Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant M. M.

išnagrinėjusi M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nedirbančios, administracine tvarka nebaustos, gyv. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2012 m. liepos 30 d., apie 00.05 val., . (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi keikėsi necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje, trukdė buto gyventojams ilsėtis, nes šaukė, rėkė, daužė durų stiklus, indus, kabinėjosi prie aplinkinių, bandė sukelti muštines ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 183 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-07-29 buvo jos anūkės krikštynos. Jų namuose buvo atvažiavę svečių: sūnaus sugyventinės giminės ir jos vyro giminės. Konfliktą pradėjo jo sūnaus sugyventinė G. S.. Apie 21 val. svečiai iš Latvijos, jos sūnus, jo sugyventinė, jos brolis ir sūnaus sugyventinės motina užsimanė maudytis. Tą vakarą ji alkoholio nevartojo, nes yra ligota ir geria vaistus nuo širdies ir spaudimo. Sūnus ir svečiai alkoholį vartojo. Vėliau atėjo M. M. kaimynė, ji su ja kalbėjosi, o vėliau visi grįžo namo. Į svečius užėjo ir kaimynė, ją pakvietė sūnus. Tuo metu atbėgo sūnaus sugyventinės brolis ir pradėjo klausti ko čia kaimynė atėjo. Jis paėmė kaimynę už nugaros ir išstūmė. M. M. pasakė, kad ji čia šeimininkė. Atėjo sūnaus sugyventinė, ji buvo neblaivi, pradėjo šaukti. Sakė, kad parodys, kas šeimininkė ir liepė sūnui sumušti ją, t.y. M M, kad šeimininkės nevaidintų. Sūnus jos nemušė, o trenkė į stalą, indai ėmė kristi ant grindų. Ji jam pasakė netrankyti, nes indai ne jų. Jis pradėjo trankyti, indai dužo. Ji išėjo iš virtuvės. Sūnus išmušė virtuvės durų stiklus ir spyrė jai į koją, po to antrą kartą. Sūnaus sugyventinė pradėjo šaukti ,,duok tu jai“, o jos brolis sakė ,,mušk per galvą, kad nebūtų mėlynių“. Tuo metu sūnaus sugyventinė skambino pagalbos telefonu, pasakė, kad ji, t. y. M. M. girta viską daužo. Po antro įspyrimo ji nukrito. Sūnus mušė kumščiais galvą, sūnaus sugyventinės brolis sudavė porą kartų į galvą. Sūnus buvo ją gulinčią apžergęs. Iki šiol skauda galvą, pakaušį. Kai sūnų kažkas nutraukė, ji atsikėlė, sūnaus sugyventinės brolis jai sudavė į šonus, po to į galvą, surišo su viela rankas. Vėliau atvyko policija. Ji bandė viską paaiškinti, bet policininkas ją įstūmė į kambarį ir liepė sėdėti. Sūnus parašė pareiškimą. Atvažiavo greitoji. Kas greitąją kvietė, nežino. Uždavė jai keletą klausimų ir greitosios daktarė pasakė pareigūnui, kad jos neveš. Mano, kad sūnus norėjo išvežti ją kaip nenormalią. Ji policininko prašė patikrinti jos neblaivumą, tačiau jis to nepadarė, į jos prašymus nieko nepasakė. Kitą rytą, pirmadienį, ji paskambino kaimynui ir paprašė nuvežti į ekspertizę, nes jai svaigo galva. Kai grįžo namo ją labai pykino, buvo bloga ir kaimynė iškvietė greitąją. Greitoji išvežė į Lazdynų ligoninę. Spaudimas buvo 220.

