- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 1N-120/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Advokatai
- Kęstutis Kalinauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.5Užstatas (BPK 133 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užstato davėjos O. K. atstovo advokato Kęstučio Kalinausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas O. K. prašymas patikslinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą dalyje dėl kardomosios priemonės – užstato.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį bei nubaustas 231 MGL (30 030 Lt) dydžio bauda. Teismo baudžiamuoju įsakymu nuspręsta, jog jam įsiteisėjus ir M. D. gera valia įvykdžius paskirtą bausmę, kardomoji priemonė – 30 000 Lt užstatas bus panaikinta ir užstatas grąžintas jo davėjai O. K.. Gera valia neįvykdžius teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, proceso išlaidų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas bus nukreiptas į užstatą.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi tenkino nuteistojo M. D. prašymą ir išdėstė Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 231 MGL (30 030 Lt) baudą sumokėti iki 2016 m. gegužės 26 d., kiekvieną mėnesį sumokant po 1 251,25 Lt.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teisme buvo gautas užstato davėjos O. K. prašymas dėl M. D. paskirtos kardomosios priemonės – užstato panaikinimo. Užstato davėja prašyme nurodė, kad ji 2014 m. vasario 14 d. atliko 30 000 Lt pavedimą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, kaip užstatą už M. D.. Ji įvykdė visus įsipareigojimus, M. D. nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų, o apie tai, jog užstatas bus skirtas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ji nebuvo įspėta. Priešingu atveju O. K. nebūtų sumokėjusi užstato.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė užstato davėjos O. K. prašymą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad M. D. išdėsčius baudos mokėjimą dvejiems metams, užstatas yra kaip teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio prasme. Nors teismo baudžiamasis įsakymas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis išdėstyti M. D. paskirtos baudos mokėjimą yra įsiteisėję, be to, nuteistasis pateikė kvitą apie pirmą išdėstytos baudos mokėjimą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai jau pasiekti, todėl naikinti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę netikslinga.
Šalies argumentai
Užstato davėjos O. K. atstovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patikslinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį, panaikinant M. D. paskirtą kardomąją priemonę – 30 000 Lt užstatą ir grąžinant jį užstato davėjai O. K..
Pasak O. K. atstovo, užstato davėja įvykdė visus savo įsipareigojimus, M. D. nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų. Prokurorės nutarime, kuriuo M. D. buvo paskirtas užstatas, nebuvo nurodyta, kad užstatas bus skirtas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Užstato davėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kuri nežino Lietuvos Respublikos įstatymų. Jeigu O. K. būtų išaiškinta, jog užstatas skirtas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ji nebūtų mokėjusi užstato. Be to, tiek Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamasis įsakymas, tiek Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria išdėstytas M. D. paskirtos baudos mokėjimas, yra įsiteisėję. Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant O. K. teisę į nuosavybę. Užstato davėjos atstovas skunde cituoja BK 41 straipsnio, BPK 133 ir 362 straipsnių atitinkamas nuostatas ir pabrėžia, kad ši byla yra išnagrinėta, kaltam asmeniui yra paskirta bausmė, o užstatas buvo paskirtas tik užtikrinti sėkmingą proceso vykdymą. Užstato davėja nėra susijusi su M. D. padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų nesieja giminystės ar draugystės ryšiai. Nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminas (dveji metai) yra gana ilgas, per šį laiko tarpą O. K. sumokėti pinigai gali nuvertėti, tuo labiau, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bus pakeista valstybinė valiuta. Teismo sprendimas, kuriuo užstatas gali būti įskaitomas į baudos dydį ar sulaikomas iki nuosprendžio įvykdymo, prieštarauja teismų praktikai (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis Nr. T-28-383/2014, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1-341-648/2011).
Dėl minėtų aplinkybių, O. K. atstovo manymu, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Nuteistasis M. D. atsiliepime į užstato davėjos O. K. skundą prašo jį tenkinti nurodydamas tokius pačius argumentus, kurie nurodyti ir užstato davėjos O. K. skunde.
Motyvuojamoji dalis
Užstato davėjos O. K. atstovo advokato Kęstučio Kalinausko skundas atmetamas.
Užstato davėjos O. K. atstovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam M. D. paliktą kardomąją priemonę – užstatą ir jį grąžinti užstato davėjai.
BPK 133 straipsnis reglamentuoja su užstato taikymu susijusius klausimus. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti ?tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim? procese, netrukdom? ikiteismin? tyrim?, bylos nagrin?jim? teisme ir nuosprend?io ?vykdym?, taip pat siekiama u?kirsti keli? naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, vienas i? baud?iamojo proceso ?statyme numatytø kardomøjø priemoniø taikymo tikslø yra užtikrinti netrukdom? nuosprend?io ?vykdym?. Kauno apygardos prokurat?ros prokuror?s 2014 m. vasario 14 d. nutarimo paskirti M. D. 30 000 Lt u?stat? motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ?i kardomoji priemon? ?tariamajam paskirta siekiant u?tikrinti visus min?tus BPK 119 straipsnyje ?tvirtintus tikslus (b.l. 48-49). Nagrin?jamu atveju ?tariamajam M. D. užstatas buvo paskirtas siekiant taip pat u?tikrinti b?simo Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamojo įsakymo įvykdymą. Tai paneigia užstato davėjos atstovo skundo argumentus, kad Kauno apygardos prokurat?ros prokuror?s 2014 m. vasario 14 d. nutarime nebuvo nurodyta, jog užstatas bus skirtas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, o M. D. ir O. K., kuriems buvo paskelbtas aptariamo nutarimo turinys, nežinojo apie šią aplinkybę, tuo labiau, kad M. D. nuo pat sulaikymo dienos gynė pasirinktas advokato padėjėjas. M. D. nepažeidė BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytų pareigų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo naikinti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę.
BPK 421 straipsnio 4 punkte (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-551 redakcija) numatyta, kad teis?jo sura?ytame teismo baud?iamajame ?sakyme turi b?ti nurodytas sprendimas d?l kardomosios priemon?s kaltinamajam. BPK 133 straipsnio 6 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-551 redakcija) nurodyta, jog kardom?j? priemonæ – u?stat? baigus taikyti, u?statas gr??inamas u?stato dav?jui. BPK 133 straipsnis nedetalizuoja atvejø, kuriems esant u?stato taikymas baigiamas. BPK 139 straipsnis reglamentuoja bendrus visø kardomøjø priemoniø taikymo pabaigos pagrindus. Pastarojo straipsnio 1 dalyje ?tvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Šių baudžiamojo proceso teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad užstato taikymo užbaigimas nėra siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimu, todėl sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nėra reikšminga tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamasis įsakymas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria išdėstytas M. D. paskirtos baudos mokėjimas, yra įsiteisėję. Taigi, Kauno apygardos teismas, 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu palikdamas nuteistajam kardomąją priemonę – užstatą iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo, nepažeidė BPK reikalavimų.
Užstato davėjos atstovas skunde cituoja BK 41 straipsnio, BPK 133 ir 362 straipsnių atitinkamas nuostatas, kurios nepaneigia anksčiau padarytos išvados dėl užstato palikimo iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo teisėtumo ir pagrįstumo, bei deklaratyviai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos O. K. teisės į nuosavybę. Užstato davėja savo valia sutiko sumokėti 30 000 Lt užstatą už M. D., užstatas yra taikomas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, o vien O. K. nesutikimas su užstato negrąžinimu savaime nereiškia, kad jos nuosavybės teisė yra nepagrįstai ribojama. Įvykdžius baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, t. y. M. D. pilnai sumokėjus baudą, užstatas bus grąžintas užstato davėjai.
Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti užstato davėjos O. K. atstovo advokato Kęstučio Kalinausko skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.