- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- eI2-7535-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01005-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- B. D. D.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos III teritorinio skyriaus
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjai B. D. D., ekspertui P. P., naudojant vaizdo konferencijų technologijas dalyvaujant atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aidui Triaušiui,
2021 m. rugsėjo 21 d. mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. D. D. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos III teritorinio skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. S-107 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą;
3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad jai darbingumo lygio vertinimas pirmą kartą atliktas 2017 m. gruodžio 1 d. Tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius nustatė pareiškėjai 90 proc. darbingumo lygį. 2019 m. pakartotinai vertinant pareiškėjos darbingumo lygį Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2019 m. vasario 12 d. sprendimu nustatė pareiškėjai 55 proc. darbingumo lygį nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 27 d. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. STS-565 nustatė pareiškėjai 70 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2021 m. sausio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nesutikdama su minėtu Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimu 2021 m. kovo 15 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui. 2021 m. balandžio 21 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino pareiškėjos darbingumo lygį ir nusprendė, jog pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė, jog nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kadangi lyginant su 2018 metais būklė nepagerėjo, priešingai - tirpsta rankos ir kojos, apmiręs kojos pirštas, riboti peties sąnario judesiai, juntamas nuolatinis sprando srities skausmas, dėl ko yra ženkliai apsunkintas kasdienis pareiškėjos gyvenimas. Vis dėlto Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, mano, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas įpareigoti Tarnybos Klaipėdos III skyrių pakartotinai spręsti dėl jos darbingumo lygio. Pareiškėja paaiškina, kad jos sveikatos sutrikimai nėra pagydomi, o tik malšinami vaistais simptomiškai. Stuburo, nervų šaknelių ligos bei radikulopatijos nėra pagydomos, ir bėgant laikui tik progresuoja. Faktinė savijauta lyginant su 2019 metais taip pat yra pablogėjusi. Todėl Pareiškėjai nėra logiškai suvokiama, kaip jos darbingumo lygis galėjo nuo 55 procentų padidėti iki 70 procentų.
Pareiškėja teigia, jog apie 2010 metus pradėjo skaudėti nugarą, dėl ko kreipėsi į gydytojus. Gydytojai pasiūlydavo tik nuskausminamuosius vaistus. Pareiškėja kentėjo skausmą, jautė diskonformtą. Galiausiai atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyta išvarža. Jai ėmė skirti dar stipresnius vaistus nuo skausmo analgetikus. Vis dažniau kartojosi nedarbingumo laikotarpiai. Kiekvienais metais savijauta vis prastėjo. Pareiškėja nurodo, kad nuo vartojamų vaistų sutriko skrandžio veikla. Pareiškėja nebegalėjo dirbti darbo, kur dirbama po 12 valandų per pamainą. Ėmė dirbti po 8 valandas. Pareiškėjos teigimu dėl nugaros skausmų būna dienų, kai ji apskritai nebegali pavaikščioti. Nuo tokios sistemingos ir pastovios prastos būsenos prasidėjo dideli galvos skausmai, svaigimas, ūžimas ausyse, skausmingas rankų kilnojimas, jau nekalbant apie nugaros ištiesimą ir sulenkimą. Situacija tik blogėja. Tirpsta kojos, daiktai krenta iš rankų. Pareiškėja kamuoja nuolatinis skausmas. Nuo vaistų pasikartoja stiprūs skrandžio skausmai. Pareiškėjos teigimu nėra suprantama, kaip galėjo jos darbingumas pagerėti, jei fizinė sveikata blogėja. Tai nėra sąžininga, neatitinka protingumo ir teisingumo principų.
Pareiškėja akcentuoja, kad Tarnyba nepagrįstai nevertino šeimos gydytojo siuntimuose nurodytų diagnozių, rėmėsi tik antrinių specialistų išvadomis, kurios buvo padarytos seniau ir šeimos gydytojo nurodytų simptomų neaptarė. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja, jog Tarnyba nustatydama darbingumo lygį, privalo susidaryti išsamų ir dokumentais pagrįstą vaizdą apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, o esant reikalui privalo kreiptis dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo arba tiesioginės asmens apžiūros. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad tam tikri sutrikimai nėra patvirtinti medicininiais dokumentais (pvz., asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio), nors šeimos gydytojo 2021 m. sausio 27 d. siuntime yra nurodyti visi tai indikuojantys požymiai bei įvardinta, kad pareiškėja turi problemų net lipdama laiptais, tačiau atsakovė šeimos gydytojo pateiktais dokumentais nesivadovavo, o jų patikslinti tiesiog neprašė, nors turėjo tokią pareigą. Akivaizdu, jog Tarnyba neatliko savo pareigos objektyviai nustatyti pareiškėjos darbingumo lygį, o Komisija be pagrindo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo nepanaikino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja B. D. D. nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir apsaugos darbo ministerijos atstovas Klaipėdos III teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius t.y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos bei gebėjimų dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patalogines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
Vertinant 2021 m. pareiškėjos darbingumo lygį, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.2 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju, kai nustatytas lengvas funkcinis sutrikimas. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuotas „Rotatorių manžetės“ sindromas, kaklo ir galvos sindromas, sukamojo varžčio sindromas, vargina skausmingumas, apsunkinti peties judesiai, epizodiškai svaigsta galva, kliniškai reikšmingų pokyčių nestebima, vertinamas kaip lengvas funkcinis sutrikimas.
Taip pat pareiškėjos atveju buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunktis, taikomas kai asmeniui diagnozuojamas stuburo funkcijų sutrikimas, vidutinis judesių apribojimas. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl to, jog pareiškėjai yra diagnozuoti degeneraciniai stuburo pakitimai, cervikopatija, osteochondrozė, diskogeninė radikulopatija.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė pasikeitęs teisinis reguliavimas – nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Kriterijų aprašo redakcija. Skirtingai nei nagrinėjamu atveju, 2019 m. vasario mėn., pareiškėjai dėl stuburo patologijos išlikę funkciniai sutrikimai buvo vertinti pagal tuo metu galiojusį Kriterijų aprašą. Pabrėžia, kad atsakovė nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtu galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus.
Pareiškėjos darbingumo lygis vertinimo metu negalėjo būti įvertintas mažesnėmis procentinėmis išraiškomis, nes anksčiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Pabrėžia, jog Tarnyba nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo nuostatos. Paaiškino, jog Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kai gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamus ar jų nepakanka, tačiau pareiškėjos atveju abejonių dėl turimų duomenų išsamumo nekilo, todėl pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus nebuvo pagrindo.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu teisės aktų ir medicininių dokumentų vertinimu, todėl ji argumentuodama tai, kad jos darbingumo lygis negalėjo keistis, nesiremia aktualiomis teisės normomis, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimų teisėtumą, todėl skundo argumentai, jog darbingumo lygis buvo padidintas nepagrįstai, nelaikytini teisiškai reikšmingais, o skundas atmestinas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Aidas Triaušys nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. S-107 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“, kuriuo buvo nuspręsta atmesti pareiškėjos skundą dėl galimai neteisingo jos darbingumo lygio nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius, įvertinęs pareiškėjos medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą naują bei būti savarankiškam kriterijus, priėmė sprendimą Nr. STS-409 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos darbingumo lygis – 55 proc. Minėtu sprendimu pareiškėjos darbingumo lygis buvo nustatytas laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 27 d.
Pasibaigus Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimu nustatytam terminui, pareiškėja 2021 m. sausio 26 d. atsakovei pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjos prašymą atliko pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2021 m. vasario 10 d. sprendime Nr. STS-565 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“ nurodė, kad įvertinus pareiškėjos medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą naują bei būti savarankiškam kriterijus, buvo nustatyta, jog pareiškėjos darbingumo lygis siekia 70 proc. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius minėtame sprendime konstatavo, jog remiantis 2021 m. sausio 27 d. siuntime ir kituose atsakovei pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis pareiškėjai diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: 1) M42.10 suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, įvairios stuburo sritys; 2) M50.1 kaklo diskų liga su radikulopatija; 3) M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopapija; 4) M53.0 kaklo ir galvos sindromas; 5) G54.2 kaklo ir nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; 6) G54.4 juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; 7) M75.1 „Rotatorių manžetės“ sindromas.
