- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- I-537-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02207-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- P. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
sekretoriaujant Laurai Mukaitei, nedalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde, 2016 m. gruodžio 12 d. prašyme (b. l. 6; 33) nurodė, kad jam, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2016 m. liepos 26 d. vakarinio patikrinimo metu, prie jo priėjo darbų skirstytojas ir pasakė, kad kviečia ateiti į medicinos dalį paimti vaistų. Jam skaudėjo dantį ir būtinai reikėjo vaistų nuo skausmo. Jam priėjus prie budinčio pareigūno A. R. ir paprašius leisti nueiti į medicininę dalį, jis neleido ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Apie 19.30 val. dar kartą atėjo darbų skirstytojas ir pasakė, kad vėl jam skambino iš medicininės dalies ir kviečia ateiti. Budinčiojoje dalyje sėdėjo keturi pareigūnai, tarp jų ir A. R., kurie tylėjo, kvailai šypsojosi, todėl jis grįžo į būrį pažemintas, kentė skausmą, labai blogai jautėsi. Tokiu būdu, jo nuomone, pareigūnai pažeidė etikos reikalavimus, viršijo įgaliojimus, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Valgykloje yra keturios vaizdo kameros, tačiau į jo kreipimąsi dėl vaizdo įrašo, buvo atsakyta, kad šis neišsaugotas. Kybartų pataisos namų direktorius žadėjo išsiaiškinti viską, tačiau joks atsakymas nebuvo duotas. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis kentė skausmą, jautėsi nepagrįstai baudžiamas, kankinamas bei dvasiškai žlugdomas. Prašė vadovautis jo pateiktais įrodymais ir priimti sprendimą jo naudai.
Atsiliepimas
Kybartų pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Kybartų PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) nurodė, kad Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. R. informavo, jog 2016 m. liepos 26 d. vakarinio nuteistųjų maitinimo metu valgykloje pareiškėjas prie jo nebuvo priėjęs ir į jį nesikreipė, apie pareiškėjui atvežtus vaistus jis nieko nežinojo. Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba informavo, kad 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs medikų konsultacijai bei nebuvo kviečiamas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. nesiregistravęs, neplanine tvarka atvyko pas medicinos darbuotoją dėl viršutinės lūpos tinimo. Kadangi vaizdo įrašai saugomi 14 dienų, o pareiškėjas nesikreipė dėl įrašų išsaugojimo, todėl pateikti vaizdo įrašų neturi galimybės. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad pareigūnas netinkamai vykdė tarnybines pareigas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, neturtinę žalą, kildinamą iš budinčio pareigūno neteisėtų veiksmų, neleidžiant jam eiti į Sveikatos priežiūros tarnybą pasiimti vaistų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. 2016 m. liepos 27 d. raštu (b. l. 21-22) jis kreipėsi į Kybartų PN direktorių, be kita ko, nurodydamas, jog yra parašęs prašymą dėl vaistų lašinamų į nosį nupirkimo, nes yra operuotas, negali kvėpuoti. 2016 m. liepos 26 d. vakare, valgykloje prie jo priėjęs darbų skirstytojas pasakė, kad jį kviečia į medicininę dalį, nes vaistai yra nupirkti. Baigęs valgyti, priėjo prie budinčio pareigūno A. R. ir paaiškino, kad jam reikia nueiti į medicininę dalį, tačiau pareigūnas neleido. Prašė išsiaiškinti ir jam atsakyti, kodėl taip ilgai turėjo laukti vaistų, paaiškino, kad visą naktį skaudėjo dantį, ištino veidas, o pas gydytojus praeiti neleido. Papildomai nurodė, kad apie 19.30 val. jis ėjo dar kartą, tačiau pareigūnai žiūrėjo ir nieko nesakė, bet nueiti į medicininę dalį neleido. Prašė atsakyti, ką visa tai reiškia. Kybartų pataisos namų 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 711-1404 (b. l. 10) pareiškėjui buvo atsakyta, kad aiškinantis skunde nurodytas įvykio aplinkybes Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. R. nurodė, jog 2016 m. liepos 26 d. vakarinio nuteistųjų maitinimo metu valgykloje, pareiškėjas prie jo nebuvo priėjęs ir nieko neprašė, apie atsiųstus vaistus nieko nežinojo. Patvirtinti ar paneigti priėjimo prie pareigūno faktą nėra galimybės, nes vaizdo įrašai jau nebesaugomi. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu (b. l. 16-17) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuriame nurodė, kad jo nurodytas aplinkybes matė tuo metu valgykloje buvę apie 50-60 nuteistųjų. Be to tuo metu jam buvo ištinusi visa dešinė veido pusė ir labai skaudėjo dantį. Skundas Kybartų PN buvo paduotas 2016 m. liepos 27 d. ryte, apie 9.00 val., todėl turėjo pakakti laiko išnagrinėti ir ištirti jo skundą, peržiūrint vaizdo įrašus. Prašė atlikti išsamų tyrimą. Kalėjimų departamentas 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2S-5565 (b. l. 13) pareiškėjui atsakė, jog, išnagrinėjęs visą pateiktą dokumentinę medžiagą, be kita ko, nustatė, kad pagal Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktą informaciją, 2016 m. liepos 26 d. jis nebuvo užsiregistravęs medikų konsultacijai ir nebuvo kviečiamas į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau 2016 m. liepos 27 d. nesiregistravęs atvyko neplanine tvarka pas medicinos darbuotoją dėl viršutinės lūpos tinimo. 2016 m. liepos 29 d. jis buvo iškviestas į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam buvo išduoti vaistai. Darė išvadą, kad nėra faktinių aplinkybių ir duomenų, įrodančių, jog Kybartų PN pareigūnas pažeidė jo teises. Nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Minėtų Vidaus tvarkos taisyklių 252 punkte nurodoma, kad pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius pas medicinos specialistą registruoja būrių viršininkai arba kiti pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (BVK 5 str. 3 d.).
Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jis, atlikęs visus privalomus registracijos pas medicinos specialistą veiksmus, nebuvo į medicinos įstaigą pristatytas, ar buvo neleidžiama susitikti su medicinos specialistu, prieš tai nustatyta tvarka pas jį užsiregistravus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (veikė ne įstatymo nustatytais būdais ir priemonėmis) ar pažeidė jo teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Pareiškėjo argumentai, kad Kybartų PN pažeidė Bausmių vykdymo kodekso normas ar viršijo tarnybinius įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, jog budintis pareigūnas, neleisdamas jo į Sveikatos priežiūros tarnybą pasiimti vaistų, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl pažeidė pareigūnų etikos taisykles.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos principus ir elgesio tarnybos ir ne tarnybos metu reikalavimus numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės). Pagal Etikos taisyklių 8 ir 9 punktus, gavęs iš konkretaus asmens informaciją žodžiu ar raštu, kad pareigūnas yra pažeidęs šiose taisyklėse numatytus etikos principus, tiesioginis vadovas gali priimti sprendimą dėl tarnybinio tyrimo inicijavimo. Tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagal nurodytas Etikos taisyklių nuostatas tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje pareigūnas dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį tyrimą yra būtent tokios įstaigos diskrecija.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kybartų PN direktorius gavo iš pareiškėjo informaciją apie tai, kad pareigūnas A. R. galėjo pažeisti Etikos taisyklių nuostatas, ir prašymą išsiaiškinti, kodėl taip ilgai turėjo laukti vaistų (b. l. 27-28). Tačiau išanalizavus pareigūno A. R. tarnybinį pranešimą (b. l. 20), negalint peržiūrėti valgykloje esančių kamerų vaizdo įrašų, nes jie jau nebesaugomi, Kybartų pataisos namai 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu (b. l. 10) pareiškėją informavo, kad nėra pagrindo ir objektyvių duomenų manyti, jog A. R. elgėsi netinkamai ar netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, todėl skundas netenkinamas. Pareiškėjas skundą Kybartų PN direktoriui pateikė 2016 m. liepos 27 d., atsakymą į jį atsakovas parengė 2016 m. rugpjūčio 24 d. (pareiškėjui pasirašytinai įteikė 2016 m. rugpjūčio 25 d.; b. l. 10), todėl Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo nagrinėjimo terminas (dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos) pažeistas nebuvo ir nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmu (neveikimo) konstatavimui.
Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui (b. l. 16-17), prašydamas atlikti išsamų tyrimą ir nubausti kaltus. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą pateiktą dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad nėra faktinių aplinkybių ir duomenų įrodančių, jog Kybartų PN pareigūnas pažeidė jo teises ir apie tai 2016 m. spalio 17 d. raštu informavo pareiškėją, nurodydamas sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (b. l. 23). Skundo nagrinėjimo terminas, numatytas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, pažeistas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 17 d. atsakymą būtų apskundęs teismui, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl pareigūno A. R. elgesio, atsakovas atliko visus privalomus veiksmus, tačiau pareigūno netesėtų veiksmų nenustatė. Kita vertus, į bylą pateiktas oficialus Kybartų pataisos namų 2016 m. rugsėjo 21 d. raštas (b. l. 29), patvirtina aplinkybę, kad P. D. 2016 m. liepos 26 d. į Sveikatos priežiūros tarnybą nebuvo kviečiamas, tačiau buvo iškviestas 2016 m. liepos 29 d., kur jam išduoti vaistai pirkti pagal asmens prašymą iš asmeninės sąskaitos lėšų. Pats pareiškėjas Kybartų PN direktoriui pateiktame skunde nurodo, jog buvo pateikęs prašymą nupirkti vaistų lašinimui į nosį, nes yra operuotas, negali kvėpuoti ir kad darbų skirstytojas 2016 m. liepos 26 d. jį valgykloje informavo, jog vaistai yra nupirkti. Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 26 d. jam labai skaudėjo dantį ir būtinai reikėjo vaistų nuo skausmo. Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra nuoseklios, todėl teismas neturi pagrindo jas laikyti pakankamai aiškiomis ir objektyviomis. Pareiškėjo į bylą pateiktuose nuteistųjų paaiškinimuose (b. l. 7, 8) nurodoma, kad 2016 m. liepos 26 d. P. D. buvo nuėjęs pas budintį pareigūną (pareigūno pavardė nenurodoma), tačiau ką kalbėjo jie negirdėjo, nes valgykloje buvo triukšmas. Kadangi įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti ginčo išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjo pridedamuose paaiškinimuose abstrakčias aplinkybes nurodžiusių asmenų šaukimas į bylą liudytojais neužtikrintų racionalaus proceso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012), todėl paaiškinimus surašę asmenys liudytojais nekviečiami.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo pažemintas kitų nuteistųjų akivaizdoje, kentėjo skausmą, jautėsi nepagrįstai baudžiamas, kankinamas bei dvasiškai žlugdomas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo pateiktame Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 20 d. rašte (b. l. 11) nurodomos diagnozės iš asmens sveikatos istorijos bei informacija, jog 2016 m. birželio 16 d. buvo konsultuotas gydytojo odontologo dėl trylikto danties skausmo, negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad dėl pareigūno veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie galėtų būti pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Byloje nenustačius, kad dėl pareiškėjo skunde aprašytų 2016 m. liepos 26 d. aplinkybių, jam kilo sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti skundus viešojo administravimo institucijoms ir ginti savo teises teisme, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ar buvo pasiektas minimalus žiaurumo lygis Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos pasireiškimo fakto konstatavimui), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.