Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-226-654/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
1-226-654/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kaltinamasis
G. L.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Baudžiamoji byla Nr. 1-226-654/2017
Teismo procesinis Nr. 1-01-1-53670-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,sekretoriaujant Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiajam V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų raj., a. k. (duomenys neskelbtini) neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, teistas:

1. 2004 m. gruodžio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2008 m. balandžio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

3. 2009 m. kovo 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (už 820 Lt (6 MGL) vertės svetimo turto sugadinimą) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 520 Lt bauda; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 520 Lt bauda;

4. 2009 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2009 m. birželio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 520 Lt bauda;

5. 2010 m. balandžio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria subendrintos 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės, subendrinta galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda.

6. 2010 m. lapkričio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (už 1180 Lt (9 MGL) vertės svetimo turto sugadinimą) , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bei BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

7. 2010 m. rugsėjo 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2010 m. balandžio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 6 metams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. 2011 m. sausio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos nuteistajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 1 metus 6 mėnesius – Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutine bausme pagal abu nuosprendžius G. L. paskirtas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nužudė žmogų, o būtent:

Jis, 2016 m. lapkričio 15 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) bute, apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankomis suspaudęs M. B. kaklą ją smaugė ir padarė kaklo odoje viengubą, uždarą, horizontalią stranguliacinę vagą, dėl ko nuo uždusimo suspaudus kaklą M. B. mirė. Smaugimas taip pat sąlygojo skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžius su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, minkštųjų audinių kraujosruvas liežuvyje, taškines kraujosruvas akių junginėse, veido ir kaklo odoje, širdies ir plaučių paviršiuose. Tuo pačiu metu toje pat vietoje G. L. rankomis sudavė tris smūgius M. B. į galvą, ir padarė jai poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėje, muštines žaizdeles su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje.

Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme G. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nužudytoji M. B. yra jo patėvio mama. Pas M. B. gyveno jo mama ir jis kartais pas ją nakvodavo. Su M. B. nekonfliktuodavo, tik kartais ji priekaištaudavo dėl namo, kad sudegė. 2016 m. lapkričio 15 d. jis atsikėlė ir su M. B. apsižodžiavo dėl praeityje sudegusio namo, tada išgėrė 4 tabletes vaistų bei sidro. Iš vakaro buvo gėręs alaus, kai kartu su motina vartojo alkoholį. Išgėrus sidro ir tabletes jam kažkas atsitiko ir jis paėmęs už kaklo rankomis apie 30 sekundžių smaugė gulinčią lovoje M. B.. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai veide, nes mirusiajai per veidą netrenkė, o tiesiog pasmaugė. Atsigavęs stovėjo šalia ir pamatė, kaip ji mėlynuoja, todėl pagalvojo, kad jai pasidarė bloga ir nubėgo pas kaimynę iškviesti greitosios. Negali pasakyti, kodėl pasmaugė M. B.. Kai skambino greitajai nepasakė, ką jai darė, nes pats nesuprato, kas įvyko. Būna momentų, kai jis neprisimena įvykių. Ankščiau, po bandymo nusižudyti, jis buvo nuvežtas į psichiatrijos ligoninę, kur jam išrašė tabletes, kurias jis vartojo 2 kartus per dieną, jas vartojo ir 7 metus atlikdamas bausmę Pravieniškėse. Įvykio dieną išgėrė 4 tabletes su alkoholiu, mano, kad jos galėjo susimaišyti ir todėl viskas įvyko. M. B. buvo geras žmogus, jis gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis G. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 110-116 ).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad jis nepažįsta G. L.. Žino, jog jis yra jo brolio draugės sūnus ir neseniai grįžęs iš kalėjimo. Trys dienos iki įvykio jis kalbėjo su M. B., kuri minėjo, kad G. L. pora dienų pabus ir išvažiuos. Jis siūlė motinai, kad tą laiką ji gyventų pas jį, nes ši skundėsi, kad G. L. su savo motina girtauja, o ji norėjo ramybės. Įvykio dieną jam paskambino į darbą ir pranešė apie mamos mirtį. Kaimynas pavežė iki vietos, kur gyveno jo mama, bet ten jau buvo policija ir nieko neįleido. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, šią žalą sudaro 880 eurų laidotuvių išlaidos ir 10 000 eurų neturtinės žalos, tačiau neturtinės žalos atlyginimo jam nereikia.

Apklausta teisme liudytoja D. L. paaiškino, kad yra kaltinamojo motina. Gyveno pas M. B., nes jų namas sudegė, o M. B. juos priėmė. Ji su M. B. gyveno nuolat. G. L. atvažiavo 3-4 dienoms, prieš tai buvo Klaipėdoje. Santykiai su mirusiąja tiek jos, tiek G. L. buvo geri, fizinio smurto niekada nebuvo. Mirusioji pati negerdavo ir priekaištaudavo dėl gėrimo jos namuose. Ji įvykio dieną, 2016 m. lapkričio 15 d., atsikėlė apie 8-9 valandą ryto. Iš vakaro kartu su G. L. išgėrė po vieną ar du butelius litro talpos alaus. Atsikėlę pavalgė, išgėrė du butelius alaus, po litrą. Ji iš namų išėjo apie pietus ar vėliau. Nežinojo, kad G. L. vartotų vaistus, bet pamena, jog jis skųsdavosi, kad jam dingdavo atmintis. Jai grįžus namo jau buvo atvažiavusi policija ir sūnus buvo sulaikytas.

Apklausta teisme liudytoja R. P. parodė, kad įvykio dieną su sugyventiniu O. O. nuėjo į turgų, bet turgus buvo uždarytas, todėl nuėjo į parduotuvę ir apsipirkę grįžo namo. Jos sugyventinis paklausė, kas nešiojo metalą, D. L. prisipažino, kad ji nešiojo ir jos sugyventinis pasiūlė atsidėkoti. D. L. paprašė nupirkti alkoholio. Jiems išėjus senutė dar buvo gyva. Kartu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir suvartojo. Vėliau D. L. nuėjo namo. Ji su sugyventiniu kiek pasikalbėję grįžo iš parduotuvės ir šalia namų rado du medicinos darbuotojus ir greitąją. Jų nebuvo apie pusę valandos. Jos sugyventinis nubėgo pažiūrėti, nes manė, kad M. B. bloga. Atbėgęs pasakė, kad ji jau nebegyva. Kai jie išėjo, smurto žymių nepastebėjo, tik matė, kad nėra auksinio žiedo ant rankos. Jie nematė, nei kaip tai atsitiko, nei kas ją nužudė. Iki nužudymo nebuvo susitikę su G. L., alkoholio kartu su juo nevartojo. G. L. su motina išgėrinėdavo, o senolė jiems buvo labai gera. Ji buvo rami moteriškė, todėl ji su sugyventiniu padėdavo jai. Po įvykio buvo toks momentas, kad G. L. jos sugyventinis neleido išeiti iš namų, nes O. O. suprato, kad M. B. buvo nužudyta, todėl užspaudė duris, o jai liepė stovėti lauke, kad neliptų pro langą. G. L. užgesino šviesą ir bandė pro langelį išlysti, o jo motina prašė jį išleisti.

Apklaustas teisme liudytojas O. O. iš esmės davė tokius pačius parodymus kaip ir jo sugyventinė R. P..

Bendrojo pagalbos centro įvykio registravimo ataskaitoje nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 15 d., 16:34 val. žmogus, skambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad bute mirė M. B., be smurto, giminės vietoje, visi girti (t. 1, b. l. 19).

Skambučio BPC stenagramoje nurodyta, kad skambinęs G. L. pranešė apie tai, kad grįžęs rado M. B. mirusią (t. 1, b. l. 56).

