- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- A-63-604-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Akmenės rajono policijos komisariato
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Akmenės rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 7, 12 – 17) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Policijos komisariatas) viršininko 2008 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 51-TE-5 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei R. G. “; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad dirba Akmenės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėja. 2007 m. spalio 30 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl atsisakymo vykdyti policijos komisariato vadovybės teisėtai pavestas tarnybines užduotis. 2008 m. sausio 12 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 51-IS-2 „Dėl Akmenės rajono policijos viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos R. G. tarnybinio nusižengimo“, kurios rezoliucinėje dalyje buvo pasiūlyta už tarnybinį nusižengimą, t. y. teisėtų Policijos komisariato vadovų nurodymų bei įpareigojimų piktybinį nevykdymą paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Paaiškino, kad 2008 m. vasario 4 d. Policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 51-TE-5 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei R. G. “ paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjos nuomone, įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl įsakymas yra naikintinas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Laikė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, t. y. nenustatinėta tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl yra pagrindas įsakymą panaikinti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 20 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Tvarkos 3 punkte yra įtvirtinta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad išvadoje tarnybiniai nusižengimai nėra kvalifikuoti. Taip pat manė, jog skundžiamo įsakymo turinyje neatskleidžiamas tarnybinio nusižengimo turinys. Pabrėžė, jog abstrakčios išvados, ginčijamo įsakymo rezoliucinės dalies formuluotės apriboja galimybę teisingai įvertinti asmenų veiką ir suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį bei teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus. Ginčijamo įsakymo esmė neatspindi atsakomybės teisingumo principo turinio (atsakomybės teisingumo principo esmė yra tai, kad tarnybinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, nuobaudos turi būti teisingos, humaniškos ir teisingai parinktos). Taip pat pareiškėja nurodė, jog Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtinta nuostata, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tačiau įsakyme nėra nurodyta, už kokį tarnybinį nusižengimą (nenurodytas joks teisės akto straipsnis ar punktas) skirta tarnybinė nuobauda. Manė, jog įsakymas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Išvados rezoliucinėje dalyje siūloma skirti papeikimą, tačiau nenurodyta, už kokį tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, jog įsakyme nenurodant, už kokį tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda, yra užkertamas kelias į tinkamą teisminę gynybą. Pabrėžė, jog Tvarkos 5.2 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes. Todėl tarnybinio patikrinimo metu nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, atsakovas pažeidė Tvarkos 5.2 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Akmenės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 70) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Policijos komisariato viršininkas priimdamas 2008 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 51-TE-5 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei R. G. “ vadovavosi Tvarkos 25 punktu, kuriame sakoma, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Tvarkos 5 punkto nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pažymėjo, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atlikus tarnybinį patikrinimą bei konstatuotas 2008 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 51-IS-2 „Dėl Akmenės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos R. G. tarnybinio nusižengimo“.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu (b. l. 129 – 132) pareiškėjos skundą tenkino.
Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai yra skirta už tai, kad ji 2007 m. spalio 30 d. atsisakė priimti ir tirti jai užvizuotus tirti dokumentus – tarnybinį pranešimą dėl tikslingumo pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato raštą „Dėl A. J. paieškos“. Kaip matyti iš išvados turinio bei pačios pareiškėjos paaiškinimo, šiuos dokumentus tolimesniam tyrimui ji atsisakė priimti todėl, kad teritorijos, kuriose reikėjo atlikti tyrimą, nebuvo jai, kaip apylinkės inspektorei, priskirtos. Teismas pastebėjo, jog iš išvados matyti, kad tarnybinį pranešimą dėl tikslingumo pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, pareiškėja atsisakė priimti 2007 m. spalio 30 d. apie 9.00 val., o kaip matyti iš liudytojos R. L. apklausos pareiškėja Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato raštą „Dėl A. J. paieškos“ taip pat atsisakė paimti 2007 m. spalio 30 d. rytą. Atkreipė dėmesį, kad iš minėtos liudytojos R. L. parodymų matyti, jog įsakymas, kuriuo pareiškėjos aptarnavimui buvo priskirtos papildomos teritorijos, komisariato kanceliarijoje, kur ji dirba vyresniąja raštvede, buvo gautas 2007 m. spalio 30 d., ji pati šį įsakymą pamatė 2007 m. spalio 30 d. po pietų, pareiškėja su šiuo įsakymu buvo supažindinta tik 2007 m. spalio 31 d. Šis įsakymas buvo datuotas 2007 m. spalio 29 d., nes tada jis buvo pradėtas ruošti, jokio atskiro nurodymo įsakymą registruoti ankstesne data, ji negavo, taip padarė pagal nustatytą tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla yra reglamentuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu „Dėl viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) ir viešosios policijos specialisto (nepilnamečių reikalų policijos pareigūno) tarnybinės veiklos instrukcijų patvirtinimo“ patvirtinta Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Nurodė, jog Instrukcijos 8 punkte yra numatyta, kad „kaimo gyvenamosios vietovės apylinkėje gyventojų skaičius neturėtų viršyti 2 500, o miesto – 3 500 gyventojų. Apylinkės ribas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį išsidėstymą bei kitus ypatumus, įsakymu nustato policijos įstaigos vadovas“. Šios Instrukcijos pagrindu yra patvirtintas ir Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymas, kurio 6 punkte yra numatyta šias pareigas užimančio valstybės tarnautojo funkcija užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą policijos komisariato viršininko įsakymu priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje. Teismas, įvertinęs nurodytas nuostatas, padarė išvadą, jog apylinkės inspektoriaus veikla atliekant jo tiesiogines pareigas turi būti ribojama jam policijos įstaigos viršininko įsakymu priskirtos teritorijos ribomis, t. y. savo tiesiogines pareigas jis gali ir privalo atlikti tik jam priskirtoje ir jo aptarnaujamojoje teritorijoje. Pabrėžė, jog nagrinėjamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda, – atsisakymas tirti užvizuotas medžiagas – buvo atliktas 2007 m. spalio 30 d. rytą, t. y. tuo metu kai nei pats įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo priskirtos aptarnauti papildomos teritorijos, dar nebuvo pasirašytas ir su juo nei pareiškėja, nei kiti įsakyme paminėti pareigūnai nebuvo nustatyta tvarka supažindinti. Pažymėjo, jog iš byloje esančio 2007 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 51-V-157 matyti, kad du pareigūnai – Akmenės rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas S. K. ir kanceliarijos vyresnioji raštvedė R. L. – yra pasirašę šį įsakymą 2007 m. spalio 29 d., tačiau jie paaiškino, kad šis įsakymas nurodytą dieną buvo vizuotas. Tuo tarpu visi kiti įsakyme nurodyti asmenys, kuriems ir yra paskirstomos aptarnaujamos teritorijos, su įsakymu buvo supažindinti tik 2007 m. spalio 31 d. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nesant pasirašyto įsakymo ir su šiuo įsakymu nesupažindinus pareiškėjos, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja atsisakydama, kaip apylinkės inspektorė tyrėja, priimti ir pradėti tyrimą medžiagose, kurios nebuvo priskirtos jai aptarnaujamai teritorijai, padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jai skirta tarnybinė nuobauda. Pažymėjo, jog yra galima prielaida, kad ji padarė kitus tarnybinius nusižengimus, tačiau dėl jų tarnybinis patikrinimas nėra pradėtas ir atliktas, todėl teismas plačiau galimų pažeidimų neanalizavo. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo ribos ir jos veiksmų tyrimas yra ribojamas pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat atlikto tarnybinio patikrinimo išvada. Teismo nuomone, atsakovo ir jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimai, kad pagal nusistovėjusią tvarką, dažnai su komisariato vadovybės priimtais įsakymais darbuotojai yra supažindinami tik praėjus nemažam laikotarpiui rodo, kad atsakovo veikloje, susijusioje su vidiniu administravimu, yra nesklandumų ir šiuo atveju tas faktas, jog pareiškėja su įsakymu, kuriuo jos aptarnaujamai teritorijai buvo priskirtos papildomos teritorijos, t. y. jai buvo skirtas papildomas darbas ir užduotys, susipažino tik 2007 m. spalio 31 d., nerodo pareiškėjos piktybiško pareigų nevykdymo, o atskleidžia tam tikrus darbo organizavimo trūkumus, galimai atsiradusius dėl tuo metu policijos komisariate buvusios pareigūnų stokos. Teismas akcentavo, jog kadangi atsakovas skirdamas pareiškėjai papildomas užduotis nebuvo išleidęs įsakymo dėl papildomų teritorijų priskyrimo pareiškėjos aptarnaujamai teritorijai, tai pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikino.
III.
Atsakovas Akmenės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 135 – 138) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Policijos pareigūnas, kaip sudėtinė policijos dalis ir statutinis valstybės tarnautojas, tarnybinių teisių ir pareigų visuma įpareigotas įgyvendinti policijos uždavinius, užtikrinant asmens visuomenės saugumą bei viešąją tvarką vadovaujantis įstatymais. Tarnyba policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais ir tai reiškia, kad tokiam pareigūnui keliami didesni reikalavimai ir griežtesnė atsakomybė už tarnybinės drausmės pažeidimus. Sąžiningas Lietuvos Respublikos įstatymų ir savo viršininkų įsakymų vykdymas įtvirtintas ir pareigūno priesaikoje. Tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, tiek Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, tiek policijos pareigūnų pareigybės aprašymai nustato vidaus reikalų sistemos pareigūno elgesio normas, pabrėždamas nepriekaištingo elgesio ir besąlyginio įstatymo laikymosi būtinybę. Pažeidęs įstatymus ar kitus teisės aktus, policijos pareigūnas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.
2. Pareiškėjos, kaip policijos pareigūnės, pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 ir 21 straipsniuose, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-V-208 patvirtintoje Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijoje, Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašyme. Šių pareigų esmė ta, kad pareigūnas privalo griežtai laikytis policijos pareigūno teisinį statusą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, užtikrinti jų nepriekaištingą vykdymą, visose situacijose veikti profesionaliai, teikti tik tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina.
3. 2007 m. spalio 30 d. buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad inspektorė L. Š. , kuriai aptarnauti buvo priskirta Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos teritorija, susirgo ir turėjo laikino nedarbingumo lapelį, tad kol nebuvo aišku, kiek laiko minėta inspektorė sirgs, esant skubiam atvejui, pareiškėjai buvo pavesta ištirti dokumentus – tarnybinį pranešimą dėl tikslingumo pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato raštą „Dėl A. J. paieškos“. Tik paaiškėjus, kad inspektorės L. Š. nedarbingumas užsitęs, buvo priimtas Akmenės rajono policijos komisariato viršininko įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo paskirtos papildomos aptarnavimo teritorijos.
4. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir drausminė nuobauda pareiškėjai skirta ne dėl Akmenės policijos komisariato viršininko 2007 m. spalio 29 d. įsakymo nevykdymo, bet dėl to, kad ji kategoriškai atsisakė priimti ir tirti komisariato viršininko užvizuotus tirti skubaus vykdymo dokumentus – tarnybinį pranešimą dėl tikslingumo pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato raštą „Dėl A. J. paieškos“. Šių skubių neatidėliotinų pareigų vykdymas negali būti siejamas su pareiškėjai vėliau paskirta papildoma aptarnavimo teritorija.
5. Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo yra susipažinusi pareiškėja, 27 punktas nustato, kad viena iš pareiškėjos darbo funkcijų yra vykdyti policijos komisariato vadovybės įsakymus, nurodymus, įpareigojimus, ką šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja atsisakė padaryti.
6. Paskirta nuobauda – papeikimas, atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Parenkant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į aplinkybių visumą: padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip pareigūnė dirbo ankščiau. Visa tai buvo užfiksuota tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141 – 145) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutikdama tirti papildomos medžiagos, pareiškėja vadovavosi Instrukcijos pagrindu priimto Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymu, kuriame detalizuojama įstatymuose numatytų pareigų įgyvendinimas konkrečiai šiai pareigybei. Pareigybės aprašymo 6 punktas numato šias pareigas užimančio valstybės tarnautojo funkciją – užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą policijos komisariato viršininko įsakymu priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi šiuo ir kitais teisės aktais, kurie numato, jog, kad būtų tinkamai įgyvendinami viešojo administravimo įgaliojimai, turi būti priimami atitinkami administraciniai aktai vidaus administravimo srityje.
2. Vadovybės įsakymai turi būti teisėti, priimti teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagal teisės normų reikalavimus, tik tuomet pareigūnui kyla pareiga vykdyti nurodymus. Šiuo atveju atsakovas negalėjo reikalauti vykdyti nurodymus, kai pats pažeisdamas teisės aktų nuostatas, nepriėmė įsakymo, kuriuo pareiškėjai būtų priskirtos naujos aptarnaujamos teritorijos, todėl teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą paskirtą nuobaudą panaikinti.
3. Pateikus naujas užvizuotas užduotis, pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kad jos buvo priskirtos remiantis tarnybiniu būtinumu. Tarnybinį būtinumą grindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pateikta.
4. Atsakovas apeliacinio skundo dalyje mini aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, tačiau jam buvo žinomos dar iki teismo proceso pirmojoje instancijoje pradžios. Jei atsakovui buvo žinoma aplinkybė, kad L. Š. nedarbingumas gali užsitęsti, tai vadovaujantis sąžiningumo, protingumo principais, turėjo būti iš anksto paskirstytos jos aptarnaujamos teritorijos kitiems dirbantiems pareigūnams arba ši aplinkybė išaiškinta pareigūnams prieš skirstant naujas užduotis.
5. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė neteisingą informaciją, nes inspektorei L. Š. buvo priskirta aptarnauti Naujosios Akmenės miesto teritorija, o ne, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, Naujosios Akmenės kaimiškoji teritorija. Akmenės seniūniją ir Naujosios Akmenės kaimiškąją viršininko įsakymu aptarnavo inspektorius R. M. . 2007 m. spalio 17 d. kasmetinių atostogų buvo išleistas inspektorius R. M. ir jo medžiagos buvo perduodamos pareiškėjai, nors raštiško viršininko įsakymo dėl paskirstytų aptarnauti papildomų teritorijų, kaip reglamentuojama Instrukcijos 6 punkte, nebuvo.
6. Akmenės rajono policijos komisariato l. e. p. viršininkas R. K. ir jo liudytojai pareigūnas A. B. , Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. teismui pateikė melagingus parodymus, teigdami, kad su įsakymu pareiškėja susipažino 2007 m. spalio 30 d.
7. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjai pateiktos užduotys yra vertinamos kaip papildomos ir turi būti suformuluotos raštu. Nors ant pateiktų tyrimo medžiagų buvo uždėta viza, tačiau nebuvo įsakymo, kuriuo būtų priskirtos naujos aptarnaujamos teritorijos.
8. Teisme buvo nustatytas faktas, kad įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo priskirtos naujos aptarnaujamos teritorijos, laikinai einančio viršininko pareigas R. K. priimtas atgaline data, t. y. paruoštas ir pasirašytas 2007 m. spalio 30 d., tačiau įregistruotas 2007 m. spalio 29 d. data. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai nepranešė prokurorui dėl Akmenės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas R. K. veiksmų, kuriuose yra nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.
Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Pagal bylos duomenis pareiškėja – Akmenės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėja - statutinė valstybės tarnautoja (Statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjos veiklą. Statuto 25 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti pareigūnus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje. Pagal minėto Statuto straipsnio ir Tvarkos nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors Statute ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto – 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, dalis, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą privalo atsižvelgti, privalo atspindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.
Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepadarė atsakovo konstatuoto tarnybinio nusižengimo ir tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai. Konstatuodamas tarnybinio nusižengimo faktą, atsakovas nusprendė, kad pareiškėja nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių jos, kaip pareigūnės veiklą, reikalavimų. Tam, kad patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nenustatyta.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatytmu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti.. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Kaip jau minėta, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes. 2008-01- 14 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka šių reikalavimų. Iš jos negalima padaryti kategoriškos išvados, kad įvardinti faktai atsirado dėl pareiškėjos kaltės. Įžanginėje išvados dalyje nurodoma dėl kokių įtarimų paprašytas pareiškėjos paaiškinimas ir tai, kad toks paaiškinimas, nurodant pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo priežastis, pateiktas. Nustatomojoje dalyje išvardinami nusižengimai- atsisakymas vykdyti du komisariato vadovo pavedinus, kuriuos, kaip teigiama išvadoje, padarė pareiškėja, nurodomi pažeisti Pareigybės aprašymo 26 punktas, komisariato padalinių nuostatų 8.3.1, 8.4.12 p. bei kiti aktai ir siūlymas skirti nuobaudą- papeikimą.
Pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančio pareiškėjos 2008-01-07 paaiškinimo matyti, kad ji išsamiai, pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, nurodė priežastis dėl kurių atsisakė priimti jai užvizuotus raštus.
Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjos veiklą reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.5-V-208 patvirtinta Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo ( apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcija, kurios 2.1 p nustato, kad viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjas ( apylinkės inspektorius)-policijos įstaigos prevencijos padalinio pareigūnas, dirbantis teritoriniu principu ir vykdantis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą.. Šios instrukcijos 2.2 p nurodo, kad apylinkė-policijos įstaigos vadovo įsakymu apylinkės inspektoriui priskirta prižiūrima teritorija. Minimos instrukcijos 5 str. nurodyta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, apylinkės inspektoriui gali būti priskirta kita apylinkė, o 6 str. Nustato, kad apylinkės inspektoriui atostogaujant ar susirgus, įstaigos vadovo įsakymu apylinkę prižiūrėti pavedama kitam apylinkės inspektoriui. Pareiškėjos tarnybinės funkcijos apibrėžtos Akmenės policijos komisariato viršininko 2006-02-01 įsakymu Nr. 51-V-25 patvirtintame pareigybės aprašyme, Šios pareigybės valstybės tarnautojo funkcijos nustatytos IV skyriuje. Šio skyriaus 6 p. atliekantį pareigas pareigūną įpareigoja užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą policijos komisariato viršininko įsakymu priskirtoje aptarnaujamojoje teritorijoje. Sisteminė šių aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo veikla apibrėžiama vadovo įsakymu nustatyta teritorija, o esant būtinumui tokia teritorija gali būti vadovo įsakymu keičiama.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja atsisakė vykdyti pavedimus jai įsakymu nepriskirtoje teritorijoje. Apie teritorijos pakeitimą jai buvo pranešta supažindinant su įsakymu sekančią dieną po tariamo nusižengimo, todėl pirmos instancijos teimas pagrįstai pareiškėjai paskirtą nuobaudą panaikino, nenustatęs pareiškėjos veiksmuose kaltės.
Kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes konstatuoja, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjos kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė. Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda - papeikimas pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažinta neteisėta ir nepagrįsta.
Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos bendro pobūdžio teisės normos, šiuo konkrečiu atveju, nepanaikina įstaigos vadovo pareigos įsakymu nustatyti ( pakeisti) priskirtą aptarnauti teritoriją ir ginčo esmės nekeičia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.