Liudytojas M. G. (M. G.) teisme paaiškino, kad gavę iš budėtojų dalies pranešimą, kad Buivydiškių kaime įvyko šeimyninis konfliktas, nuvyko į vietą. Juos pasitiko M. M. sūnus. Jis paaiškino, kad problemos su motina. Buvo išdaužyti durų stiklai, indų šukės. M. M. buvo savo kambaryje. Ji buvo neblaivi, taip nusprendė, nes ji kalbėjo nerišliai, nekoordinuoti judesiai. Tikrinti neblaivumo nevežė, nes šiam pažeidimui nėra būtinybės. Sumušimo žymių nematė. Jis asmeniškai bendravo su M. M.. Ji paaiškino, kad sūnus ją sumušė, nes nori atimti butą, konflikto metu atėmė telefoną. Sakė, kad ją mušė ir kiti buvę asmenys. Atvykę medikai ant jos sumušimų nerado. Mano, kad M. M. meluoja, nes jos telefonas gulėjo ant lovos. Ji sakė, kad sumušė ją ir vyrą. Jis sūnaus paprašė pakviesti tėvą, atėjęs vyras pasakė, kad moteris viską meluoja. Konfliktas kilo, nes moteris gėrė su kaimyne virtuvėje ir sūnus paprašė baigti ir kad eitų ilsėtis. M. M. labai supyko. Vyras sakė, kad išgėrus M. M. konfliktuoja. Marti pasakė, kad sūnus ir draugai M. M. buvo surišę. Sakė, kad specialiai prišlapino ant lovos, kad labai išgąsdino vaikus. Asmenys sakė, kad neliks namuose, išvyks į viešbutį. Nors butas yra M. M. ir jos vyro, tačiau ji trukdė ilsėtis kitiem asmenims. Ji išeidama iš kambario užgauliojo sūnų, marčią necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja E. B. teisme paaiškino, kad gavus pranešimą tarnybos metu kartu su kolega buvo nuvykę pas M. M. į namus. Nuvykę matė, kad bute daug asmenų. Buvo M. M., jos sūnus ir kiti asmenys. Visi sakė, kad yra išgėrę, nes vyko šventė. M. M. buvo neblaivi, nes jautėsi alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvatus elgesys, judesiai nekoordinuoti. Ar ji prašė tikrinti neblaivumą ji nepamena. Sūnus parodė virtuvės išdaužytus stiklus ir paaiškino, kad konfliktas įvyko, nes motina sėdėjo su kaimyne ir vartojo alkoholį. M. M. sakė, kad ji nedaužė stiklų, kad sūnus ją sumušė. Kvietė greitąją pagalbą. Ji matė vieną įdrėskimą ant M. M. rankos, bet jis buvo užgijęs. Bendravo su M. M. vyru ir jis paaiškino, kad ji kai išgeria, tai konfliktuoja ir kviečia pareigūnus, neva jis ją muša. M. M. buvo išėjus iš buto ir pasikvietė kaimynę. Jai išeiti į tualetą niekas netrukdė. Jos nuomone kaltininkė M. M., nes ji ir prie policijos agresyviai elgėsi, kalbėjo su savo vyru pakeltu balsu.

M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 183 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., atliekami viešose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose vietose administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009, N261-1092/2012). Atsižvelgdamas į byloje ištirtas aplinkybes teismas laiko, kad M. M. veiksmai byloje nepagrįstai įvertinti kaip viešosios rimties trikdymas. Vien tai, kad M. M. galimai ir šaukė konflikto tarp jos ir sūnaus, bei jo sugyventinės metu, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jos veika trikdė viešąją rimtį. Pažymėtina, kad posėdžio metu apklausti pareigūnai M. G. ir E. B. paties konflikto tarp šeimos narių nematė, atvykę į vietą pagal iškvietimą, jie tik rado grupę asmenų, tą vakarą vartojusių alkoholį šeimyninės šventės proga. Pareigūnai patvirtino, kad visas aplinkybes jie įvertino tik pagal M. M. sūnaus pateiktus įvykio paaiškinimus ir pamatę M. M., kuri jiems tik pasirodė girta, tačiau jos neblaivumo niekas nenustatinėjo, padarė išvadą, kad ji kalta dėl konflikto. Tačiau nors ir M. M. elgesys turėjo įtakos kilusiam prieš tai šeimyniniam konfliktui, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jo metu galimai ir buvę M. M. riksmai ir šauksmas, buvo tokie stiprūs, kad sutrikdė viešąją rimtį. Nors ir neatmetama galimybė, kad moteris šaukė, nes pateikė teismui įrodymus, kad įvykio metu buvo sužalota, t. y. mušama ir dėl savo sužalojimų kreipėsi į medikus ir į teisėsaugos institucijas (b.l. 10-17). Specialisto išvadoje Nr. G 1788/12(01) nurodyta, kad M. M. padaryta daugybinės poodinės kraujosruvos abiejose rankose, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, abiejose blauzdose, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-29) (b.l. 11-12). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek posėdžio metu pareigūnai tik nurodė, kad M. M. trukdė jos nuosavybės teise priklausančiame bute kitiems buvusiems asmenims ilsėtis. Todėl jokių įrodymų, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, byloje nėra pateikta.

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad konfliktas, dėl kurio buvo atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai, įvyko bute, t. y. ne viešoje vietoje. Tiek pati M. M. teisme, tiek pareigūnai, apklausti posėdžio metu, patvirtino, kad konfliktas tarp M. M. ir jos šeimos narių kyla dėl turtinių santykių ir tęsiasi ilgą laiką, santykiai turi privatų pobūdį, konfliktas kilo privačioje valdoje, dėl to nėra duomenų, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Teismas ištyręs bylą daro išvadą, kad nustatytosios aplinkybės rodo asmeninių konfliktų dominavimą ir paneigia neteisėtos veiklos chuliganiškas paskatas, dėl ko nėra pagrindo kvalifikuoti M. M. veiksmų ir pagal ATPK 174 straipsnį.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. surašytas nepagrįstai ir byla nutrauktina nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 183 str. 1 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p.

nutarė:

M. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jos veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str. ir 183 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.