Įvykio vietos apžiūros metu Lentvaryje, Geležinkelio g. 7-12, buvo rastas M. B. lavonas (t. 1, b. l. 20-24).

2016 m. lapkričio 15 d., 18:01 val., G. L. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas (t. 1, b.l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą. Į tai nurodo: kaklo odoje yra vienguba, uždara, horizontali stranguliacinė vaga, skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiai su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, minkštųjų audinių kraujosruvos liežuvyje, taškinės kraujosruvos akių junginėse, veido ir kaklo odoje, širdies ir plaučių paviršiuose, skystas, tamsus kraujas ir raudoni kraujo krešuliai širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė.

M. B. lavone nustatyta:

- kaklo suspaudimas, pasireiškęs stranguliacine vaga kaklo odoje, skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiais su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, minkštųjų audinių kraujosruvomis liežuvyje, padarytas tiesiogiai spaudžiant kaklą kairėje pusėje ties poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago išorinio paviršiaus priekine dalimi bei skydinės kremzlės kairiojo viršutinio rago pagrindu ir dešinėje pusėje ties skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago išorinio paviršiaus užpakaline dalimi. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties.

- poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryti kietais, bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties.

Kaklo suspaudimas, pasireiškęs vienguba, uždara, horizontalia stranguliacine vaga, skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruvomis liežuvyje, nėra būdingas pasikorimui. Poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. ( t. 1, b. l. 35-41 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta:

l. M. B. lavono kakle dominuojantys suspaudimo požymiai nurodo, kad kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas lanksčiu, riboto paviršiaus daiktu (labiausiai tikėtina skara, kuri buvo užveržta ant kaklo), tačiau neatmetama galimybė, kad kaklo suspaudimas taip pat galėjo būti padarytas ir kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, galimai spaudžiant kaklą rankomis, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse.

2. M. B. lavone nustatyti sužalojimai galvoje:

2.1. Poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje padarytos kietu buku daiktu arba plokštuma, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Muštinės žaizdelės, esančios poodinės kraujosruvos srityje, galėjo būti padarytos, kuomet galvos plaukuose esantys plaukų segtukai, atsidūrė tarp galvos odos ir traumuojančio daikto paviršiaus bei trauminio poveikio metu įsispaudė į odą. Poodinė kraujosruva yra netaisyklingos formos, neryškių, išsiliejusių pakraščių, neatvaizduoja jokios geometrinės figūros arba rašto, todėl atsakyti, kokiu konkrečiu daiktu ji galėjo būti padaryta, nėra galimybės. Vertinant tiek kraujosruvą, tiek žaizdeles visumoje, panašu, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dešinio momens sritimi kontaktuojant su kietu, buku, neriboto paviršiaus daiktu. Sužalojimai, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą, padaryti neilgai trukus iki mirties, t. y. kelių minučių arba keliasdešimt minučių (iki 1 val.) laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.2. Poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje padarytos kietais, bukais daiktais. Specifinių požymių, nurodančių, kokiu konkrečiu daiktu jos galėjo būti padarytos, nėra. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių arba kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.3. Muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryta kietu, buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Specifinių požymių, nurodančių, kokiu konkrečiu daiktu jos galėjo būti padarytos, nėra. Sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių arba kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( t. 1, b. l. 44-46 )

Darydamas išvadas teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi liudytojų R. P., O. O. ir D. L. parodymais. Jų parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų parodymuose yra reikšmingų duomenų daryti išvadoms apie nusikalstamą veiką. Priimdamas sprendimą teismas taip pat vadovaujasi rašytiniais bylos dokumentais, kuriuos irgi pripažįsta įrodymais. Šie nuosprendyje išvardinti įrodymai gauti nepažeidžiant BPK nuostatų, atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus. Kaltinamas G. L. apklausiamas teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jo paaiškinimas dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo iš esmės atitinka specialisto išvadas, tačiau šių išvadų neatitinka jo parodymai dėl mirusiosios veide padarytų sužalojimų. Be to, kaltinamojo parodymai dėl alkoholio vartojimo neatitinka liudytojos D. L. parodymų ir girtumo nustatymo kvito duomenų, todėl kaltinamojo parodymų teismas negali vertinti kaip visiškai teisingų, o priimdamas sprendimą teismas G. L. parodymais vadovaujasi tik tose dalyse, kurias patvirtina kiti bylos įrodymai.

