Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (kreditoriaus) AB „SEB bankas“ atstovui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. 2021 m. balandžio 26 d. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai ir jų esmė

(1) nutraukti jo ir V. J. santuoką, sudarytą 2013 m. liepos 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

(2) po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę - „J.“, atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę;

(3) nustatyti nepilnametės dukros U. J. gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. J.;

(4) priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. periodinėmis išmokomis - po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę V. J.;

II. Atsakovės argumentai dėl ieškovo pareikštų materialinių/teisinių reikalavimų

III. Kreditoriaus pozicija dėl tolesnės skolinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos

IV. Institucijos teikiančios išvadą byloje pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota M. J. ir V. K. (po santuokos sudarymo - J.) santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė V. J. dėl santuokos nutraukimo sutiko. Patvirtino, kad santuoka faktiškai jau yra iširusi, o reikšmės kas gi kaltas dėl santuokos iširimo - nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti patys sutuoktiniai galimybių nemato. Todėl darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ji nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui M. J. po santuokos nutraukimo paliktina prigimtinė pavardė - „J.“.

Atsakovė V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Todėl V. J. po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė - „J.“.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktas 2016 vasario 1 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijamai liudija, kad (duomenys neskelbtini) gimė U. J., kurios tėvas yra M. J., o motina yra V. J..

Ieškovas M. J. prašė nepilnametės dukros U. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove V. J.. V. J. su šiuo reikalavimu visiškai sutiko.

Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra U. J. nuolat faktiškai gyvena su savo motina V. J., yra prie jos prisirišusi, atsakovė betarpiškai ir nepertraukiamai rūpinasi dukra nuo pats jos gimimo momento. Be to, nepilnametė ginčo šalių dukra vis dar yra labai mažo amžiaus (vos 6 m.), jai yra reikalinga nuolatinė motinos globa ir priežiūra. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems faktiniams duomenims, įvertinus ginčo šalių nepilnametės dukros amžių, jos ir motinos faktinį gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, U. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove V. J. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovės atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė 2022 m. balandžio 21 d. pateikė teismui parengtą tėvo (M. J.) bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra U. J. projektą. Teismo posėdžio metu abi ginčo šalys patvirtino, kad projekte suformuluota M. J. bendravimo su nepilnamete dukra U. J. tvarka yra tinkama, turi būti pakoreguoti tik jos 1 p. ir 2 p., dėl dukros pasiėmimo laiko ir vietos. Todėl nelikus jokio ginčo tarp šalių, nustatytina tokia tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CK 3.175 straipsnis):

1. Pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, M. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Vaiko tėvas M. J., negalėdamas atvykti pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną), informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute, o laiku neinformavus ar pavėluotai informavus vaiko motiną bei vėliau vaiko tėvui išreiškus norą pasiimti vaiką bendravimui, vaiko perdavimas tėvui priklausys nuo vaiko užimtumo su motina.

2. M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. dvi darbo dieną per savaitę, t.y. antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o dukrai tą dieną nedalyvaujant ugdymo įstaigos ugdymo procese, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Vaiko tėvas M. J., negalėdamas atvykti pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną), informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute, o laiku neinformavus ar pavėluotai informavus vaiko motiną bei vėliau vaiko tėvui išreiškus norą pasiimti vaiką bendravimui, vaiko perdavimas tėvui priklausys nuo vaiko užimtumo su motina.

3. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendrauti su nepilnamete dukra U. J. tam tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama. Tėvas M. J. bendravimui pasiima nepilnametę dukrą U. J. iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu Motinos diena yra savaitgalį, kurį pagal grafiką su nepilnamete dukra U. J. praleidžia vaiko tėvas M. J., pastarasis grąžina vaiką Motinos dienos išvakarėse 19.00 val. į nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, o jeigu Tėvo diena yra savaitgalį, kurį pagal grafiką su nepilnamete dukra U. J. praleidžia vaiko motina V. J., vaiko tėvas M. J. pasiima dukrą Tėvo dienos išvakarėse 19.00 val. iš dukters gyvenamosios vietos.

4. Poriniais metais M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. per jos gimtadienį ((duomenys neskelbtini) Jei ši diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo savaitgalinio bendravimo laiku, M. J. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jei ši diena bus darbo diena, M. J. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

5. Nepilnametė U. J. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, motinos V. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) praleis su motina.

6. M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas. Jei ši diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo savaitgalinio bendravimo laiku, M. J. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jei ši diena bus darbo diena, M. J. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

7. Neporiniais metais tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. ŠV. Velykų dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) 15.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 19.00 val.

8. Poriniais metais tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi U. J. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną nuo 15.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 15.00 val.

9. Jei švenčių dienos sutampa su savaitgaliais, vaiko tėvo M. J. bendravimas su dukra U. J. vyksta pagal nustatytą bendravimo tvarką švenčių dienomis.

10. Kiekvienais metais vasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį) vaiko tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. nuo kiekvieno mėnesio 1 dienos iki to mėnesio 15 dienos, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui 08.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam laikui 19.00 val. Šiuo laikotarpiu vaiko tėvo M. J. ir nepilnametės dukros U. J. savaitgalinis bendravimas, išdėstytas 1 p., nevyksta. Šalys informuoja viena kitą apie numatomą su nepilnamete dukra atostogų vietą ir pobūdį bei privalo užtikrinti galimybę kitam iš tėvų susisiekti su vaiku telefonu. Nepilnametės dukros U. J. išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų su vienu iš tėvų, yra galimas tik esant kito tėvo rašytiniam sutikimui.

11. Tėvų kasmetinių atostogų metu, nepilnametė dukra U. J. būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų vieno iš tėvų kasmetinių atostogų metu. Tėvai - V. J. ir M. J. apie savo kasmetinių atostogų laiką vienas kitą informuoja SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kasmetinių atostogų pradžios. Vaiko tėvas M. J. savo kasmetinių atostogų periodui, nepilnametę dukrą pasiima pirmą savo kasmetinių atostogų dieną 09.00 val., iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžina 14 (keturioliktą) atostogų dieną 18.00 val., į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, pirmąją dalintiną atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvų kasmetinių atostogų metu joks kitas (savaitgalinis, darbo dienų, švenčių, vasaros) numatytas M. J. bendravimas su dukra nevyksta.

12. Apie tai, jog negali nurodytą savaitgalį, švenčių dienomis, vasaros / mokinių ar savo kasmetinių atostogų nurodytu laiku bendrauti su nepilnamete dukra U. J., vaiko tėvas M. J. ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute.

13. Nepriklausomai nuo esamų priežasčių, savaitgaliai, švenčių dienos, vasaros atostogos, kurias vaiko tėvas M. J. turėjo teisę praleisti su nepilnamete dukra U. J., tačiau nepraleido, nekompensuojamos.

14. Šalys susitaria, kad nepilnametei dukrai U. J. dėl svarbiomis laikytinų priežasčių (ligos ir pan.) negalint atvykti į bendravimą su tėvu M. J., V. J. nedelsiant apie tai informuoja M. J. SMS žinute.

15. Vaikui susirgus, ar įvykus bet kokiai kitai, nekasdienei situacijai su nepilnamete dukra (liga, susižalojimas, trauma, pasimetimas ir kita) kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, privalo nedelsiant informuoti atitinkamai kitą tėvą apie vaiko sveikatos būklę, jei buvo kreiptąsi į gydymo įstaigą, nurodyti šią gydymo įstaigą, gydančio gydytojo vardą, pavardę ir vaikui negalint lankyti ugdymo įstaigos, t.y. esant slaugos poreikiui (gydymo įstaigoje ar namuose), slaugo sergantį vaiką tas tėvas, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką.

16. Nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos sąlygas galima keisti abiejų tėvų bendru sutarimu, pakeitimus suderinus SMS žinutėmis.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, abi ginčo šalys gali reikšti pakartotinius reikalavimus teisme dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ar pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti ne tik nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo, bet ir jo išlaikymo klausimą.

Ieškovas M. J. 2021 m. balandžio 26 d. ieškiniu prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. periodinėmis išmokomis - po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę V. J.. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutinka nepilnametės dukros išlaikymui mokėti didesnę mėnesinę išlaikymo sumą - 250,00 Eur. Nors ieškovas ir padidino nepilnametei dukrai mokėtino išlaikymo sumą, atsakovė V. J. įrodinėjo, kad U. J. reikalingas didesnis išlaikymas ir prašė iš ieškovo priteisti bent 300,00 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo nepilnametei dukrai sumą.

Pažymėtina, kad CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Ginčo šalių nepilnametė dukra U. J. yra 6 m. amžiaus. Ji lanko Kauno lopšelį-darželį „Klausutis“, tačiau nuo rugsėjo mėnesio jau pradės lankyti mokyklą. Papildomai U. J. lanko šokių studiją „Flash Dance“, mėnesinis mokestis už šokių pamokas sudaro 35,00 Eur. Jokių kitokių papildomų užsiėmimų U. J. nelanko. Atsakovė V. J. nurodė, kad U. J. yra visiškai sveikas vaikas, neturi jokių įgimtų ydų ar kitų medicininių problemų. Dukros raida normali, jokių ypatingų ar išskirtinių poreikių ji neturi, išskyrus tai, kad privalo lankytis pas logopedą. Tai daro lopšelyje-darželyje nemokamai, tačiau ji norėtų samdyti dukrai ir privatų logopedą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko U. J. poreikiai yra visiškai įprastiniai.

Ieškovas M. J. yra darbingo amžiaus (35 m.). Jis yra vienas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų, tačiau teigė, kad bendrovės veikloje nedalyvauja. M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba tėvų ūkyje, tėvai jam atsilygina teikdami materialinę paramą. Tokia parama sudaro apie 1 000,00 Eur per mėnesį. Jokio vertingo nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar santaupų jis neturi. Kartu su atsakove yra įsigijęs tik butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokių kitų išlaikytinių (be dukros U. J.) ieškovas neturi.

Atsakovė V. J. yra darbingo amžiaus (34 m.). Ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos gaunamas darbo užmokestis siekia apie (duomenys neskelbtini),00 Eur per mėnesį. Taip pat esant galimybei dirba papildomai (UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“). Bendra jos gaunama mėnesinių pajamų suma siekia apie 900,00 Eur. Atsakovė teigė, kad didžiąją dalį piniginių lėšų skiria nepilnametės dukros U. J. išlaikymui, stengiasi patenkinti visus jos poreikius. Jokio vertingo nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar santaupų ji neturi. Kartu su ieškovu yra įsigijusi tik butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių (be dukros U. J.) atsakovė neturi.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad abiejų ginčo šalių (ieškovo M. J. ir atsakovės V. J.) turtinė padėtis yra analogiška.

Teismas pažymi, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 yra 730,00 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus - 520,00 Eur). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas (520,00 Eur), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (į tai, kad ginčo šalių nepilnametės dukros amžius dar nedidelis - 6 m.; į tai, kad U. J. neturi jokių sveikatos ydų ar specialių poreikių; į tai, kad ji nelanko jokių didelių išlaidų reikalaujančių papildomų užsiėmimų; taip pat į tai, kad V. J. papildomai gauna (duomenys neskelbtini),00 Eur dydžio išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), yra pakankamas ir gali užtikrinti visus būtinius nepilnamečio vaiko U. J. poreikius.

Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, įvertinus šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir jų materialines galimybes tai daryti, teismas konstatuoja, kad U. J. išlaikymui, atsižvelgiant į jos amžių ir kitas jau anksčiau teismo nurodytas aplinkybes, pakankama yra 520,00 Eur mėnesinė suma, atitinkanti minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius).

Pagal CK 3.156 straipsnio nuostatas, tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl iš ieškovo M. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai U. J. periodinėmis išmokomis - po 260,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2021 m. balandžio 2 d.) (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė - atsakovė V. J..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendro santuokinio turto padalijimo ir įsipareigojimų kreditoriui tolesnio vykdymo:

Spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos nagrinėjimo metu abi ginčo šalys vieningai sutarė, kad po santuokos nutraukimo minėtas nekilnojamasis turtas turi būti padalytas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį. Ieškovas M. J. prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalinta natūra, nes jis neturi piniginių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti kompensaciją atsakovei. Atsakovė V. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad piniginių lėšų, kuriomis galėtų ieškovui M. J. kompensuoti 1/2 dalį ginčo buto vertės, ji neturi. Atsakovas nesutiko jam tenkančią 1/2 dalį ginčo buto perleisti kaip išlaikymą turtu, nes jokios kitos gyvenamosios patalpos jis nuosavybės teise neturi. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas lygiomis dalimis, ieškovui M. J. ir atsakovei V. J. natūra priteisiant po 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto.

Civilinėje byloje pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis liudija, kad ieškovas M. J. yra padaręs 1,00 Eur dydžio piniginį įnašą. Ieškovas prašė minėtą įnašą po santuokos nutraukimo pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovė V. J. teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko, pretenzijų į nurodytą piniginį įnašą nereiškė. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo 1,00 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis įnašas pripažintinas asmenine ieškovo M. J. nuosavybe.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Paduodamas pradinį ieškinį, ieškovas M. J. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 492,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat ieškovas patyrė 980,00 Eur dydžio išlaidas advokatės Ramunės Jatautienės teisinėms paslaugos apmokėti. Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 472,00 Eur.

Teismas laiko, kad ieškovo M. J. 2021 m. balandžio 26 d. patikslintas ieškinys buvo patenkintas 90 proc. apimtimi (t.y. nustatyta nežymiai didesnė mėnesinio išlaikymo suma - 260,00 Eur suma, vietoje ieškovo prašytos 250,00 Eur sumos; taip pat patvirtinta tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka pagal V. J. atstovės parengtą ir 2022 m. balandžio 21 d. teismui pateiktą tokios bendravimo tvarkos projektą). Todėl ieškovas turi teisę gauti proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (90 proc.) - 1 324,00 Eur. Atsakovė turi teisę gauti proporcingą savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (10 proc.) - 311,00 Eur. Įskaičius ieškovo ir atsakovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (1 324,00 Eur ir 390,00 Eur), M. J. iš V. J. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis - 1 013,00 Eur.

Civilinėje byloje susidarė ir 21,97 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovo 2021 m. balandžio 26 d. patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų ginčo šalių - po 10,97 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. - 260 str., (duomenys neskelbtini) str.,

nusprendžia:

Ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 26 d. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. liepos 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę - „J.“, atsakovei V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. J. (gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. J. (gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, M. J. bendrauja su nepilnamete dukra U. J. kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Vaiko tėvas M. J., negalėdamas atvykti pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną), informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute, o laiku neinformavus ar pavėluotai informavus vaiko motiną bei vėliau vaiko tėvui išreiškus norą pasiimti vaiką bendravimui, vaiko perdavimas tėvui priklausys nuo vaiko užimtumo su motina.

2. M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. dvi darbo dieną per savaitę, t.y. antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o dukrai tą dieną nedalyvaujant ugdymo įstaigos ugdymo procese, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Vaiko tėvas M. J., negalėdamas atvykti pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną), informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute, o laiku neinformavus ar pavėluotai informavus vaiko motiną bei vėliau vaiko tėvui išreiškus norą pasiimti vaiką bendravimui, vaiko perdavimas tėvui priklausys nuo vaiko užimtumo su motina.

3. Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys bendrauti su nepilnamete dukra U. J. tam tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama. Tėvas M. J. bendravimui pasiima nepilnametę dukrą U. J. iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu Motinos diena yra savaitgalį, kurį pagal grafiką su nepilnamete dukra U. J. praleidžia vaiko tėvas M. J., pastarasis grąžina vaiką Motinos dienos išvakarėse 19.00 val. į nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, o jeigu Tėvo diena yra savaitgalį, kurį pagal grafiką su nepilnamete dukra U. J. praleidžia vaiko motina V. J., vaiko tėvas M. J. pasiima dukrą Tėvo dienos išvakarėse 19.00 val. iš dukters gyvenamosios vietos.

4. Poriniais metais M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. per jos gimtadienį ((duomenys neskelbtini) Jei ši diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo savaitgalinio bendravimo laiku, M. J. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jei ši diena bus darbo diena, M. J. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

5. Nepilnametė U. J. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, motinos V. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) praleis su motina.

6. M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas. Jei ši diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo savaitgalinio bendravimo laiku, M. J. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jei ši diena bus darbo diena, M. J. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

7. Neporiniais metais tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) 15.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 19.00 val.