Pareiškėja nesutikdama su Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 10 d. sprendime padarytomis išvadomis, 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 15 d. pateikė skundus Tarnybos direktoriui, kuriuose buvo prašoma peržiūrėti teritorinio skyriaus sprendimą. Pareiškėja pabrėžė, jog jos sveikatos būklė nuo 2019 m. nepasikeitė, todėl jai nesuprantama, kaip praėjus dviem metams jos darbingumo lygis galėjo nuo 55 proc. pakilti iki 70 proc.
Atsižvelgiant į gautus pareiškėjos skundus Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. kovo 22 d. peržiūrėjo Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimą ir atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą. Vertinimo metu nustatytos aplinkybės buvo įformintos 2021 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. SS-950 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“. Minėtu sprendimu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendė, jog Tarnybos teritorinis skyrius tinkamai įvertino pareiškėjai diagnozuotus organizmo funkcinius sutrikimus, kurie patvirtinti siuntimo į Tarnybą duomenimis ir kartu pateiktais dokumentais, teisingai taikė darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti.
Pareiškėja Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. SS-950 teisės aktų nustatyta tvarka apskundė Komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį tenkinti ir keisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundas buvo atmestas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01), Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019).
Vadovaujantis NSIĮ 2 straipsnio 3 dalimi darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta NSIĮ 20 straipsnyje. Remiantis NSIĮ 20 straipsnio 4 dalimi darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais (NSIĮ 20 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis teigia, jog darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (NSIĮ 20 straipsnio 7 dalis), o Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (NSIĮ 20 straipsnio 9 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog darbingumo lygis yra nustatomas remiantis medicininiais kriterijais, asmenį gydančio gydytojo pateiktais dokumentais, o plačiau darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas bei Kriterijų aprašas.
Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 2) asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).
Pagal Kriterijų apraše ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).
Pareiškėja skunde pabrėžia, kad atsakovės specialistai vertindami jos darbingumo lygį nepagrįstai ignoravo jos šeimos gydytojo siuntimuose nurodytas diagnozes ir rėmėsi išskirtinai tik antrinių specialistų išvadomis, kurios buvo padarytos seniau, o ne aktualiu laikotarpiu. Akcentuoja, jog esant pagrįstoms abejonėms dėl jos sveikatos būklės, atsakovė privalėjo kreiptis į specialistus dėl papildomos informacijos pateikimo.
Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; 2) užpildytą siuntimą į NDNT; 3) medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei buvo pateikti visi Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai – pareiškėjos 2021 m. sausio 26 d. prašymas nustatyti darbingumo lygį, viešosios įstaigos „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2021 m. sausio 27 d. siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 6016 ir medicininių tyrimų išrašai, patvirtinantys ligos sunkumą ir diagnozę. Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, darytina išvada, jog Tarnyba vertindama asmens darbingumo lygį remiasi kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos siuntimu pateiktais dokumentais. Iš 2021 m. sausio 27 d. siuntimo turinio nustatyta, kad pareiškėjos šeimos gydytojo išrašyti siuntimai nebuvo pateikti kartu su 2021 m. sausio 27 d. siuntimu, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų leidžiančių teigti priešingai, todėl atsakovės specialistai atlikdami pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą negalėjo įvertinti pareiškėjos šeimos gydytojo siuntimuose nurodytų diagnozių.