G. L. kaltinamas smaugimo būdu nužudęs M. B. ir toks kaltinimas yra patvirtintas byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Apklaustas teisme G. L. prisipažino pasmaugęs M. B. ir paaiškino, kad kuomet buvo namuose vienas su mirusiąja, suėmė rankomis jos kaklą ir pasmaugė. Savo parodymus G. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Specialisto išvadoje nustatyta, kad M. B. buvo pasmaugta ir ši specialisto nustatyta M. B. mirties priežastis atitinka G. L. apklausų ir parodymų patikrinimo metu jo nurodytų veiksmų prieš mirusiąją pasekmes. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos D. L. parodymais nustatyta, kad bute, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, gyveno M. B., D. L. ir laikinai buvo atvykęs pagyventi G. L.. Įvykio metu D. L. buvo išėjusi, o namuose buvo likę tik G. L. ir M. B., jokių kitų žmonių namuose nebuvo ir niekas kitas be kaltinamojo nusikalstamos veikos padaryti negalėjo. Be to, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo G. L. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jis grįžo namo ir rado M. B. mirusią. Teismas nustatė, kad tokių G. L. veiksmų priežastis buvo alkoholio vartojimas ir M. B. priekaištai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Apklausti teisme G. L., D. L., nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad G. L. ir D. L. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, kas nepatiko M. B. ir ji dėl to G. L. ir D. L. priekaištavo. V. B. net siūlė M. B. persikelti gyventi pas jį, kol jos namuose yra G. L.. Kelios dienos iki įvykio G. L. atvažiavo į Lentvarį ir apsigyvenęs pas M. B. su D. L. gėrė alkoholinius gėrimus. Įvykio dienos rytą jie toliau gėrė, o D. L. išėjus namuose su M. B. liko tik G. L. ir žinant, kad atvykę policijos pareigūnai nustatė 2,44 promilių girtumą akivaizdu, kad toliau vartojo alkoholį. Nuolatinis G. L. alkoholio vartojimas ir M. B. nepasitenkinimas tuo bei nuolatiniai priekaištai, teismo nuomone, ir buvo priežastis, kodėl G. L. nužudė M. B..

Apklaustas teisme G. L. nepripažino sudavęs smūgius M. B. į galvą, tačiau tokie jo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais. Kaip jau teismas nustatė, įvykio metu įvykio vietoje nebuvo kitų žmonių, tik kaltinamasis ir mirusioji, ir niekas kitas negalėjo padaryti sužalojimų. Specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai dešiniame momenyje, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje ir muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių ar kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Nors ekspertė negalėjo nustatyti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, tačiau ji nustatė kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniame momenyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas plaukų segtuku jam atsidūrus tarp galvos ir traumuojančio daikto paviršiaus ir trauminio poveikio metu įsispraudus į odą. Teismo nuomone, sprendžiant iš specialistės aprašyto sužalojimo dešiniame momenyje mechanizmo, šis sužalojimas galėjo būti padarytas ne G. L. suduodant smūgius M. B., o kaltinamajam smaugiant mirusiąją. Smaugiama M. B. muistėsi, kiek galėdama bandė ištrūkti ar pasipriešinti kaltinamajam ir besipriešinant ant jos galvos buvęs plaukų segtukas pakliuvo tarp sužalotos vietos ir lovos dalies, bei padarė šį sužalojimą. Šis sužalojimas vertintinas ne kaip padarytas smūgiuojant, tačiau priskirtinas G. L. veiksmams.

