Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Violeta Miliuvienė Teisėjas Vandalinas Vainius Baudž. byla Nr. 1A-775-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00093-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžio, kuriuo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2011-03-09 iki 2011-03-10 ir nuo 2011-03-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – dėžę su 2 stikliniais indais, vaistus „Torvakard“ (rusiškos raidės), (kvitų Nr. B 0008452, B 0008455, apskaitos žurnalo įrašo Nr. 63,66), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Daiktinius įrodymus, paimtus iš M. J., J. M., T. V., S. V. ir G. R., nenustačius priklausomybės kitiems asmenims, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkams, iš kurių jie buvo paimti (kvitų Nr. B 0008455, B 0008456, B 0008454, apskaitos žurnalo įrašo Nr. 65,66,67).

Pagal nutarimą laikinai apriboti kaltinamojo J. M. nuosavybės teises į turtą – pinigines lėšas, 10,30 Lt, esančias Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti civilinio ieškinio padengimui UAB „Sanitex“.

Iš J. M. priteista 3 429,70 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Sanitex“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, tai yra jis 2011-02-19 naktį tarp 00.00 val. ir 5.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, įsibrovė į UAB „Sanitex“ saugomą teritoriją ir iš ten stovėjusio automobilio „Renault Midlum 240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė dvi bendros 2 128 Lt vertės akumuliatorines baterijas „Super Heavy Duty“ (vienos baterijos vertės 1 064 Lt) bei iš teritorijoje esančio automobilio „Renault Midlum 220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė dvi bendros 1 312 Lt vertės akumuliatoriaus baterijas „Auto Part“ (vienos baterijos vertė 646 Lt). Tokiu būdu J. M. pagrobė UAB „Sanitex“ priklausančio turto už 3 440 Lt.

Be to, J. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, ją gabeno ir laikė, tai yra jis 2011-03-08 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – metamfetamino ir sudžiovintų kanapių, jas gabeno į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur 2011-03-08 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudžiovintas kanapes ir dalį narkotinės medžiagos – metamfetamino surūkė, o likusią dalį, tai yra 0,011 g, neteisėtai laikė savo namuose iki 2011-03-09 08.00 val., kol Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai, atlikę kratą J. M. bute, surado ir paėmė likusią narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam J. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis J. M. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau 7 kartus teistas, iš jų daugiausiai už analogiško BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto, tik skirtingos apimties, nusikaltimo padarymą, tyčinį apysunkį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties, tyčinio apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą. Tokiu savo elgesiu J. M. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę bei už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam J. M. už tyčinį apysunkį nusikaltimą bei už baudžiamąjį nusižengimą žymiai švelnesnes už sankcijos vidurkį atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, Klaipėdos rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, iš jų ir galinčias turėti įtakos nuteistojo J. M. padėties švelninimui, reikšmingas bylos aplinkybes, ir už padarytas atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, žymiai mažesnes nei numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apelianto J. M. skunde nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į šią apelianto J. M. skunde nurodytą aplinkybę apylinkės teismas atsižvelgė paskirdamas pastarajam bausmę. Apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo argumentai, jog jis turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, ateityje žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, kolegijos nuomone, yra aiškiai deklaratyvūs ir vertintini kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį, atsižvelgiant į paties nuteistojo elgesį, visiškai nesuderinamą su šeimos interesais – nuteistasis būdamas jauno amžiaus anksčiau niekur nedirbo, darbo neieškojo, priešingai, būdamas jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nes skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas jau aštuntą kartą, šiais savo nusikalstamais veiksmais dar labiau pablogindamas šeimos turtinę padėtį.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui J. M. yra aiškiai per griežta.

Priešingai apelianto tvirtinimui, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmė, kurią jis yra atlikęs, nebuvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu už atskiras BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taigi šie apelianto skundo teiginiai visiškai nepagrįsti, tai neturėjo įtakos J. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiui.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.