Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Kęstučiui Rakauskui, Arvydui Peneliui, Jonui Milčiui,

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Utenos m., LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Utenos m., mokosi (duomenys neskelbtini) centre, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį,

Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv, (duomenys neskelbtini) Utenos m. deklaravęs gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini) , Marijampolės m., nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Utenos m., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Utenos m., deklaravęs gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini) Utenos m., mokosi (duomenys neskelbtini) centre, neteistas kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,

A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos m., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , Utenos m., mokosi (duomenys neskelbtini) centre, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. N. 2014 m. vasario 19 d. apie 23.25 val., veikdamas bendrai su Š. N., kuris 2014-05-13 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 prom.), bute (duomenys neskelbtini) , Utenoje, ne mažiau kaip du kartus sudavė O. P. kumščiu į veidą, po ko Š. N. sudavus O. P. kumščiu į veidą ne mažiau kaip du kartus ir nemažiau kaip du kartus spyrus į šonus, po ko toliau tęsiant nusikalstamą veiką nukentėjusįjį O. P. išsitempė į bendro naudojimo koridorių ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdant visuomenės tvarką, vieną kartą spyrė į šoną, bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tuo nukentėjusiam O. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Š. K., M. N., E. B. netesėtai disponavo, o A. P. pasikėsino neteisėtai disponuoti nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos 0,2753 g. kanapių antžeminėmis dalimis, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,7%, o būtent: Š. K. 2015 m. vasario 10 d. apie 17 val. 45 min. Utenos mieste (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje šias narkotines medžiagas išplatino jas neatlygintinai perduodamas M. N.; M. N. 2015 m. vasario 10 dieną apie 18 val. toje pačioje vietoje – Utenoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, visas šias iš Š. K. įgytas narkotines medžiagas už 12 eurų pardavė nepilnamečiui E. B. gim. (duomenys neskelbtini) , suvokdamas, kad šis yra jaunesnis nei aštuoniolikos metų amžiaus; E. B. ir A. P., turėdami tikslą kartu įsigyti narkotinių medžiagų ir jas vartoti, t.y. be tikslo platinti, 2015 m. vasario 10 d. apie 16 val., R. Š. progimnazijos teritorijoje, esančioje Utenoje, (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis susidėjo 12 eurų narkotinei medžiagai - kanapėms pirkti, po ko E. B. už šiuos pinigus 2015 m. vasario 10 d. apie 18 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje iš M. N. įgijo visas pastarojo iš Š. K. įgytas narkotines medžiagas, kurias E. B. gabeno iki Utenos „S.“ gimnazijos, esančios Utenoje, (duomenys neskelbtini) , kur jo laukė A. P., bet A. P. E. B. gabentų narkotinių medžiagų neįgijo, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančios priežasties, kadangi E. B. 2015 m. vasario 10 d. apie 18.30 val. prie Utenos „S." gimnazijos policijos pareigūnai sulaikė ir narkotines medžiagas iš jo paėmė.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis M. N. kaltu dėl viešosios tvarkos trikdymo kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku girtavo su O. P. ir broliu Š. N. pas kaimyną. Kai norėjo išeiti, brolis pasigedo telefono, todėl aiškinantis su nukentėjusiuoju dėl telefono dingimo, ėmė muštis. Visų aplinkybių nepamena dėl girtumo, tačiau kaltinime išdėstytas aplinkybes pripažįsta. Neneigia sudavęs nukentėjusiajam kartą ar du ranka per veidą. Iš pradžių mušėsi kambaryje. Buvo kilęs didelis triukšmas, kiti šaukė, kad baigtų muštis, todėl išėjo aiškintis į koridorių. Ten vėl kilo muštynės. Kiek ir kur sudavė smūgių nukentėjusiam, nepamena. Po to grįžo į kambarį. Telefoną O. P. grąžino, iš kur jį paėmė, nematė. Telefoną jis būtų grąžinęs ir be muštynių. Kaltę pripažįsta, su nukentėjusiu susitaikė, žalą jam atlygino.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2014-02-19 23.34 val. M. N. nustatytas 1,70 promilių girtumas ( 1 tomas, b. l. 34 ).

Dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis

Iš 2015-02-10 slapto sekimo protokolo matyti, kad E. B. buvo slapta sekamas nuo 17 val. 46 min., kuomet buvo pastebėtas atbėgantis parkeliu nuo „S.“ gimnazijos link K. gatvės, kurią perėjęs nueina link A. gatvės, perėjęs ją nuėjo link S. gatvės, apie 17. 53 val. užėjo į S. g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, po minutės išėjo iš minimo namo ir pasukęs pro B. g. (duomenys neskelbtini) namą įėjo į turgaus teritoriją. 17. 57 val. išeina iš turgaus teritorijos ties A. gatve, perėjęs A. gatvę eina link K. gatvės ir 18. 00 val. pereinant K. gatvę E. B. sulaikomas Utenos apskrities VPK KP ONTS pareigūnų ( 1 tomas, b. l.148-150 ).

Iš 2015-02-10 asmens kratos protokolo matyti, kad pas E. B. palto išorinėje dešinės pusės kišenėje rastas ir paimtas skaidraus plastiko maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (Įpakuota į paketą Nr. 0125897) ( Tomas 1, b. l. 192 ).

Iš 2015-02-10 asmens kratos protokolo matyti, kas pas M. N. rastas ir paimtas plastikinis smulkintuvas tabakui su augalinės kilmės medžiagos likučiais bei popieriaus skiautė su joje esančiais augalinės kilmės medžiagos likučiais, supakuoti į paketus Nr. 0043844 ir 0043845 (2 t. b.l. 66).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2015-02-10 adresu (duomenys neskelbtini) , Utenoje, M. N. gyvenamojoje vietoje, rasta ir paimta plastikinė dėžutė su keturiomis augalo sėklomis bei augalinės kilmės medžiagų likučiais, kuri buvo supakuota į paketą Nr. 0043843 ( 2 T. b.l. 72).

Iš 2015-02-25 specialisto išvados Nr. 11-389(15) matyti, kad iš E. B. asmens kratos metu paimtos į plastiko maišelį įdėtos medžiagos, supakuotos į paketą Nr. 0125897, tirti pateikta susmulkinta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapių antžeminės dalys. Šių kanapių antžeminių dalių masė yra 0,2753 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,7%.

Pakete Nr. 0043845 esančiame smulkintuve yra narkotinės medžiagos-kanapių pėdsakų. Pakete Nr. 0043844, popieriaus lankstinuke, tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos-kanapių antžeminių dalių ir tabako mišinio likučiai, kurių masė yra 0,0047g.

Pakete Nr. 0043843, metalinėje dėžutėje, tirti pateiktos sėklos yra kanapių sėklos. Tirti pateikta 0,0372 g ( keturi vienetai) sėklų. Pakete Nr. 0043843 esančioje metalinėje dėžutėje su sėklomis yra narkotinės medžiagos- kanapių pėdsakų. ( Tomas 2, b. l. 115-117 )

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2015-02-23 pas Š. K. rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“. Šio telefono SIM kortelės atmintyje yra išsaugotas adresatas „M.“ -(duomenys neskelbtini) ir abonentas „Mano“ - Nr.+ (duomenys neskelbtini) (Tomas 2, b. l. 149,150-158 ).

Kaltinamojo M. N. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje, Š. K. kaltė dėl 260 straipsnio 1 dalyje, E. B. kaltė dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje ir A. P. kaltė dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta jų pačių prisipažinimu, anksčiau aptartais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo M. N. prisipažinimo trikdžius viešąją tvarką, kaltinamojo kaltė šioje dalyje įrodyta išdėstytais nukentėjusiojo O. P., liudytojų N. B., L. I. teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Š. N. duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Minimi įrodymai patvirtina, kad M. N. prieš O. P. smurtavo privačiam asmeniui priklausančiame bute, bei daugiabučio namo bendrame koridoriuje. Įvykio vietoje be nukentėjusiojo O. P. ir kaltinamojo M. N. buvo daugiau asmenų – Š. N., N. B., S. G.. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusio kilusį konfliktą išgirdo ir kitame bute esanti L. I., kuri ėjo žiūrėti kas vyksta ir matė mušamą O. P.. Visa tai tik patvirtina, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas viešoje ir pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje. Be to, dėl kilusio aptariamo konflikto pašaliniai, t.y. nedalyvavę šiame konflikte asmenys ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kas akivaizdžiai rodo, jog buvo pažeista viešoji tvarka. Taigi, kaltinamojo M. N. elgesys viešojoje vietoje – smūgių O. P. sudavimas, nepriklausomai nuo konflikto priežasties, yra akivaizdžiai įžūlus, tokiais veiksmais kaltinamasis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį ir šioje dalyje jo veika kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 0,2753 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) – laikoma nedideliu kiekiu.

