Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos su Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m. 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Nukentėjusiojo P. B. ieškinys tenkintas ir iš P. P. ir A. T. solidariai priteista nukentėjusiojo P. B. naudai 300 Lt.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas A. T. pagal BK 180 str. 1 d. 146 str. 2 d., nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. nuteistas už tai, kad jis ir A. T., pavartoję fizinį smurtą ir taip atėmę galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą – padarė plėšimą, ir panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: 2012-03-11, apie 18:30 val. P. P., kartu su A. T., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. B., A. T. pagrobus P. B. iš rankų 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA“ su 10 Lt vertės TELE2 SIM kortele ir po to A. T. automobilio savininkui P. B. tyčia sudavė keletą, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiais į veidą, nugarą ir paširdžius, P. P. kumščiu vieną kartą sudavė P. B. į veidą ir tris kartus į pilvą, po to P. B., kuris bandydamas pabėgti pargriuvo, laikė kojas, kol A. T. sudavė daugybinius smūgius P. B. į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusįjį pakėlę nuo žemės ir partempę iki automobilio įmetė į automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę. A. T. kumščiu sudavė smūgį į veidą ir ištraukė iš kelnių kilpų diržą, P. P. laikė ranką kol A. T. surišo P. B. rankas, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė P. B. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilyje buvusiu 500 Lt vertės benzininiu pjūklu „STIHL MS 230“, tuo padarydami nukentėjusiajam P. B. bendrą 3010 litų turtinę žalą, ir iki 22.10 val., šešis kartus sustojant tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose ir A. T. kumščiu suduodant bagažinėje gulinčiam P. B. į veidą tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, važinėjo P. B. automobilio bagažinėje, tokiu būdu panaudodami smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiajam P. B. laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo P. P. kaltės. Nuteistojo P. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nors P. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis pargriautam P. B. laikė kojas, kol A. T. sudavė smūgius P. B. į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės ir partempė iki automobilio. Tačiau kaip tik tokias įvykio aplinkybes jis pats patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, bei parodymų patikrinimo vietoje, t. y., kad A. T. pasivijo bėgantį nukentėjusįjį, kurį sulaikydamas pargriovė, P. P. gulinčiam nukentėjusiajam laikė kojas, o A. T. šalia atsiklaupęs rankų alkūnėmis sudavė du smūgius nukentėjusiajam į nugarą (2 t., b. l. 30). Nuteistasis A. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bėgantį nukentėjusįjį pavijo, pargriovė ir sudavė du kartus alkūne (2 t., b. l. 200). Nukentėjusysis P. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jį bėgantį pavijo A. T. ir jo draugas, pargriovė ir koja vieną kartą spyrė į juosmenį, po to keldami nuo žemės sudavė alkūne du smūgius į nugarą (1 t., b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad buvo pargriautas ant žemės ir mušamas rankomis ir kojomis į juosmenį (2 t., b. l. 201). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, jog pargriovus P. B., P. P. laikė kojas, kol A. T. sudavė smūgius nukentėjusiajam, yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde P. P. teigia, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nuteistieji važiavo pas A. B., norėjo parduoti pjūklą, tarėsi dėl P. B. likimo. Tačiau P. P. pats tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvažiavo pas A. B.. A. T. jo juokais paklausė kur galima užkasti žmogų. Kadangi reikėjo pinigų alkoholiui, tai pasiūlė A. B. pirkti benzininį pjūklą (2 t., b. l. 199-200). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad pas jį į namus atvažiavo A. T. su P. P.. Nuvažiavus prie tvenkinio, paaiškino, jog reikia atsikratyti vieno žmogaus. Kadangi reikėjo pinigų kurui, jie norėjo parduoti benzininį pjūklą, jis surado pirkėją J. S. (2 t., b. l. 201-202). Nors apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje minėtos aplinkybės nurodytos neteisingai, tačiau jis pats tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė būtent tokias aplinkybes, kurias patvirtino ir liudytojas A. B. (2 t., b. l. 201-202).

Plėšimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji norėjo išgerti ir jiems buvo reikalingas automobilis, dėl šios priežasties A. T. ir skambino nukentėjusiajam. Nuteistieji norėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio, tačiau automobilio vairuotojas nenorėjo jų ten vežti. A. T. atėmė automobilio raktelius, telefoną, po to abu nuteistieji prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė jo automobilį. Pagrobę automobilį, naudojo savo tikslais, važiavo pas A. B., J. S. ir kt. Nuteistasis P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su A. T. norėjo išgerti ir paprašė nukentėjusiojo, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Vairuotojas atsisakė vežti ir išlipo iš automobilio. A. T. ištraukė iš užvedimo spynelės automobilio raktus, atėmė nukentėjusiojo telefoną. Po to prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą (2 t., b. l. 199-200). Nuteistasis A. T. parodė, norėjo nuvažiuoti pas P. P., todėl paskambino P. B., bet pasakė, jog važiuos pas S.. Susitikę su P. P. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet vairuotojas P. B. nenorėjo vežti, norėjo važiuoti namo, todėl jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius, o kai kažkam skambino, atėmė iš jo telefoną. Jis sudavė smūgius nukentėjusiajam kartu su P. P. (2 t., b. l. 200). Nukentėjusysis P. B. patvirtino nuteistųjų parodymus (2 t., b. l. 200-201). Nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad tik P. B. atsisakius juos vežti, nuteistieji panaudojo fizinį smurtą, t. y. nukentėjusįjį P. B. mušė, po to įmetė į automobilio bagažinę, surišo, ir taip atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai paneigia nuteistojo P. P. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad jie neturėjo tikslo pagrobti automobilio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. P. ir A. T. turėjo tikslą pagrobti automobilį, priklausantį P. B..

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad įvykio metu P. P. kartu su A. T. suduodant P. B. smūgius į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: patinimai su poodinėmis hematomomis nosies ir veido kairės pusės srityse, sumušimo žymės, nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, abiejose juosmens srityse, pilvo srityje (1 t., b. l. 67). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad P. P. ir A. T. bendrais veiksmais panaudoję smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė svetimą turtą, bei bendrais veiksmais panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę žmogui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistasis teigia savo kaltę pripažinęs ir prašo sušvelninti bausmę. Paskirdamas bausmę nuteistajam P. P. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė du apysunkius nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad P. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus teistas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu P. P. nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams (2 t., b. l. 58-63). 2012 m. kovo 11 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, P. P. padarė du naujus nusikaltimus (plėšimą ir neteisėtą laisvės atėmimą) (2 t., b. l. 54). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 146 str. 2 d., pagrįstai parinko P. P. griežčiausią sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). P. P. už šį nusikaltimą paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. BK 146 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų (bausmės vidurkis 2 m. 1 mėn. 15 d.). P. P. už šį nusikaltimą paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam P. P. artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.). Paskirdamas P. P. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas bendrindamas bausmes tarpusavyje vadovavosi BK 63 str. 1 d. ir 3 d. Kaip matyti, teismas, bendrindamas nuteistajam P. P. skirtą laisvės atėmimo bausmę, taikė dalinio sudėjimo taisyklę, numatytą BK 63 str. 4 d., o ne BK 63 str. 3 d. numatytą visiško bausmių sudėjimo taisyklę. Teisėjų kolegija sprendžia, jo pirmosios instancijos teismas P. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 m., paskyrė teisingai, tik apsiriko nurodydamas, kad bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 3 d., nors iš tiesų nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos BK 63 str. 4 d. taisyklės, ką pirmosios instancijos teismas faktiškai ir padarė. Nors nuteistasis A. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas A. T. paskirtas bausmes taip pat apsiriko, nurodydamas, kad bausmės bendrinamos pagal BK 63 str. 3 d., nors iš tiesų taikė BK 63 str. 4 d. numatytą bausmių dalinio sudėjimo būdą.

P. P. naujai paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi laikantis BK 64 straipsnio reikalavimų. Prie subendrintos 4 m. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, todėl nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.