Tvarkos aprašo 13¹ punktas teigia, kad asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, NDNT teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog sprendimo priėmimas kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų dokumentų pateikimo yra Tarnybos diskrecija ir ji neprivalo atsižvelgti į vertinamojo asmens pageidavimą dėl papildomų dokumentų pateikimo ar medicininių tyrimų atlikimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau minėtą daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė, nesikreipdama į pareiškėjos sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų dokumentų pateikimo, pažeidė darbingumo lygio vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Analizuojant skundžiamo sprendimo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. turinį matyti, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį ir vertinant medicininius kriterijus buvo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 ir 82.2 papunkčiai. Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktis (vertinamas 70 proc. darbingumo lygio verte), taikomas kai asmeniui nustatytas vidutinis judesių apribojimas. Kriterijų aprašo 1 priedo 82.2 papunktis (vertinamas 80 proc. darbingumo lygio verte) taikomas, kai asmeniui nustatytas lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus).
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-561 teigiama, jog iš turimų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai yra diagnozuoti degeneraciniai stuburo pakitimai, cervikopatija C5-7, osteochondrozė, C5-7 diskogeninė radikulopatija, kas yra prilyginama vidutiniam judesių apribojimui. Minėtas diagnozes patvirtina 2020 m. spalio 20 d. neurochirurgo konsultacijų, 2020 m. lapkričio 26 d. neurologo konsultacijų ir 2021 m. sausio 27 d. siuntimo į Tarnybą duomenys. Taip pat pareiškėjai buvo diagnozuotas „Rotatorių sindromas“, kaklo ir galvos sindromas, sukamojo varžčio sindromas, pareiškėja vargina skausmingumas, apsunkinti peties judesiai, epizodiškai svaigsta galva, o tai laikytina lengvu funkciniu sutrikimu. Šias diagnozes patvirtina 2020 m. gegužės 7 d. bei 2020 m. rugpjūčio 3 d. radiologo konsultacijų, 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 9 d. ortopedo – traumatologo konsultacijų ir 2021 m. sausio 27 d. siuntimo į Tarnybą duomenys.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu atsakovei pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodytos klaidingos diagnozės, todėl nėra faktinio pagrindo abejoti, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos sveikatos sutrikimai yra prilyginami vidutiniam judesių apribojimui bei lengvu funkciniu sutrikimu.
Atsakovė atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėjos darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas – nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Kriterijų aprašo redakcija (naujai išdėstytas Kriterijų aprašo 1 priedas su pasikeitusiomis vertinimui taikomų punktų procentinėmis vertėmis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su minėtu teiginiu. Skirtingai nei nagrinėjamu atveju, 2019 m. Tarnybos teritorinio skyriaus sprendime pareiškėjai dėl stuburo patalogijos išlikę sutrikimai buvo vertinti pagal tuo metu galiojusio (redakcija galiojusi nuo 2019-01-04 iki 2019-03-01) Kriterijų aprašo 1 priedo 76.3.1 papunktį (II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas), vertinamas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos stuburo funkcijų sutrikimai buvo vertinti pagal aktualios Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijos 80.1.2 bei 82.2 papunkčius, kurie remiantis Tarnybai pateiktais dokumentais, labiausiai atitiko pareiškėjos sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą.
Kriterijų aprašo 5 punktas teigia, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (Kriterijų aprašo 6.1 papunktis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos organizmo funkcijos yra sutrikusios dėl dviejų ligų, vadovaujantis minėtomis teisės normomis atsakovė privalėjo nustatyti mažiausią bazinio darbingumo procentą t. y. 70 proc. darbingumo lygį ir padauginti iš koeficiento 0.9. Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad Tarnyba tinkamai taikė nurodytas Kriterijų aprašo nuostatas. Atsakovė pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu nurodė, kad įvertinus medicininius kriterijus pareiškėjos bazinis darbingumo lygis siekia 63 proc. (70 * 0.9).
Iš teismui pateikto 2021 m. kovo 29 d. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno turinio nustatyta, kad pareiškėjos veiklos ir gebėjimas dalyvauti buvo įvertintas bendra 16 balų suma. Kaip ir anksčiau minėta gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis Kriterijų aprašo 10.1 – 10.5 papunkčiais. Kriterijų aprašo 10.4 papunktyje nurodyta, kad 10 – 22 balai yra prilyginami koeficientui 1.1. Atsižvelgiant į pareiškėjai nustatytą bazinį darbingumo lygį ir klausimyno pildymo metu surinktą balų skaičių darytina išvada, jog skundžiamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjos darbingumo lygis – 70 proc. (63 * 1.1).
Pareiškėja teismui pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0056/21 (toliau – ir Išvada). Išvadoje teigiama, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. medicininį išsilavinimą turintis ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo medicinos gydytojas dr. P. P. atliko pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjos sveikatos būklė lyginant 2019 m. ir 2021 m. medicininius dokumentus toliau blogėja, nes ji serga lėtinėmis degeneracinėmis stuburo ligomis, kurios toliau progresuoja bei papildomai nustatytas kairio peties „Sukamojo varščio“ sindromas bei kairio kelio meniskų plyšimai, kurie buvo operuoti ir taip pat nustatytas šlaunikaulio lateralinio krumplio IV laipsnio chondromaliacija. Ekspertas Išvadoje laikosi pozicijos, kad pareiškėjos atveju galimas vertinimas pagal Kriterijų aprašo 77.2 papunktį. Kartu su Išvada teismui buvo pateiktas viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašas iš medicininių dokumentų (pagal formą 027/a), kurioje pateikti neurologo konsultacijos duomenys. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas P. P. paaiškino, jog Tarnyba vertindama pareiškėjos darbingumo lygį nepagrįstai neįvertino peties ir kelio sąnarių funkcinių sutrikimų. Laikosi pozicijos, jog atsakovė privalėjo pareiškėją nukreipti vykti pas ortopedą – traumatologą papildomiems tyrimams atlikti ir tik tada priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio.
Iš pateiktos Išvados turinio bei eksperto paaiškinimų nustatyta, kad rengiant Išvadą buvo remiamasi 2021 m. rugpjūčio 17 d. neurologo konsultacijos išvadomis, pateiktomis išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a). Pažymėtina, kad pirminis pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas Tarnybos teritoriniame skyriuje buvo atliktas 2021 m. vasario mėn. t. y. penki mėnesiai iki cituojamos neurologo konsultacijos, todėl atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su Išvados rengimo metu gauta informacija ir ją vertinti, todėl skundžiamo sprendimo neteisėtumas negali būti įrodinėjamas pareiškėjos iniciatyva atliktu ištyrimu ir pateikta teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0056/21.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atlikdami pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą rėmėsi 2020 m. atliktų medicininių tyrimų metu nustatytais duomenimis ir byloje nėra jokių faktinių duomenų leidžiančių teigti, kad Tarnyba remdamasi turima informacija priėmė neteisėtą sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos aprašo 35.2 papunktyje nurodyta, jog Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą kai pasikeičia asmens sveikatos būklė, darbingumo lygio priežastys. Akivaizdu, jog teisės aktų nuostatos neeliminuoja galimybės paaiškėjus aplinkybėms, turinčioms įtakos sveikatos būklės ir darbingumo lygio vertinimui, pareiškėjai kreiptis prašymu į atsakovę pakartotinai atlikti jos darbingumo lygio vertinimą. Būtent šie duomenys, kuriais grindžiama Išvada, laikantis pozicijos, kad 2021 m. liepos 17 d. neurologo konsultacijos metu surinkta informacija sudaro pagrindą teigti, jog jos sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė, buvo teisinė prielaida kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. Tačiau ši aplinkybė nėra teisinis pagrindas pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu, nes medicininiai duomenys apie asmens sveikatos būklę buvo pateikti vėlesnės medicininės asmens apžiūros metu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. S-107 „Dėl B. D. D. darbingumo lygio“ neteisėtumo pagrindų pareiškėjos B. D. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio įvertinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat pateikė prašymą iš Tarnybos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.