Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-15 · Administracinė byla Nr. A-143-400-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
A-143-400-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Jonavos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 400/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. prašymą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. J. (toliau – pareiškėjas) prašymu (b. l. 6–7, 104) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) direktoriaus 2009 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 16B-233K „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. J.“.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo nuomone, šis įsakymas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas. 2001 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie profesinės sąjungos – Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – Profesinė sąjunga) – padalinio įkūrimą Jonavos rajono savivaldybės administracijoje. Jis išrinktas padalinio pirmininku. Todėl, pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 2 dalį, atsakovas negalėjo jam skirti tarnybinės nuobaudos be profesinės sąjungos sutikimo. Pažymėjo, jog Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, 2009 m. liepos 24 d. atsakovui įteikė reikalavimą Nr. A-065 (KA) panaikinti ir atšaukti 2009 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 16B-233K galiojimą, tačiau atsakovas per 10 dienų terminą šio reikalavimo nepatenkino. Pabrėžė, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinių sąjungų renkamojo organo nariams, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Apie jo narystę Profesinė sąjunga pranešė įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, jog profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti tarnybinę nuobaudą, paskirtą nariui, pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, o, darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 42–44) prašė atmesti prašymą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas teisės aktas buvo priimtas 2009 m. liepos 22 d. Su šiuo aktu jis buvo supažindintas kitą dieną, t. y. 2009 m. liepos 23 d. Nuo akto priėmimo yra praėję daugiau nei 5 mėnesiai. Pažymėjo, jog Profesinė sąjunga dėl ginčijamo teisės akto kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą 2009 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutartį, kuria skundą laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodė, jog Profesinė sąjunga gali dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 48 straipsnio 1 dalį, ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad ginčas, inicijuotas Profesinės sąjungos 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimu, buvo pradėtas kaip ginčas būtent tarp Profesinės sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos. Pareiškimas, paduotas Profesinės sąjungos 2009 m. rugpjūčio 17 d., nepraleidus termino, negali būti traktuojamas kaip tapatus pareiškimui, paduotam pareiškėjo 2009 m. gruodžio 10 d., praleidus terminą. Tai yra pirminio pareiškimo padavimas vieno subjekto, nors ir dėl to paties dalyko, nepateisina termino praleidimo paduoti skundą kitam subjektui, ir tai negali būti pripažįstama svarbia priežastimi atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, jog pareiškėjo kreipimąsi teisminės gynybos praėjus 5 mėnesiams po skundžiamo akto priėmimo galima traktuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su priimtu įsakymu, jis visą laiką suvokė, kad gali kreiptis į teismą, ir žinojo, per kiek laiko tai gali padaryti, ir realiai galėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 109–112) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 16B-233K.

Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl drausminės atsakomybės. Pareiškėjui Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 16B-233K paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas prašo panaikinti įsakymą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pažymėjo, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d.). Vertinant, ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra bei ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra Taisyklių 4 punkte įtvirtintas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio tikslas –išaiškinti visas tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis. Atliekantis tyrimą subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Taisyklių 10 punkte nurodyti būtini reikalavimai, keliami tyrimo išvados turiniui. Nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Taisyklių 10 p.). Teismas nurodė, kad komisija tyrimo metu išvadoje dėl tyrimo rezultatų nustatė, jog „Ruklos seniūnijos seniūnas G. J., administruodamas Ruklos seniūnijai skirtus asignavimus, pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 3 d., neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Nors Ruklos seniūno organizuoti viešieji pirkimai Remonto darbams buvo vykdomi vadovaujantis Taisyklėmis ir Statybos techniniais reglamentais (1.14.01:1999, 1.01.09:2003, 2.05.02:2001), tačiau vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 14 d. seniūnas antrajam pirkimui pasirinko ne tą pirkimo būdą“. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Teismas nustatė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nesiaiškinant pažeidimo padarymo priežasčių, aplinkybių, o jo pagrindu įforminta tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka šiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nėra nustatyta tarnautojo kaltės forma, t. y. pažeidimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, nenurodyta pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo data, nusižengimo faktas išdėstytas abstrakčiai, nenurodant, koks pareigybės aprašymo punktas pažeistas, neįvardinta, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas privalėjo imtis. Kaltinimas, jog pareiškėjas pasirinko ne tą pirkimo būdą, nekonkretus. Teismas pažymėjo, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Kadangi įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio bei jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą tinkamo taikymo, darytina išvada, kad visi Valstybės tarnybos įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos renkamojo organo – Jonavos rajono savivaldybėje 2001 m. rugpjūčio 1 d. įkurto Profesinės sąjungos padalinio – pirmininkas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi ginčijamos nuobaudos paskyrimo pareiškėjui metu), valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, teisė dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje nėra profesinės sąjungos renkamojo organo narių socialinė garantija. Kitos šio įstatymo normos taip pat nenumatė profesinės sąjungos renkamojo organo narių socialinių garantijų, todėl, sprendžiant dėl drausminių nuobaudų skyrimo šiems asmenims, turėjo būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymas, pagal kurio 21 straipsnio 2 dalį, skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi, prieš skirdamas pareiškėjui ginčijamą tarnybinę nuobaudą – pastabą, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo gauti Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Kadangi ginčijamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta netgi nesikreipus dėl tokio sutikimo, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio skundžiamas įsakymas turi būti naikinamas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui procedūros metu priimdamas administracinius aktus, neatitinkančius Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 10 punkto jiems keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, padarė esminius procedūrinius tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimus, kurie sudaro pagrindą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 16B-233K dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – pareiškėjui paskyrimo pripažinti nepagrįstu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 116–120) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, paduotą praleidus įstatymo nustatytus terminus (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino terminą prašymui paduoti. Nesutikimo su šia nutartimi motyvus išdėstė atsiliepime į prašymą, tačiau proceso metu jie nebuvo nagrinėjami iš esmės.

2. Motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus nelaikytina administraciniu aktu, nes ja nėra priimamas sprendimas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, kadangi pati savarankiškai teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-734/2005). Tai, jog tiesiogiai išvadoje, t. y. pažodžiui, nėra nurodyta pareiškėjo kaltės forma, nereiškia, kad ji nebuvo nustatyta. Kaltės forma šiuo atveju neturėjo reikšmės kvalifikuojant pažeidimą. Paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, konstatuojant tam tikrų įstatymo normų pažeidimą. Pažeidimo padarymo data atsispindėjo pirminėje audito išvadoje, kurios pagrindu ir buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Pareiškėjo veika buvo konkrečiai kvalifikuota ne tik išvadoje, bet ir įsakyme, kur nurodyta, jog jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalį. Pareiškėjas neginčijo įsakymo kaip neatitinkančio Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 10 punktui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125–126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliantas ignoravo savo procesines teises, o dabar jomis naudojasi. Tokiu savo elgesiu jis parodė nepagarbą teismui ir proceso šalims. Apeliantas vilkina teismo sprendimo įsiteisėjimą, kaip vilkino bylos nagrinėjimą, nes keletą kartų buvo atidedamas bylos nagrinėjimas dėl jo neatvykimo į teismo posėdį.

2. Teismas atnaujino terminą, pripažinęs jį praleistu dėl svarbių priežasčių. Apeliantui buvo suteikta teisė išreikšti savo teisinę nuomonę dėl termino, ir šis ja pasinaudojo.

3. Tarnybinių nuobaudų skyrimas yra reglamentuojamas ne tik Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių, bet ir DK. Apeliantas privalėjo informuoti darbuotojų atstovus, t. y. Profesinę sąjungą, apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, nes jis yra išrinktas į renkamuosius organus ir jam taikomos įstatymo numatytos garantijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto teisė paskirti pareiškėjui – valstybės tarnautojui ir pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui (pirmininkui) – tarnybinę nuobaudą be šio profesinės sąjungos organo sutikimo. Pažymėtina, kad savo skundą teismui pareiškėjas grindžia tik šia skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo neteisėtumo aplinkybe. Tai reiškia, kad ginčo esmė yra teisės taikymo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, ar tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Pažymėtina, kad būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir DK 240 straipsnio 2 dalyje.

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio (10, 18 str.). Pagal šio įstatymo 21 straipsnį (bylai aktuali 2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija), įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei DK 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai. Šio reikalavimo nesilaikymas laikytinas pakankamu pagrindu teismui pripažinti paskirtą tarnybinę nuobaudą neteisėta ir ją panaikinti. Faktines bylos aplinkybes, kad skundžiamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo metu pareiškėjas buvo pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo narys (pirmininkas) ir kad atsakovas apie tai žinojo (privalėjo žinoti), patvirtina profesinės sąjungos „Sandrauga“ atsakovui adresuotas 2001 m. rugpjūčio 2 d. raštas (b. l. 15). Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nesikreipė į profesinę sąjungą prieš skiriant pareiškėjui jo skundžiamą tarnybinę nuobaudą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią nuobaudą neteisėta.

Atsakydama į apelianto argumentus dėl termino pareiškėjui kreiptis į teismą praleidimo, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, sutinka su teismo padaryta išvada, kad šis terminas pareiškėjo buvo praleistas dėl ABTĮ 34 straipsnio taikymo požiūriu svarbių priežasčių.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė