Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3024-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1-3024-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3024-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-27072-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajai A. S., jos gynėjui advokatui Andrejui Melkovui,prokurorui Sigitui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. birželio 27 d. apie 16.47 val. A. S., vairuodama jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš teritorijos šalia pastato, esančio Laisvės pr. 59, Vilniuje, įvažiuodama į Buivydiškių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto (2014 m. spalio 11 d. redakcija) reikalavimus: nedavė kelio Buivydiškių gatve šaligatviu jai iš kairės Rygos gatvės link važiavusiam dviračiui, kurį vairavo E. K., ir su pastaruoju susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta E. K. sveikata.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę ji pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2019 m. birželio 27 d. vakare ji iš darželio pasiėmė dukrą. Išvažiuodama iš darželio kiemo teritorijos ji nepastebėjo šaligatviu jai iš kairės važiavusio dviratininko, pastarajam nedavė kelio ir toje vietoje, kur važiuojamoji dalis kerta šaligatvį, su dviratininku susidūrė. Staigiai sustabdžiusi vairuojamą automobilį ji iškvietė medikus, palaukė, kol atvažiuos medikai ir policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų ji labai gailisi. Šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Ji tikisi, kad toks įvykis bus pirmas ir paskutinis. Automobilį ji vairuoja nuo 2015 metų, automobiliu ji vežioja vaikus į darželį, gydymo įstaigas. Vyras taip pat turi teisę vairuoti automobilį, galėtų vežti vaikus, bet būtų labai nepatogu, nes vyras dirba labai toli už oro uosto, jam reikėtų labai anksti nuvežti dukrą į darželį, o vakare labai vėlai pasiimti, nes mieste būna automobilių spūstys, o jei viena iš dukrų susirgtų, tuomet jam tektų atsiprašyti iš darbo, kad galėtų nuvežti vaiką į polikliniką. Būtų galima važinėti su taksi, bet tai labai brangu, o jos pajamos nėra didelės, be to, ji su sutuoktiniu turi paskolą. Įvykio metu ji buvo blaivi. Su nukentėjusiuoju ji sudarė taikos sutartį, sumokėjo 1 000 eurų nukentėjusiajam ir 1 000 eurų nukentėjusiojo atstovo advokato atstovavimo išlaidoms padengti, draudimo bendrovė atlygino turtinę ir neturtinę 3 000 eurų žalą.

Teisiamojo posėdžio metu A. S., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 16.40 val. automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) vidinės teritorijos. Ji ketino važiuoti Laisvės prospekto – Rygos gatvės sankryžos link. Važiavimo sąlygos buvo geros – buvo giedra, asfaltas buvo sausas, matomumas – geras. Ties išvažiavimu iš vidinės teritorijos ji važiavo apie 20 km/h greičiu. Priartėjusi prie išvažiavimo į gatvę ji pažiūrėjo, ar nėra artėjančių kitų eismo dalyvių, ir važiavo toliau. Staiga ji pastebėjo jai iš kairės šaligatviu važiuojantį dviratininką. Nespėjusi automobilio sustabdyti priekiniu bamperiu ji dviratininką partrenkė. Po susidūrimo dviratininkas nukrito nuo dviračio ir susižalojo. Ji iškvietė medikus ir policiją (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 16.30 val. jis baigė darbą (duomenys neskelbtini), ir dviračiu važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis dviračiu važiavo Saltoniškių gatve, Šeškinės kalnu ir Ozo gatve. Jis buvo blaivus, apsauginio šalmo neturėjo, jo dviratis buvo techniškai tvarkingas. Kas įvyko vėliau, jis prisimena miglotai. Jis atsigavo tik apie 19.00 val. Lazdynų ligoninėje. Vėliau artimieji jam pranešė, kad jis pateko į eismo įvykį. Žmona jam papasakojo, kad jis vairuodamas dviratį buvo partrenktas automobilio, išvažiuojančio iš vidinės teritorijos. Eismo įvykio metu jis patyrė pakankamai sunkią galvos traumą (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. 2019 m. birželio 27 d. apie 16.47 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Buivydiškių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu, esančiu Laisvės pr. 59, buvo partrenktas dviratininkas. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad A. S., vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama iš pastato, esančio Laisvės pr. 59, vidinės teritorijos į Buivydiškių gatvę nedavė kelio šaligatviu link Laisvės prospekto iš kairės važiavusiam dviratininkui E. K., kurį partrenkė ir sužalojo. Patikrinus eismo įvykio dalyvių blaivumą buvo nustatyta, kad abu eismo įvykio dalyviai yra blaivūs. Dviratininkas nieko paaiškinti negalėjo, nes patyrė galvos traumą (b. l. 31).

Specialistė, apžiūrėjusi E. K. gydymo dokumentus, nustatė, kad E. K. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu dešinio peties ir kairio kelio priekiniuose paviršiuose, dešinės mentės lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - jos pačios, taip pat E. K. ir S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 16.47 val. A. S., vairuodama jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš teritorijos šalia pastato, esančio Laisvės pr. 59, Vilniuje, įvažiuodama į Buivydiškių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto (2014 m. spalio 11 d. redakcija) reikalavimus: nedavė kelio Buivydiškių gatve šaligatviu jai iš kairės Rygos gatvės link važiavusiam dviračiui, kurį vairavo E. K., ir su pastaruoju susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta E. K. sveikata.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Kelių eismo taisyklių 102 punktas.

102. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

BK 281 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Minėta, kad A. S., vairuodama automobilį, įvažiuodama į kelią iš esančios šalia jo teritorijos nedavė kelio šaligatviu jai iš kairės važiavusiam dviračiui, kurį vairavo E. K., taigi A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus. Dėl šio A. S. pažeidimo įvyko eismo įvykis, t. y. jos vairuojamas automobilis susidūrė su E. K. vairuojamu dviračiu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta E. K. sveikata, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. S. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju E. K. ir pateikė teismui 2019 m. lapkričio 5 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp A. S. ir E. K., kuriame nurodyta, jog šalys tarpusavio ginčą išsprendė taikiai, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ E. K. sumokėjo 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko E. K. atsisako nuo ieškinio, o A. S. įsipareigojo E. K. sumokėti 1 000 eurų neturtinės žalos ir 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų, E. K. patvirtino, jog žala jam pilnai atlyginta, pretenzijų A. S. jis neturi ir su A. S. susitaikė (b. l. 156).

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

A. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo noru atlygino E. K. padarytą žalą ir su E. K. susitaikė. A. S. dirba, nėra teista (b. l. 38), nėra bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 39), anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams A. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su E. K. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Civilinis ieškinys

Nagrinėjant bylą teisme metu buvo gautas E. K. civilinis ieškinys atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 4 856,58 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo (b. l. 83-99). 2019 m. lapkričio 5 d. susitarime dėl žalos atlyginimo E. K. nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jam sumokėjo 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko jis atsisako nuo civilinio ieškinio (b. l. 156), taigi civilinis procesas baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. S., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju E. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinį procesą dėl E. K. civilinio ieškinio ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nutraukti.

Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas