015 m. vasario 3 d. nutarime Nr. 12NKV-8 nutarė baigti tyrimą dėl Bendrovės veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas, ir bylą nagrinėti Tarnybos komisijos posėdyje (b. l. 134–135), informaciją apie bylos nagrinėjimą išsiuntė Bendrovei ir Vartotojui (b. l. 136–137, 138–139)

12. Vartotojas pateikė Tarnybai 2015 m. vasario 14 d. elektroninį pranešimą, kuriame Vartotojas, be kita ko, nurodė, jog: gavo Bendrovės reikalavimą, pateiktą 2014 m. rugsėjo 10 d. rašytiniame raginime (b. l. 141), susimokėti 6 861,95 Lt už neva suteiktas trumpųjų žinučių paslaugas kitam Vartotojo numeriui (duomenys neskelbtini); Vartotojas 2014 m. spalio 7 d. kreipėsi raštu į Bendrovės direktorių dėl Bendrovės darbuotojų elgesio su klientais; Bendrovė 2014 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 10000318 atsiprašė, kad abonentui (duomenys neskelbtini), kurio KL taip pat buvo 20 Lt (ir kurio Vartotojas neperkėlė į kitą tinklą), buvo viršytas KL ir „geranoriškai“ suteikė (duomenys neskelbtini) Lt. „kompensaciją“ ir atsisakė savo reikalavimo, pateikto 2014 m. rugsėjo 10 d. raginime; Bendrovė savo veiksmais patvirtino, kad sistemingai nesilaiko KL ir išrašo klientams KL viršijančias sąskaitas; šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su Vartotojo bylos esme ir yra dar vienas įrodymas, kad Bendrovė taiko nesąžiningo verslo modelį, taip pat galimai sąmoningai mėgina gąsdinti besiaiškinantį per Tarnybą klientą kosminėmis sąskaitomis, nors KL yra 20 Lt (b. l. 140).

13. Bendrovė pateikė Tarnybai 2015 m. vasario 17 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė (b. l. 145–146):

13.1. Bendrovė laikosi Taisyklių 28 punkte nustatyto įpareigojimo ir apriboja paslaugų teikimą vartotojui, kai KL pasibaigia. Bendrovė visomis prieinamomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos pagal klientų poreikius bei užtikrinant atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau Bendrovės mėnesinio mokėjimo abonentų bazę, kuriai taikomas KL, sudaro apie (duomenys neskelbtini) abonentų, o KL funkcijos veikimui daro įtaką mažiausiai kelios skirtingos automatinės duomenų valdymo sistemos, tad neatmestini galimi atvejai, kai faktinis KL ar kitų pagalbinių funkcijų techninis veikimas yra kitoks, negu teisės aktuose ar techninėse sistemose apibrėžti teoriniai standartai, todėl paslaugos gali būti apribojamos ne tą pačią akimirką po to, kai viršijamas KL. Visi klientų kreipimaisi dėl KL funkcijos veikimo išsprendžiami vartotojų naudai. Susiklosčius tokioms situacijoms, kai iki paslaugų apribojimo atlikimo vartotojui priskaičiuojama suma už paslaugas, viršijanti nustatytą KL, ši suma vartotojui nedelsiant kompensuojama vartotojui kreipusis į Bendrovę. Vartotojams suteikiamos nemokamos galimybės kreiptis dėl kompensavimo įvairiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, asmeniškai ir t. t.). Bendrovė per 2014 m. klientams dėl viršyto KL kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt sumą. Visos sumos, viršijusios KL dydį Vartotojui, taip pat kompensuotos, aki jis kreipėsi į Bendrovę ir Vartotojas nesumokėjo daugiau, negu nustatytas KL. Taigi, Vartotojui nepadaryta žala ir nepažeisti jo interesai, tai reiškia, jog ir nesąžininga komercinė veikla Vartotojo atžvilgiu nevykdyta.

Atsižvelgiant į tai, kas paaiškinta, Bendrovė patenkina teisės aktuose nustatytus KL kontrolės reikalavimus, kadangi Taisyklių 28 punkto reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad vartotojai nemokėtų už paslaugas daugiau, negu nustatytas KL,– yra vykdomas.

13.2. Bendrovė nuolatos tobulina savo apskaitos sistemas, 2015 m. pirmą pusmetį bus baigtas dar vienas apskaitos sistemų tobulinimo etapas, po kurio KL kontrolė veiks efektyviau.

13.3. Bendrovė prašo Tarnybos vadovautis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsisakyti skirti sankciją Bendrovei. Tuo atveju, jeigu Tarnyba matytų esant pažeidimą, Bendrovė prašo Tarnybos neskirti baudos Bendrovei, o skirti įspėjimą, remiantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Žala nei Vartotojui, nei kitiems vartotojams nebuvo padaryta, Bendrovė vykdo Taisyklių reikalavimus, be to, artimiausiu metu reikalavimų vykdymas bus dar efektyvesnis dėl įdiegiamų techninių priemonių. Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatytinos ir lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos Įstatymo 13 straipsnyje: Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms, t. y. kompensavo Vartotojui KL viršijusią sumą.

14. Tarnybos komisija, 2015 m. vasario 19 d. posėdyje (dalyvaujant pareiškėjos atstovams ir Vartotojui) (žr. posėdžio protokolą (b. l. 151–154)) išnagrinėjusi bylą dėl Bendrovės Įstatymo reikalavimų nesilaikymo, 2015 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 12NKV-12 „Dėl UAB „Tele2“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, nutarė už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skirti UAB „Tele2“ 3 200 Eur baudą (b. l. 8–15, 155–162). Nutarime Nr. 12NKV-12, be kita ko, konstatuota:

14.1. Komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla vertinama, vadovaujantis vidutinio vartotojo atžvilgiu. Vartotojas ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes, jeigu atitinkama informacija teisinga, gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie siūlomus produktus, nepakenkdamas savo ekonominiams interesams, tuo tarpu priešingai, jeigu atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

14.2. Bendrovė siūlo vartotojams pasinaudoti paslaugų KL paslauga, kurios tikslas yra nusistatyti konkrečią paslaugų sumą, kurią per mėnesį vartotojas gali išnaudoti mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugoms. Vartotojas A. P. Bendrovės teikiamoms paslaugoms nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo nusistatęs 70 Lt KL, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 gegužės mėn. – 20 Lt KL. Bendrovė 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais Vartotojui išrašė paslaugų sąskaitas, kurios gerokai viršijo Vartotojo nustatytą tel. Nr. (duomenys neskelbtini) KL, šį faktą pagrindžia Bendrovės 2014 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 10000318 pateikti įrodymai. Be to, Bendrovė fakto byloje neginčija ir nurodo, kad Vartotojo atveju KL buvo viršytas dėl vėliau apskaitos sistemoje apdorotų duomenų apie vartotojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išnaudotas paslaugas per trumpą laiką.

14.3. Atsižvelgiant į Taisyklių 3 punkto 4 pastraipą, 28 punktą, pažymėtina, jog teisės aktai tiesiogiai įpareigoja paslaugų teikėją (šiuo atveju – Bendrovę) informuoti vartotoją apie KL pasibaigimą tam, kad vartotojas nepatirtų papildomų išlaidų.

14.4. Pažymėtina kad Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas profesinis atidumas.

Vartotojas A. P., nusistatydamas KL, pagrįstai tikėjosi, jog pasinaudojus Bendrovės teikiamomis paslaugomis iki nurodytos KL sumos, paslaugų teikėjas apribos paslaugų teikimą. Taigi, Vartotojas iš Bendrovės, kaip sąžiningo verslo subjekto, tikėjosi rūpestingumo standarto ir kas mėnesį gauti ne didesnes nei nustatytas KL sąskaitas, o jas viršijus gauti informaciją apie KL pasibaigimą, tačiau, remiantis byloje pateiktais įrodymais, Bendrovė ne tik neatliko pareigos informuoti vartotoją apie KL pasibaigimą, bet ir toliau leido Vartotojui naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis, kurios viršijo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą KL. Bendrovė kompensuoja vartotojams KL viršijančią sumą tik tada, kai jie kreipiasi į Bendrovę ir praneša apie susidariusią situaciją, taigi, nesiima aktyvių veiksmų sąskaitų patikrinimui prieš jas siųsdama vartotojams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog tokia Bendrovės veikla negali būti laikoma rūpestingo ir atidaus komercinės veiklos subjekto vykdoma veikla, kurios pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Taigi, Bendrovė tokiais savo veiksmais pažeidė profesinio atidumo standartą.

14.5. Įstatyme ir Direktyvoje, kurią Įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi, sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Tarnybos komisijai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. administracinę bylą Nr. A502-1684/2010). Nagrinėjamu atveju dėl Bendrovės veiksmų buvo gautas Vartotojo prašymas, taigi, nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Pažymėtina ir tai, jog Bendrovės veiksmai galėjo pažeisti ir kitų, nesiskundusių Tarnybai asmenų, ekonominius interesus, šį faktą pagrindžia Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateikta informacija apie 2014 m. kompensuotą sumą ((duomenys neskelbtini) Lt) vartotojams dėl viršyto KL.

14.6. Bendrovė, būdama ūkio subjektu, teikiančiu telekomunikacijų paslaugas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas vartotojo, besinaudojančio Bendrovės teikiamomis paslaugomis, kai paslaugų teikimo sutartyje yra nustatytas KL, paslaugų teikimo apribojimas laiku, užtikrinant galimybę vartotojams nepatirti papildomų išlaidų. Pažymėtina, jog vartotojas, žinodamas, kad viršijamas KL, nebūtų priėmęs sau nepalankaus ekonominio sprendimo toliau naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis, patiriant papildomų, neplanuotų išlaidų.

14.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Bendrovės komercinė veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė Vartotojo ekonominį elgesį (iš pateiktų byloje įrodymų matyti, jog Vartotojas ne vieną kartą ženkliai viršijo KL sumą) siūlomos paslaugos atžvilgiu. Taigi, Bendrovė AB pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą

14.8. Dėl Bendrovei taikytinų sankcijų

14.8.1. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, kompensavo Vartotojo sąskaitas, kurios viršijo nustatytą KL. Taip pat atsižvelgta į tai, jog Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

14.8.2. Dėl pažeidimo pobūdžio

Bendrovės vykdyta nesąžininga komercinė veikla atitinka Įstatyme draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius, taip pat atsižvelgta į tai, jog dėl Bendrovės veiksmų buvo gautas Vartotojo prašymas, todėl nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas.

14.8.3. Dėl pažeidimo masto

Bendrovė nesąžiningą komercinę veiklą naudojo tik dėl vieno vartotojo, tačiau iš Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateiktos informacijos matyti, jog vartotojų, kuriems Bendrovė išrašė sąskaitas, kurios viršijo nustatytą KL, buvo ženkliai daugiau. Bendrovė 2014 m. vartotojams dėl viršyto KL kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt.

14.8.4. Dėl pažeidimo trukmė

Atsižvelgta į tai, kad Vartotojo nustatytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) KL buvo viršytas 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais.