Kaltinamasis M. N. savo kaltę pardavus kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos E. B. pripažino, tačiau neigė žinojęs E. B. amžių.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad M. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje – jis platino narkotines medžiagas nepilnamečiam asmeniui E. B.. Tokia išvada darytina remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais tiek E. B., tiek paties M. N. parodymais. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu M. N. nurodė žinojęs, kad E. B. metais jaunesnis už jį, o kadangi jam narkotikų E. B. perdavimo metu buvo 18 metų, akivaizdu, kad jis suprato, jog pastarasis tuo metu buvo nepilnametis. Tuo labiau, kad E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat teigė, jog M. N. žinojo apie jo nepilnametystę, nes jie buvo kalbėję apie jo amžių. Kaltinamojo M. N. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis E. B. amžiaus nežinojo ir paties E. B. teisme duoti parodymai, kad jis M. N. savo amžiaus nesakė, neįtikinami, nes E. B. savo parodymų keitimo teisme visiškai nepagrindė paprasčiausiai tik nurodydamas, kad savo parodymus keičia. Dėl šių priežasčių šių kaltinamųjų parodymai teisme minimu klausimu atmetami kaip prieštaraujantys įrodymų visetui, vertinant juos kaip siekimą sušvelninti M. N. teisinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abu teisiamieji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dalyvaujant gynėjui, apklausos protokolus jie pasirašė ir nei jie, nei gynėjai jokių prierašų prie apklausos protokolo neatliko, todėl nėra pagrindo manyti, kad šie minimi teisiamųjų parodymai buvo užfiksuoti netinkamai. Aukščiau aptarti įrodymų šaltiniai leidžia kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamieji M. N. ir E. B. vienas kitą žinojo, iki įvykio, jų pačių parodymais, bendravo telefonu ir susitikdami, todėl kaltinamasis M. N. neteisėtai už 12 eurų pardavęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,2753 g. kanapių antžeminių dalių nepilnamečiui E. B., padarė nusikaltimą numatytą BK 261 straipsnyje ir šioje dalyje jo veika kaltinamajame akte kvalifikuota taip pat teisingai.

Kaltinamojo Š. K. kaltė platinus narkotines medžiagas M. N., visiškai įrodyta jo paties ir kaltinamojo M. N. parodymais, daiktų apžiūrų protokolų duomenimis, kuriuose užfiksuoti jų susirašinėjimai narkotinių medžiagų perdavimo dieną ir kuriuose jie tariasi apie susitikimą tuo pačiu metu, kai M. N. tariasi dėl susitikimo ir su E. B., M. N. akivaizdžiai prašiusiu parūpinti jam narkotinių medžiagų. Nors Š. K. parodė, kad kanapes neatlygintinai atidavė M. N. jo paties prašymu ir manydamas, kad šis jas suvartos pats, sprendžiant jo kaltės klausimą ši aplinkybė jokios reikšmės neturi. Kadangi byloje neginčytinai įrodyta, jog Š. K. neatlygintinai perdavė M. N. narkotines medžiagas - 0,2753 g. kanapių antžeminių dalių ir tokiu būdu neteisėtai jas išplatino, jo veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies požymius ir kaltinamajam akte kvalifikuota teisingai. Kita vertus, Š. K. buvo kaltinamas ir kitų BK 260 straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų su šiomis narkotinėmis medžiagomis atlikimu, t.y. jų laikymu savo bute, bei gabenimu į vietą, kur jas perdavė M. N.. Tačiau byloje nėra jokių Š. K. kaltę šioje dalyje pagrindžiančių įrodymų, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, todėl kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 2015 m. vasario mėnesio pradžios, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Utenos m., laikė 0,2753 g. narkotinės medžiagos - kanapių antžemines dalis, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,7%, iki 2015 m. vasario 10 dienos, kuomet apie 12 val. 35 min. paėmęs iš laikymo vietos minėtą narkotinę medžiagą gabeno į laiptinę, esančią name (duomenys neskelbtini) , Utenos m., šalinamos.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis nustatyta ir kad E. B. sutarė su M. N., jog pastarasis jam parūpins narkotinių medžiagų ir M. N. jas turint, E. B. su A. P. surinko 12 eurų, ketindami už šiuos pinigus įgyti narkotinių medžiagų – kanapių, kurias iš M. N. paimti turėjo E. B., o po to kartu jas suvartoti. E. B. iš M. N. įgijus narkotinių medžiagų, pastarasis jas laikydamas prie savęs gabeno į iš anksto sutartą susitikimo su A. P. vietą, kur pastarasis jo laukė, tačiau pakeliui E. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas spendžia, kad kaltinamieji suvokė besielgiantys neteisėtai, kad ketina įgyti ir įgyja medžiagas, kurių apyvarta draudžiama, tikslu jas patiems suvartoti, todėl kaltinamojo E. B., kuris narkotines medžiagas sulaikymo metu jau buvo įsigijęs, veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kadangi A. P. narkotinių medžiagų neįgijo tik todėl, kad E. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, jo veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, ir kaltinamųjų E. B. ir A. P. veikos kaltinamajame akte kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo M. N. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje lengvina jo prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamieji Š. K., E. B. ir A. P. esmines detales dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo pripažino, todėl teismas jų prisipažinimą vertina kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos 54 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teismų praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tada, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Teismas atsižvelgia į tai, jog M. N. padarė nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Kadangi M. N. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje padarė praėjus tik trims dienoms po to, kai sulaukė pilnametystės, būdamas anksčiau neteistas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nuo šio nusikaltimo tiesiogiai nukentėjęs asmuo O. P. jokių pretenzijų neturi, už šio nusikaltimo padarymą M. N. skiriama įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, įstatyme numatytam artimam minimaliam laikotarpiui.

Minėta, kad kita M. N. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje sudėtį, nes jis E. B., žinodamas, kad šis yra nepilnametis, pardavė 0,2753 g kanapių ir jų dalių. Šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir jo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 12 metų.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas nedideliu narkotinės medžiagos – kanapių kiekiu laikomas ne didesnis kaip 5 gramai. Taigi, nagrinėjamu atveju M. N. E. B. parduotas šios narkotinės medžiagos kiekis yra keliolika kartų mažesnis nei minėtame teisės akte numatyto šios narkotinės medžiagos mažo kiekio viršutinė riba. Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad M. N. ir E. B. amžiaus skirtumas yra nedidelis, kad pats nepilnametis E. B. buvo aktyvus nusikalstamos veikos padaryme, t. y. pats siekė susitikimo su M. N. ir aktyviai reiškė norą įsigyti narkotines medžiagas. Šiuo konkrečiu M. N. nusikaltimu nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma platinant narkotines medžiagas nepilnamečiams ir tai laikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, labai svarbus ir kaltinamojo asmenybės įvertinimas. Iš esmės M. N. asmenybė yra teigiama - anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, mokosi. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, tačiau nusikalto jauno amžiaus – būdamas beveik 19 metų, todėl jo socialinė branda, gyvenimiškos patirties stoka turi reikšmės vertinant jo asmenybę. Visas jau aptartas aplinkybes teismas vertina išimtinėmis ir daro išvadą, kad M. N. už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimą nepilnamečiui paskyrus net ir minimalią BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant M. N. švelnesnę savo dydžiu, negu BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

Skiriant M. N. bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas vis dėlto atsižvelgia ir į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato labai griežtą ir tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos įrodymais nustatyta, jog M. N. nusikalto ne atsitiktinai. Bylos duomenimis jis E. B. narkotines medžiagas pardavė ne pirmą kartą, o visuomenei ir valstybei yra itin svarbi nepilnamečių asmenų apsauga nuo narkotinių medžiagų vartojimo, platinimo ir plitimo. Šią apsaugą įtvirtina baudžiamosios priemonės nurodančios padidintą tokios nusikalstamos veikos pavojingumą ir griežtą baudžiamumą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei perduotos narkotinės medžiagos E. B. kiekį.

Kadangi kaltinamųjų M. N., E. B. ir A. P. parodymais nustatyta, jog M. N. iš nusikalstamos veikos gavo 12 eurų, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš kaltinamojo M. N. konfiskuotina ši pinigų suma, t. y. konfiskuotina 12 eurų, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, padarė būdamas nepilnamečiu, įstatymą pažeidė pirmą kartą, anksčiau neteistas. Jo veika tyčinė, baigta. Jis savo kaltę pripažino pilnai, veikos padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo, šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pas psichiatrus ar priklausomybės ligų specialistus nesilankė. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. B. amžių – nusikalto, būdamas šešiolikos metų amžiaus, šiuo metu jis taip pat nepilnametis, į tai, kad jis nurodo kritiškai vertinąs savo elgesį, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos motyvus, pasekmes, į tai, jog po padaryto baudžiamojo nusižengimo duomenų, kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų nėra, veikos padarymo metu ir šiuo metu jis mokosi, taip pat į tai, kad jis atliko aktyvius veiksmus nusikalstamos veikos padaryme, buvo iniciatyvus, pats siekė įgyti narkotines medžiagas, jo nusikalstamus veiksmus tik įgijus narkotinių medžiagų nutraukė policijos pareigūnai, todėl jam skirtina jo asmenybę ir teisingumo principo įgyvendinimą atitinkanti BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus visam paskirtos bausmės laikotarpiui.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į tai, kad jis veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, savo veiksmais jis pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Kaip matyti anksčiau kaltinamajam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, administracine tvarka jis nebaustas, pagal gyvenamą vietą jį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip mandagus, nekonfliktiškas, tačiau ne itin gabus, turintis neigiamų pažymių moksleivis.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamojo amžių, jo socialinę brandą, jo veiksmų apimtį ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą matyti, kad veikos padarymo metu A. P. antivisuomeninės nuostatos pilnai susiformavusios dar nebuvo. Nuo pat tyrimo pradžios jis pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą bei esant pagrindui manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, sutinkamai su BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam yra skirtinos BK 82 straipsnio 1 dalyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, šiam kaltinamajam tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, nes šių priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

Skiriant kaltinamajam Š. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, pas psichiatrus ar priklausomybės ligų specialistus nesilankė, mokosi. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad jis narkotines medžiagas perdavė pilnamečiui ir gerai jam pažįstamas asmeniui. Jo perduotų narkotinių medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas laikomas nedideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo Š. K. veiksmų apimtį ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra neproporcinga ir aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 15 straipsnis), susijusį su disponavimu nedidelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, žada ateityje nenusikalsti, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Š. K. skirti didesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos minimalios bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir į tai, kad Š. K. anksčiau neteistas, gailisi dėl savo veiksmų, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, tačiau kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.

Proceso išlaidos – liudytojams A. Ž. ir D. L. išmokėti pinigai jų kelionei į teismą apmokėti (32,40 €), išieškotinos lygiomis dalimis iš visų kaltinamųjų.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti likimas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje ir nubausti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dviem mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti 10 valandų visuomenės labui.pagal BK 261 straipsnį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. N. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime: laikotarpius imtinai nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21 ir nuo 2015-02-10 iki 2015-02-25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš M. N. konfiskuoti 12 eurų valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. B. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, tęsti mokslą ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą.

Baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti, jam skirtas kardomąsias priemones –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išieškoti iš M. N., Š. K., E. B. ir A. P. po 8,10 € proceso išlaidų valstybei.

optinį diską Nr. 144-2015, ir 4 kompaktinius diskus su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų konvertuotais įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos;

voką su metaline dėžute, kanapių sėklomis, bei smulkintuvu tabakui ir jų pakuotes, bei voką su kompaktiniais diskais Nr.2015-280(3004), Nr. 2015-354K2(3006), Nr. 2015-164(300) ir 2015-354(3005), kuriuose užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduota informacija, saugomus Utenos AVKP pagal kvitus Nr. 034144 ir 034065, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.