G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip jau minėta vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, apklaustas teisme kaltinamasis pripažino ne visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Jis nepripažino, kad sudavė smūgius ir padarė sužalojimus mirusiosios veide, taip pat nepripažino vartojęs alkoholį ir alkoholio įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teismas nustatė, kad kaltinamasis sudavė M. B. smūgius į galvą. Šie jo veiksmai buvo įrašyti į kaltinimą. Nors jie nėra kvalifikuoti atskirai, tačiau BK yra numatyta atsakomybė už jų padarymą, todėl jų pripažinimas yra reikšmingas vertinant, ar kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Panaši situacija ir su alkoholio vartojimu. Kaltinamajame akte G. L. yra kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir prokuroras siūlo pripažinti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad su D. L. vartojo alkoholį dieną prieš įvykį ir įvykio dienos rytą, tačiau buvo išgėręs nedaug. Dieną prieš įvykį buvo išgėręs alaus, o įvykio dienos rytą buvo išgėręs stiklinę sidro. Apklausta teisme D. L. paaiškino, kad dieną prieš įvykį ji su G. L. išgėrė po 1 ar 2 litrinius alaus butelius. 2016 m. lapkričio 15 d. girtumo nustatymo kvitu G. L. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Tai yra beveik sunkus girtumo laipsnis. Neįtikėtina, kad toks girtumas atsirado tikrinimo laiku tik iš vakaro išgėrus 1 ar 2 litrus alaus ir iš ryto išgėrus puodelį sidro. Taip pat neįtikinama, kad tokį didelį girtumo laipsnį galėjo įtakoti kaltinamojo vartojami vaistai, nes vaistai iš viso nesukelia girtumo. Toks girtumas rodo, kad kaltinamasis nuolat ir dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus ir kadangi kaltinamasis nurodė anksčiau su mirusiąja nekonfliktavęs, teismo nuomonę, tik girtumas lėmė jo nusikalstamus veiksmus. Šią išvadą patvirtina ir psichiatrijos ligoninėje gydant kaltinamąjį nustatytos diagnozės, susijusios su alkoholio vartojimu. Remdamasis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

Skirdamas bausmę G. L. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: G. L. anksčiau 7 kartus teistas, bausmes atlikęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, yra nevedęs, vaikų neturi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Priklausomybės sindromas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita gydytas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. L. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. 2010 m. rugsėjo 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje nustatytas nusikaltimas yra sunkus, nes už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų. Šiuo nuosprendžiu G. L. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl yra pagrindas pripažinti G. L. pavojingu recidyvistu.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas G. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 880 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė duomenis susijusius su motinos laidojimo išlaidomis iš viso 650 eurų. Taip pat patyrė kitas išlaidas, už kurias kvitų negali pateikti (50 eurų davė kunigui, 180 eurų kainavo gedulingi pietūs). Teismas pripažįsta išlaidas motinos laidotuvėms kaip turtinę žalą, prašoma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo G. L..

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. atsisakė ieškinio dalies dėl neturinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaltinamojo G. L. daiktai (mobilaus ryšio telefonas "NOKIA", balto metalo grandinėlė ir žiedas, dėklas) saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. ( t. 1, b. l. 91-93 ), grąžintini savininkui. Pinigai – 13,7 euro, saugomi Vilniaus aps. VPK Finansų skyriuje, nukreiptini civilinio ieškinio padengimui. (t. 1, b. l. 94-95).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažinti G. L. pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę suėmimą G. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti G. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš G. L. 880 eurų V. B. jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Priimti V. B. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaltinamojo G. L. daiktus (mobilaus ryšio telefoną "NOKIA", balto metalo grandinėlę ir žiedą, dėklą) saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grąžinti G. L.. Pinigus – 13,7 euro, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Alenas Piesliakas