Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuhraj, Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, ieškinį atsakovei J. F. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Teigia, jog tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

6.2. Nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje (2.2. punktas) numatyta, jog pirminis kreditorius perduoda reikalavimo teises kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, įskaitant teisę reikalauti mokėti delspinigius ir palūkanas už vėluojamus mokėjimus ir palūkanas už naudojimąsi kapitalu, taip pat bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal reikalavimo perleidimo sutartį perduodami reikalavimai. Teigia, jog ieškovas (kaip naujas kreditorius) turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei iki visiško prievolės įvykdymo, kaip būtų galėjęs reikalauti pradinis kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas priteisti mokėjimo palūkanas teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda, todėl nėra pagrindo priteisti 32,22 Eur papildomai apskaičiuotų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo reikalavimo perleidimo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2016 m. birželio 21 d. atsakovė sudarė su „Bigbank“, AS, filialu Vartojimo kredito sutartį Nr. 1620595/96ta, pagal kurią „Bigbank“, AS, filialas suteikė atsakovei 773,64 Eur kreditą iki 2020 m. gruodžio 1 d., o atsakovė įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti jį, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Kadangi atsakovė nevykdė sutarties sąlygų, todėl pradinė kreditorė „Bigbank“, AS, filialas 2018 m. balandžio 24 d. pranešė atsakovei, kad sutartis vienašališkai nutraukta, likęs įsiskolinimas sudaro 728,16 Eur sumą. Periodinės Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu „Bigbank“, AS, filialas perleido reikalavimo teisę į atsakovės 732,02 Eur įsiskolinimą (655,57 Eur kredito likutis, 57,38 Eur palūkanas, 3,86 Eur delspinigius, 15,21 Eur administravimo mokestį). Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą konstatuoja, jog pasikeitus kreditoriams, naujasis kreditorius (ieškovė) perėmė visas pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, todėl skolininko (atsakovės) prievolė iš esmės liko nepakitusi. Tai reiškia, jog šiuo atveju atsakovė atsako naujajam kreditoriui tokia pačia apimtimi kaip būtų atsakiusi pradiniam kreditoriui, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog tai, kad ieškovė nevykdo kreditų už palūkanas išdavimo, todėl jai nepriteistinos palūkanos, susidariusios po reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo dienos, laikytinos nepagrįstomis.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog vartojimo kredito sutartimi ieškovė nustatė 23 procentų dydžio metinių palūkanų normą. Taip pat nustatyta, jog reikalavimo perleidimo dieną (2018 m. gegužės 23 d.) palūkanų įsiskolinimas sudarė 57,38 Eur sumą. Po reikalavimo perleidimo palūkanos išaugo dar 32,22 Eur (655,57 Eur * 23 procentai * 78 dienos) (nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantės reikalavimas priteisti 89,60 Eur (57,38 Eur + 32,22 Eur) palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

14. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą

15. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

16. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2016 m. birželio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1620595/961a. Šios sutarties standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 skyriuje nurodyta, jog šalys susitarė dėl 23 procentų vartojimo kredito palūkanų normos, t. y. už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimas už pinigų skolinimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priteisti 23 procentus palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y., palūkanų už pradinio kreditoriaus suteiktų pinigų naudojimą, tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl nepagrįstai aptartas mokėjimo palūkanas (23 procentus) atsisakė priteisti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nepateikti jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalūs nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neprašo priteisti kompensuojamųjų palūkanų, tačiau prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 23 procentus metinių mokėjimo palūkanų nuo 655,57 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugpjūčio 9 dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas padidinant iš atsakovės priteistų mokėjimo palūkanų dydį bei priteisiant 23 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį nuo 655,57 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymas bei žyminio mokesčio detalizacija, iš kurių matyti, jog už ieškinį ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 17 Eur žyminis mokestis. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas

21. Už paduodamą apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė apeliaciniu skundu prašė: padidinti iš atsakovės ieškovei priteistų mokėjimo palūkanų dydį nuo 57,38 Eur iki 89,60 Eur (šis reikalavimas apmokestinamas minimaliu žyminiu mokesčiu; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis; priteisti iš atsakovės ieškovei 23 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo 655,57 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (šis reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas).

22. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintinas permokėtas 35 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

24. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti iš atsakovės J. F. ieškovei „PlusPlus Capital“, AS, priteistų mokėjimo palūkanų dydį – priteisti iš atsakovės J. F. 89,60 Eur mokėjimo palūkanų.

Priteisti iš atsakovės J. F. ieškovei „PlusPlus Capital“, AS, 23 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo 655,57 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Padidinti iš atsakovės J. F. ieškovei „PlusPlus Capital“, AS, priteisto žyminio mokesčio dydį – priteisti iš atsakovės J. F. 17 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei „PlusPlus Capital“, AS, permokėtą 35 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1653.

Priteisti iš atsakovės J. F. ieškovei „PlusPlus Capital“, AS, 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.