Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-61/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
1S-61/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-61/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui advokatui Mansūrui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties, kuria E. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo E. P. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. XXXX m. lapkričio XX-XX d., laikotarpiu nuo XX val. iki X val., veikdamas organizuota grupe su R. U., A. G., R. A. ir R. M. iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – G. S. automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXXX, kurio vertė 3 500 Lt ir jame esančius dokumentus bei daiktus: dvi sėdynes, kurių bendra vertė 50 Lt, 35 litrų benzino už 115 Lt, 2 l tepalo už 4 Lt, pjūklininko šalmą, kurio vertė 130 Lt, kitus daiktus, taip padarė nukentėjusiajam G. S. 4 412 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad XXXX m. lapkričio XX d. naktį, veikdamas organizuota grupe su R. A., R. U., A. G. ir R. M. išlaužė lauko durų užraktą ir apsaugines žaliuzes, taip įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai priklausantį kioską Nr. X-XXX, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai priklausantį svetimą turtą: 15 blokų įvairių cigarečių, 14 vnt. tarptautinių pokalbių kortelių „Tele+“, kurių bendra vertė 140 Lt, 9 pakuotes Bitės GSM tinklo kortelių, kurių bendra vertė 72 Lt, 5 pakuotes „Exstra + ID“ kortelių Omnitel tinklo, bendros 49,95 Lt vertės, 14 vnt. papildymo kortelių už 10 Lt, „Exstra SP“, kurių bendra vertė 140 Lt, 8 papildymo korteles „Exstra SP“ už 20 Lt, kurių bendra vertė 160 Lt, 15 pakuočių „Ežio“ kortelių Omnitel tinklo, kurių bendra vertė 74,85 Lt, kitus daiktus, taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai 10 984,91 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo XXXX m. gruodžio XX d. XX val. iki XXXX m. gruodžio XX d. X val., veikdamas organizuota grupe su R. U., R. A., A. G. ir R. M. (duomenys neskelbtini), garažų masyve sugadino garažo durų vidinę spyną ir įsibrovė į R. M. garažą, iš kur pagrobė automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, kurio vertė 5 200 Lt ir jame buvusius daiktus, t. y. žvejo batus – 50 Lt vertės, kuprinę – 300 Lt vertės, 2 vnt. plūdinių meškeres, kurių bendra vertė 400 Lt, kitus daiktus, taip padarė nukentėjusiajam R. M. 8 240 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo XXXX m. gruodžio XX d. iki XXXX m. gruodžio XX d. X val. XX min., veikdamas organizuota grupe su R. A., A. G., R. U. ir R. M. (duomenys neskelbtini), garažų masyve nudaužė garažo durų pakabinamą spyną, įsibrovė į A. A. garažą Nr. XX, iš kur pagrobė bėginio dviračio vairą 10 Lt vertės, metalinę 20 litrų talpą su A95 markės benzinu, kurių bendra vertė 90 Lt, raktų galvučių rinkinį, kurių bendra vertė 200 Lt vertės, kampinį šlifuoklį 40 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajam A. A. 340 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo XXXX m. gruodžio XX d. XX val. XX min. iki XXXX m. gruodžio XX d. X val., veikdamas organizuota grupe su R. A., A. G., R. U. ir R. M. (duomenys neskelbtini), garažų masyve išlaužė garažo metalines duris ir įsibrovė į V. B. garažą, iš kur pagrobė 4 vnt. automobilio „XXXXX“ lengvojo lydinio metalinius ratlankius su vasarinėmis padangomis „XXXX“, XXX/XX XXX, kurių bendra vertė 2 500 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajam V. B. 2 500 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo XXXX m. gruodžio XX d. iki XXXX m. gruodžio XX d. X val. XX min., veikdamas organizuota grupe su R. A., A. G., R. U. ir R. M. (duomenys neskelbtini) garažų masyve nudaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė į S. U. garažą, kur iš garaže stovėjusio automobilio „XXX“, valst. Nr. XXX XXX pagrobė magnetolą ir garso stiprintuvą, kurių bendra vertė 800 Lt, žieminę vyrišką žvejo striukę 100 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajam S. U. 900 Lt turtinę žalą.

Be to, E. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo XXXX m. gruodžio XX d. iki XXXX m. gruodžio XX d.,veikdamas organizuota grupe kartu su R. A., A. G., R. M. (duomenys neskelbtini), garažų masyve nudaužė garažo durų pakabinamą spyną, perlaužė dešinės pusės durų rėmą ir įsibrovė į K. M. garažą, iš kur pasikėsino pagrobti jo turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nerado tinkamo pagrobti vertingo turto.

E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įtariamajam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas E. P. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi E. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas padarė išvadą, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamasis E. P. skunde prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę – namų areštą.

Skunde nurodo, jog jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, o įtarimas grindžiamas melagingais kito įtariamojo R. M. parodymais. Pažymi, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, serga nepagydoma liga (epilepsija), todėl nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislėps ir tyrimui netrukdys.

E. P. gynėjas prašo įtariamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo E. P. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam E. P., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Įtariamasis E. P. skundu prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į namų areštą. Toks suimtojo prašymas negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė apeliacinės instancijos teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Apeliacinis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį. Todėl įtariamojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl jie nekartojami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo E. P. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas E. P. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kadangi E. P. įtariamas padaręs septynis sunkius tyčinius nusikaltimus. Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, E. P. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, nesaistomas šeimyniniais ryšiais. Taigi šios aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. E. P. skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad turi pastovią gyvenamąją vieta, neketina slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar jam trukdyti, nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad E. P. dėl savo ligos (epilepsijos) negali būti laikomas suimtu. Apeliacinio teismo nuomone, E. P. gali būti gydomas laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, kur jam gali būti užtikrinama būtina medicinos pagalba ir tinkama priežiūra.

Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, nusikalstamų veikų pakartotinumas, pragyvenimo lėšų iš nusikalstamos veikos gavimas, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. anksčiau teistas keturis kartus, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus. Tai įrodo, kad E. P. nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, todėl yra realus pagrindas manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties (baudžiamosios bylos medžiagą sudaro net 25 tomai). Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kelių dešimčių nusikalstamų veikų. Byloje yra daug įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, su kuriais atliekami ilgai trunkantys procesiniai veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai: priimti procesiniai sprendimai dviejų įtariamųjų atžvilgiu, apklausti liudytojai, atlikti daiktų atpažinimai, gauti civiliniai ieškiniai, specialistų išvados. Byloje esantys duomenys rodo, kad per paskutinius mėnesius tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti tyrimo veiksmus ir bylą perduoti teismui per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys