- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2YT-9921-1004/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04020-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas pareiškimu (b. l. 1 – 3) prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. S.. Mirties dieną A. S. buvo išsituokęs, kitų vaikų (įvaikių) be pareiškėjo neturėjo. Pareiškėjui žinoma, jog po A. S. mirties liko piniginės lėšos AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriomis neturint paveldėjimo teisės liudijimo, disponuoti, naudoti, valdyti kaip savo, t. y. priimti faktiniu valdymu, neįmanoma. Kiti asmenys į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikėjo palikimo nesikreipė. Paaiškino, jog nėra duomenų apie tai, jog A. S. turėjo nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto. Pažymėjo, jog mirus tėvui dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog stokoja teisinių žinių, todėl nebuvo tiksliai žinomos procedūros ir terminai dėl palikėjo palikimo priėmimo.
3. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas nepriėmė tėvo palikimo, todėl dėl svarbių ir objektyvių priežasčių prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą patenkinti ir dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą palikimui priimti, nes dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės ir teisinių žinių stokos praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Paaiškino, jog yra įgijęs tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o anksčiau panašių teisinių situacijų spręsti nereikėjo.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti, kadangi pareiškėjas pateikė svarių argumentų, kad būtų pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Pažymėjo, terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai, o suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal pateiktus byloje dokumentus, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bylos šalių prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. tėvas A. S. Mirties dieną A. S. buvo išsituokęs, ištuokos data (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, nėra registruotų palikėjo A. S. testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo faktų. Pateikti (duomenys neskelbtini) duomenys, jog nėra duomenų apie palikėjui A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, jog M. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. M. S. paskirtos bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini), sulaikytas (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
12. Pareiškėjas nepriėmė po tėvo A. S. mirties atsiradusio palikimo. Mirties dieną A. S. buvo išsituokęs, kitų vaikų (įvaikių) be pareiškėjo neturėjo. Pagal įstatymą, A. S. palikimo pirmos eilės paveldėtojas yra jo sūnus M. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
16. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
17. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) (EPP).
18. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jis terminą parleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, jog mirus tėvui dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog stokoja teisinių žinių, todėl jam nebuvo tiksliai žinomos procedūros ir terminai dėl palikėjo palikimo priėmimo. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino visus pareiškėjo pareiškime nurodytus termino praleidimo dėl svarbių priežasčių argumentus.
19. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės objektyviai galėjo lemti, kad jis laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjo palikimą, nes tik (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. O juolab, kad praleistas terminas palikimui priimti iš tiesų nėra neprotingai didelis.
20. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų ar į procesą įrauktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. S. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjo pareiškimui prieštarauja, termino palikimui atnaujinimas nepažeidžia kitų įpėdinių, nes jų nenustatyta, ar į procesą įrauktų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
22. Pareiškėjui kreipiantis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 2022-07-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl jis nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų (susidariusių 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 577, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti tėvo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.