Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-318/2012

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00361-2009-5

2012 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. 77 MGL (10010) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 77 MGL (10010 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23, neatvaizduojant UAB „(duomenys neskelbtini)" ((duomenys neskelbtini), Vilnius) buhalterinėje apskaitoje dalies įvykusių ūkinių – finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: G. K. būdamas nuo 2007-06-11 akcininkų sprendimu paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai eiti direktoriaus pareigas, o nuo 2007-08-09 iki 2009-03-23 direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nuostatą „nuolatinis Lietuvos vienetas kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį“ (nuo 2009-01-01 iki 2008-12-31 – 24 procentų tarifas, nuo 2009-01-01 – 15 procentų tarifas), pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 7 str. 4 d. nuostatą, kad „socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas“, pažeisdamas 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. nuostatą „garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 proc. (nuo 2008-07-12 – 0,1 proc.) darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“, tyčia, suvokdamas savo veikimo žalingas pasekmes, turėdamas tikslą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtų mažesnius mokesčius, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23, neatvaizdavo su darbo santykiais susijusių tiksliai nenustatyto dydžio išmokų, kurių priskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. To pasekoje jis neskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo dalies gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, neskaičiavo ir nesumokėjo dalies valstybinio socialinio draudimo įmokų, neskaičiavo ir nesumokėjo dalies įmokų į garantinį fondą. Tokiu būdu G. K., laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23, tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių – finansinių operacijų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23.

Be to G. K., siekiant išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: G. K. būdamas nuo 2007-06-11 akcininkų sprendimu paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas, o nuo 2007-08-09 iki 2009-03-23 direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)" ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. nuostata „už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą atsako įmonės vadovas“, žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-03-23 išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams tiksliai nenustatyto dydžio su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. VIII - 1007 23 str. 1 d. nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos vienetas kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį“ (nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 – 24 procentų tarifas, nuo 2009-01-01 – 15 procentų tarifas), 2008 – 2009 m. mėnesių mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7) bei metinėse 2008 ir 2009 metų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gyventojų pajamų mokestį, tai yra deklaravo mažiau gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų negu privalėjo ir šias mėnesines deklaracijas: 2008-03-17, 2008-04-16, 2008-05-15, 2008-06-16, 2009-02-13, 2008-07-15, 2008-08-14, 2008-09-15, 2008-10-15, 2008-11-17, 2008-12-15, 2009-01-14 bei metinę deklaraciją 2009-02-13 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiame Vilniuje, Šermukšnių g. 4, pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 7 straipsnio 1 dalies nuostatą kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose: 2008 m. I ketv., 2008 m. II ketv., 2008 m. III ketv., 2008 m. IV ketv., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį bei apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra deklaravo mažiau valstybinio socialinio draudimo įmokų negu privalėjo, ir šias ataskaitas: 2008-04-14, 2008-07-21, 2008-10-21, 2009-01-21 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiame Laisvės pr. 28, Vilniuje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. K. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

G. K. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymo, prašo jam paskirti mažesnę baudą. Todėl kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka nuteistojo G. K. paduoto skundo ribose ir pasisako dėl paskirtos baudos dydžio.

Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. sankcija už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numato baudą arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. sankcija už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Įvertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę, laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ir pagrįstai už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., paskyrė nuteistajam pinigines bausmes - baudas, atitinkančias Lietuvos Respublikos BK 41 str. reikalavimus, kurios savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

Skirdamas nuteistajam G. K. bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vieną baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kitą – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.). Taip pat atsižvelgė į tai, kad G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis dirba, turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, neteistas (t. 2, b.l 176), kas teigiamai charakterizuoja apeliantą. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, stadiją, atsižvelgęs į padarytos žalos dydį, G. K. asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šio asmens atžvilgiu gali būti pasiekti neatėmus jam laisvės ir neizoliavus nuo visuomenės, o skiriant baudą, kuri yra pakankamai ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ir turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. paskirta 50 MGL dydžio bauda, kurios dydis neviršija Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numatyto baudos vidurkio, ir pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. paskirta 77 MGL (10010) dydžio bauda, kurios dydis nesiekia Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 4 p. numatyto baudos vidurkio, tikrai nėra per griežtos. Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. pagrindu, švelninti subendrintą galutinę bausmę taip pat nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl G. K. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.