8. Poriniais metais tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi U. J. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną nuo 15.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 15.00 val.

9. Jei švenčių dienos sutampa su savaitgaliais, vaiko tėvo M. J. bendravimas su dukra U. J. vyksta pagal nustatytą bendravimo tvarką švenčių dienomis.

10. Kiekvienais metais vasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį) vaiko tėvas M. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. J. nuo kiekvieno mėnesio 1 dienos iki to mėnesio 15 dienos, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui 08.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam laikui 19.00 val. Šiuo laikotarpiu vaiko tėvo M. J. ir nepilnametės dukros U. J. savaitgalinis bendravimas, išdėstytas 1 p., nevyksta. Šalys informuoja viena kitą apie numatomą su nepilnamete dukra atostogų vietą ir pobūdį bei privalo užtikrinti galimybę kitam iš tėvų susisiekti su vaiku telefonu. Nepilnametės dukros U. J. išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų su vienu iš tėvų, yra galimas tik esant kito tėvo rašytiniam sutikimui.

11. Tėvų kasmetinių atostogų metu, nepilnametė dukra U. J. būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų vieno iš tėvų kasmetinių atostogų metu. Tėvai - V. J. ir M. J. apie savo kasmetinių atostogų laiką vienas kitą informuoja SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kasmetinių atostogų pradžios. Vaiko tėvas M. J. savo kasmetinių atostogų periodui, nepilnametę dukrą pasiima pirmą savo kasmetinių atostogų dieną 09.00 val., iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžina 14 (keturioliktą) atostogų dieną 18.00 val., į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, pirmąją dalintiną atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvų kasmetinių atostogų metu joks kitas (savaitgalinis, darbo dienų, švenčių, vasaros) numatytas M. J. bendravimas su dukra nevyksta.

12. Apie tai, jog negali nurodytą savaitgalį, švenčių dienomis, vasaros / mokinių ar savo kasmetinių atostogų nurodytu laiku bendrauti su nepilnamete dukra U. J., vaiko tėvas M. J. ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoja vaiko motiną V. J. SMS žinute.

13. Nepriklausomai nuo esamų priežasčių, savaitgaliai, švenčių dienos, vasaros atostogos, kurias vaiko tėvas M. J. turėjo teisę praleisti su nepilnamete dukra U. J., tačiau nepraleido, nekompensuojamos.

14. Šalys susitaria, kad nepilnametei dukrai U. J. dėl svarbiomis laikytinų priežasčių (ligos ir pan.) negalint atvykti į bendravimą su tėvu M. J., V. J. nedelsiant apie tai informuoja M. J. SMS žinute.

15. Vaikui susirgus, ar įvykus bet kokiai kitai, nekasdienei situacijai su nepilnamete dukra (liga, susižalojimas, trauma, pasimetimas ir kita) kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, privalo nedelsiant informuoti atitinkamai kitą tėvą apie vaiko sveikatos būklę, jei buvo kreiptąsi į gydymo įstaigą, nurodyti šią gydymo įstaigą, gydančio gydytojo vardą, pavardę ir vaikui negalint lankyti ugdymo įstaigos, t.y. esant slaugos poreikiui (gydymo įstaigoje ar namuose), slaugo sergantį vaiką tas tėvas, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką.

16. Nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos sąlygas galima keisti abiejų tėvų bendru sutarimu, pakeitimus suderinus SMS žinutėmis.

Priteisti iš ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. J. (gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis - po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2021 m. balandžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei perduodant uzufrukto teise valdyti atsakovei V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

- priteisti natūra ieškovui M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

- priteisti natūra atsakovei V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovui M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1,00 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) piniginį įnašą.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybė prieš kreditorių AB „SEB bankas“ (j.a.k. 112021238) pagal 2019 m. balandžio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari.

Priteisti ieškovui M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 934,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus).

Priteisti valstybei, lygiomis dalimis, iš ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,97 Eur (dešimt eurų ir 97 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai bei Vedybų sutarčių registrui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, o taip pat valstybės registrus tvarkančiam VĮ „Registrų centras“ turto pasidalijimo faktams įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.