14.8.5. Vertinant pažeidimą atsižvelgta į tai, kad Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą sprendžiama, ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 12NKV-12 „Dėl UAB „Tele2“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (b. l. 8–15, 155–162) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Pareiškėja mano, kad jai negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatos, nes, esą, jos veiklai turi būti taikomos lex specialis nuostatos, t. y. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 1V-1160 patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatos. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva) bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, į kurį perkelta Direktyva, nustatyta šių teisės aktų taikymo sritis. Direktyva bei Įstatymas taikomi nesąžiningai komercinei veiklai, pasitaikančiai bet kokių prekybininko ir vartotojo nesutartinių santykių srityje. Be to, kaip nustatyta Direktyvoje ir Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje, Įstatymas taikomas, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus. Įstatymas netaikomas komercinei veiklai, kuri pažeidžia tik konkuruojančių komercinės veiklos subjektų interesus arba yra susijusi tik su komercinės veiklos subjektų sandoriais. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarnybai priskirta kompetencija vertinti komercinės veiklos subjektų vykdomą komercinę veiklą Įstatymo požiūriu. Elektroninių ryšių įstatymas ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės reglamentuoja elektroninių ryšių paslaugų sektorių, tačiau nei šie teisės aktai, nei jų priežiūrą vykdančios institucijos nevertina pateiktos informacijos dėl vartotojo ekonominio elgesio iškreipimo. Pažymėtina, kad Tarnybos komisija nutarime Nr. 12NKV-12 nevertino Bendrovės veiksmų Elektroninių ryšių įstatyme ar kituose elektroninių ryšių paslaugų sektoriaus aktuose nustatytų reikalavimų atitikimui. Nutarime Nr. 12NKV-12 analizuota ir vertinta Bendrovės veikla tik Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo reguliavimo ribose. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad jos veiklą, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, prižiūri ir kontroliuoja konkreti institucija, t. y. Ryšių reguliavimo tarnyba, yra nepagrįsti, kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba nenustatinėja vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo galimybės bei nesąžiningos komercinės veiklos fakto.

3. Pareiškėja teigia, kad ji nepadarė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1 punkto pažeidimo. Minėtame įstatyme, jo 3 straipsnyje, nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama (1 dalis); komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (2 dalies 1 punktas). Teismas, teismo posėdyje išklausęs trečiąjį suinteresuotą asmenį A. P., taip pat įvertinęs jo atsiliepimą į skundą (b. l. 165-166), kuriame aiškiai nurodoma, kad jis, jei būtų žinojęs, kokia verslo praktika taikoma klientų atžvilgiu pareiškėjo bendrovėje, niekada nebūtų sudaręs sutarties, daro išvadą, kad Tarnyba skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1 punkto nuostatas. Šioje byloje pareiškėja nė neginčija faktinės aplinkybės, kad ji siųsdavo savo klientams, turintiems kredito limito paslaugas, sąskaitas už viršytus pokalbių limitus ir tik tada, kai gaudavo klientų prašymus nemokėti už viršytus limitus, juos kompensuodavo (jeigu tokie klientai nesikreipdavo dėl limito perviršio – tai apie kompensavimą nėra duomenų). Taigi, pareiškėja nesąžiningai išrašydavo sąskaitas, nors pareiškėjas turėjo paslaugų sutartį su kredito limitu.

4. Pareiškėja prašo sumažinti paskirtą baudą nuo 3200 eurų iki 290 Eur. Teismas netenkina šio prašymo, nes Tarnyba skundžiamame nutarime įvertino visas aplinkybes, konstatavo, jog: atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, kompensavo Vartotojo sąskaitas, kurios viršijo nustatytą kredito limitą. Taip pat atsižvelgta į tai, jog Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu; atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta; Bendrovės vykdyta nesąžininga komercinė veikla atitinka Įstatyme draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius, taip pat atsižvelgta į tai, jog dėl Bendrovės veiksmų buvo gautas Vartotojo prašymas, todėl nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas; Bendrovė nesąžiningą komercinę veiklą naudojo tik dėl vieno vartotojo, tačiau iš Bendrovės 2015 m. vasario 19 d. rašte pateiktos informacijos matyti, jog vartotojų, kuriems Bendrovė išrašė sąskaitas, kurios viršijo nustatytą kredito limitą, buvo ženkliai daugiau; Bendrovė 2014 m. vartotojams dėl viršyto kredito limito kompensavo (duomenys neskelbtini) Lt; atsižvelgta į tai, kad Vartotojo nustatytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kredito limitas buvo viršytas 2013 m. balandžio, gegužės, liepos bei 2014 m. kovo mėnesiais; vertinant pažeidimą atsižvelgta į tai, kad Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą – taigi, pareiškėjai, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, skirta mažesnė negu vidurkis bauda (tai atitinka ir teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2134-756/2015)), todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos UAB „Tele2“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė