Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-795/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
1-652-795/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07783-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
N. M.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-795/2017Proceso Nr. 1-01-1-07783-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11.; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nukentėjusiajai A. M.,kaltinamajam N. M. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,vertėjai Svetlanai Agafonovai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M. (asm. dok. N. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, teistas:

2014-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. 2015-05-12 bausmę atlikęs,2016-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2017-07-12 atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo artimą šeimos narį:

2017 m. vasario 16 d., apie 15.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suėmė už pečių sutuoktinę A. M. ir ją pastūmė, dėl to A. M. nugriuvo ant grindų ir galva atsitrenkė į durų staktą. Nukentėjusiajai atsistojus, N. M. vėl ją pastūmė, dėl to ji nugriuvo ant grindų ir nugara bei galva atsitrenkė į durų staktą. A. M. paėmus telefoną, N. M. užlaužė jos pirštus ir telefoną atėmė. Šiais savo veiksmais N. M. sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje ir nugaros dešinėje, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą.

Kaltinamasis N. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja A. M. yra susituokę jau 65 metus. Ji nuolat provokuoja kaltinamąjį, priekaištaudama jam dėl neištikimybės. A. M. tyčia kelia konfliktus. Ji išmetė į šiukšliadėžę jo vaistus nuo nemigos ir nuo odos vėžio, paslėpė stiklainį su medumi. 2017 m. vasario 16 d. jis A. M. kambaryje ieškojo televizoriaus distancinio valdymo pulto. Palindo po staliuku ir pastūmė krėslą ant ratukų. A. M. už krėslo užkliuvo ir pargriuvo ant žemės. N. M. ją pakėlė. A. M. pakėlė kėdę ir užsimojo trenkti ja N. M., tačiau jis kėdę atėmė. Tada A. M. norėjo paskambinti į policiją ir pranešti, kad N. M. ją muša. N. M. atėmė iš jos telefoną. A. M. išėjo iš namų ir nuėjo į policijos įstaigą. Kaltinamasis tvirtina, kad savo sutuoktinės nemušė, nestūmė ir negrasino išmesti ją iš balkono. A. M. atmintis sutrikusi, ji neprisimena arba išgalvoja įvykius.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2017 m. vasario 16 d., po pietų, jos kambaryje, sutuoktinis N. M. ieškojo televizoriaus distancinio valdymo pulto. Nukentėjusioji matė, kad prieš tai jis pultą paslėpė jos rankinėje. A. M. pradėjo priekaištauti. N. M. suėmė ją per pečius, apsuko veidu į save ir stipriai pastūmė. A. M. nugriuvo ant grindų ir galva trenkėsi į durų staktą. A. M. atsistojus, N. M. ją vėl pastūmė. A. M. antrą kartą nukrito ant užpakalio ir dar kartą trenkėsi galva į durų staktą. A. M. paėmė telefoną norėdama paskambinti policijai. N. M. atlenkė jos pirštus ir telefoną atėmė. Tada A. M. išėjo iš buto ir nuėjo į policijos įstaigą. Policijos pareigūnams pranešė, kad muša vyras. Pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie nukentėjusiajai diagnozavo galvos ir nugaros sumušimą. Sutuoktinis smūgių į petį jai nesudavė, tik stipriai pastūmė suėmęs už pečių. Jis negrasino išmesti A. M. per balkoną.

Nukentėjusioji A. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, paaiškindama, kad sutuoktinis N. M. ją du kartus pastūmė. Dėl to ji nugriuvo ant žemės ir į durų staktą susitrenkė galvą (1 t., b. l. 30-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2017-02-20, Nr. G382/2017(03), konstatuota, kad galimai užduotyje nurodytu laiku A. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, nugaros dešinėje. Sužalojimai nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą. Sužalojimai padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, trauminių smūgių poveikių metu, nemažiau vieno trauminio poveikio pasekmėje (1 t., b. l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje 2017-03-30, Nr. G618/2017(03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje nukentėjusiosios A. M. medicininėje dokumentacijoje papildomų sužalojimų nekonstatuota. Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojo konsultanto 2017-02-27 nustatyta būklė po dešinio klubo endoprotezavimo, protezo komponentų išklibimas, dešinės gūžduobės lūžimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais duomenimis, todėl, nustatant sužalojimų mastą, į ją neatsižvelgiama. Pirminės apžiūros metu konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į durų staktą. Išorinių sužalojimų klubo srityje nekonstatuota. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1. punktu, vertinant kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mąstą įtakos neturi ankstesnių ligų paūmėjimas, todėl paliekama galioti pirminės išvados nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 186-187).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 17 d., 16.46 val. A. M. atvykusi į policijos įstaigą pranešė, jog ją sumušė vyras. Pareigūnams apžiūrėjus pranešėją, ant jos pakaušio stebimas guzas. A. M. blaivi. Ji greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežta į ligoninę. Galimai smurtavusio sutuoktinio sulaikyti nepavyko, nes jis pasišalino iš buto iki atvykstant pareigūnams. Smurtą patyręs asmuo A. M. pareiškė, kad konflikto metu N. M. ją pastūmė, dėl to A. M. pakaušiu trenkėsi į durų staktą, Be to, N. M. kelis kartus trenkė jai į petį ir laužė ranką. Grasino išmesti ją per balkoną (1 t., b. l. 3-6).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. M. 2017 m. vasario 16 d., stipriai pastūmė sutuoktinę A. M., dėl to ji pargriuvo ir susitrenkė galvą bei nugarą. Šiais savo veiksmais N. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius A. M. sveikatą. Kaltinamasis N. M. neprisipažino pastūmęs nukentėjusiąją ir viso proceso metu tvirtino, kad ji pati pargriuvo užkliuvusi už suoliuko ir neišlaikiusi pusiausvyros. Nukentėjusioji A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodama parodymus teisme patvirtino, kad sutuoktinis N. M., priekaištaudamas dėl televizoriaus distancinio valdymo pulto, du kartus ją stipriai pastūmė. Pastumta A. M. pargriuvo ant žemės, galva atsitrenkė į durų staktą ir pajuto fizinį skausmą, jai buvo sužalota galva ir nugara. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 17 d., 16.46 val., pareigūnai, apžiūrėję pranešėją, ant jos pakaušio pastebėjo guzą (1 t., b. l. 3-6). Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios A. M. kūno sužalojimai, sukėlę nežymų jos sveikatos sutrikdymą, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiosios žalojimo mechanizmą (1 t., b. l. 41, 186-187). Nustatyta, kad N. M. smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sutuoktinę. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą N. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, stipriai ją pastumdamas, jis suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia A. M. fizinį skausmą ir stresą, žaloja ją, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamasis N. M. ne tik pastūmęs nukentėjusiąją A. M., bet ir sudavęs jai kelis kartus kumščiu į petį, o A. M. bandant pašaukti balkone pagalbą, pagrasinęs ją išmesti. N. M. neprisipažino sudavęs nukentėjusiajai smūgius ir grasinęs ją išmesti iš balkono. Nukentėjusioji A. M. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnams nurodė, kad sutuoktinis N. M. ją pastūmė, dėl to A. M. susitrenkė galvą, ir rankomis kelis kartus trenkė į petį, pagrasino išmesti per langą (1 t., b. l. 3-4). Vėlesnių apklausų metu, ji nepatvirtino smūgio sudavimo ir grasinimo išmesti per langą aplinkybių: 2017 m. vasario 16 d.,2017 m. vasario 20 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2017 m. vasario 20 d. akistatos su kaltinamuoju metu ir 2017 m. vasario 28 d. nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodė, kad sutuoktinis ją du kartus pastūmė, dėl to ji nugriuvo ant žemės, tačiau apie smūgių sudavimą į petį ir grasinimą išmesti per langą, parodymų nedavė (1 t., b. l. 18-20, 22-24, 30-32, 118-120). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis N. M. smūgių jai į petį nesudavė, o suėmęs už pečių du kartus stipriai pastūmė. Išmesti per langą ar iš balkono jis negrasino, arba nukentėjusioji to neatsimena. Teismo medicinos specialisto išvadose išorinių sužalojimų nukentėjusiosios pečių srityse nebuvo konstatuota. Taigi aplinkybė, kad kaltinamasis N. M. sudavė nukentėjusiajai A. M. kelis kartus kumščiu į petį, o jai bandant pašaukti balkone pagalbą, pagrasino ją išmesti, neįrodyta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo N. M. kaltę padarius visas kaltinime nurodytas veikas. Kaltinimo dalis, kuria jis kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smūgių sudavimą ir grasinimą išmesti nukentėjusiąją iš balkono, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

N. M. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą. N. M. anksčiau du kartus teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę A. M.. Naujus smurtinius tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). N. M. yra senyvo amžiaus, nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs net 85 metų amžiaus. Jis serga sunkiomis onkologinėmis ligomis: jam diagnozuotas prostatos vėžys ir invazyvi odos bazoceliulinė karcinoma, jam taikoma spindulinė terapija. Teismas itin senyvą kaltinamojo amžių ir sunkią jo sveikatos būklę pripažįsta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

N. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. M. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatyme nustatytam šios bausmės minimumui.

N. M. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2017 m. liepos 12 d. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Atsižvelgiant į Probacijos įstatymo 30 straipsnio redakciją, į tai, kad 2017 m. liepos 12 d. pasibaigus N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jis laikomas atlikusiu bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama. Bausmių subendrinimas gali būti atliktas nuosprendžio vykdymo metu, paaiškėjus, kad probacijos laikotarpiu buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

N. M. nuteistas už nesunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be minėtų, N. M. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir kaltinamojo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad N. M. yra senyvo amžiaus, nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs net 85 metų amžiaus, serga sunkiomis onkologinėmis ligomis, jam taikomas ilgalaikis gydymas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis po nusikaltimo padarymo rūpinosi savo sutuoktine, ją lydėjo į gydymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šis nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau per ankstesniu teismo nuosprendžiu nustatytą vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, A. M., sprendžiant iš bylos duomenų, laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų ir įvykdė pareigas. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus parengtoje socialinio tyrimo išvadoje 2017-09-04 Nr. K/A-2, nurodyta, kad N. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Jis dėl beprasidedančios senatvės demencijos yra jautresnis, jaučiasi nereikalingas, bendraudamas su sutuoktine neatlaiko nuolatinių jos kaltinimų neištikimybe, ir neatlaikydamas įtampos pasielgia impulsyviai. N. M. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su dukra ir kaimynais, prireikus pats kreipiasi į medikus (2 t., b. l. 42-44). Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus N. M. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo sveikatai ir teigiamiems socialiniams ryšiams. Probacijos tarnybos specialistas, suteikęs socialinio tyrimo išvadą, rekomenduoja N. M. taikyti probacijos sąlygas: 12 mėnesių dalyvauti intervencinėje programoje smurtautojams šeimoje. Tai galėtų padėti N. M. pakeisti mąstymą dėl savęs vertinimo, kontroliuoti savo elgesį ir išreikšti pyktį be smurto, išmokti savęs nuraminimo būdų (2 t., b. l. 43).

Teismas daro išvadą, kad N. M. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72 ² straipsniu, N. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 109-111).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. M. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 143,61 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 171-174). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos nukentėjusiosios A. M. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta nukentėjusioji A. M. dėl kaltinamojo N. M. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalota ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos – 143,61 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). N. M., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis N. M. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Iš jo priteisiama 143,61 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui du prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo:

2017 m. kovo 6 d. pirminėje pažymoje Nr. NTP-7-2696 nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam N. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo N. M. (1 t., b. l. 140).

2017 m. kovo 6 d. pirminėje pažymoje Nr. NTP-7-2715 nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam N. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo N. M. (1 t., b. l. 141).

Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. 2017 m. kovo 3 d. prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (1 t., b. l. 134-136). Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl teismas kaltinamajam N. M. paskyrė gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąją parinko advokatą A. Kvaščevičių (1 t., b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka ir proceso kalbos nemokančio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo N. M. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas kaltinamojo gynėjo advokato darbui apmokėti, atmetamas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. M. (asm. dok. N. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72 ² straipsniu, N. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo N. M. 143,61 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. M..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Kristina Baškienė