Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-11 · Civilinė byla Nr. 2-1388/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
2-1388/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Stuko ūkis
Ieškovas
G. V.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1388/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stuko ūkis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-548-277/2014 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stuko ūkis“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Stuko ūkis“ 345 614,78 Lt be pagrindo įgyto turto.

Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (345 614,78 Lt) areštuoti atsakovo UAB „Stuko ūkis“ lėšas arba nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą. Prašymą grindė tuo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra neaiški, jis (atsakovas) neatsiskaito su M. V. už ginčo gyvulių bandos priežiūrą ir šėrimą, o teismuose yra nagrinėjamas ne vienas turtinis ginčas su atsakovu. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas J. S. yra pareiškęs, kad neišieškos iš jo lėšų, gautų už parduotą pieną, todėl tai leidžia manyti, kad atsakovas tikėtinai slėps pinigines lėšas, gautas už pieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi išsprendė procesinius klausimus dėl ieškinio priėmimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo atsakovui UAB „Stuko ūkis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai šio turto - atsakovo sąskaitoje esančias lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 345 614,78 Lt. Teismas uždraudė atsakovui areštuotą turtą parduoti, dovanoti, keisti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises. Areštavus lėšas, esančias banke, leido jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti (einamiesiems mokėjimams darbuotojams, valstybės ir VSDFV biudžetui) bei atsiskaityti su ieškovu.

Įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas konstatavo, kad toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, o ieškinio suma 345 614,78 Lt yra didelė, todėl teismas nusprendė, kad, netaikius jų (laikinųjų apsaugos priemonių), teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl areštavo atsakovui priklausantį turtą, neviršijant ieškinio sumos (345 614,78 Lt), laikantis CPK 145 straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 145 str.1d. 1p ir 3p.).

Teismas išaiškino, kad atsakovas turi teisę prašyti teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ar įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 146 str. 1 ir 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Stuko ūkis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų tikslų ir yra neproporcingos. Nebuvo teisinio pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių priemonių, nes pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Tai įrodo UAB „Stuko ūkis“ balansas, pagal kurį bendrovės viso turto vertė yra 7 689 153 Lt, kuri net dvidešimt du kartus didesnė už ieškinio sumą. Iš to pripažintina, kad neegzistuoja teismo sprendimo, kuris tikėtinai būtų palankus ieškovui, neįvykdymo rizika. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinių galimybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra CPK 144 straipsnyje numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėjo, kad jis turi realias galimybes bet kada atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikšto ieškinio reikalavimus, tačiau, nesutikdamas su ieškiniu, to nedarys.

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais: priešingai nei teigia apeliantas, teismas motyvuotai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Iš atsakovo pateikto balanso matyti bendrovės turimo turto vertė, tačiau turtas, kuris vienu metu yra likvidus, gali būti realizuotas, įkeistas, parduotas ar kitaip perleistas. Tikėtina, kad atsakovas gali jam priklausantį turtą paslėpti ar trukdyti įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nes jis (atsakovas) jau ilgą laikotarpį negrąžina niekinių sandorių pagrindu perleistus galvijus. Atsakovo nekilnojamajam turtui taikytas areštas nesuvaržo atsakovo veiksmų, nesukelia kokių nors ekonominio pobūdžio sunkumų, nesutrikdo įmonės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Įvertinęs byloje esančius duomenis bei duomenis, gautus iš registrų (CPK 179 str. 3 d.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas taikė apelianto (atsakovo) UAB „Stuko ūkis“ turtui laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad yra abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai.

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas UAB „Stuko ūkis“ iš esmės ginčija vieninteliu faktiniu pagrindu, t. y. tuo, kad nebuvo vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto tvirtinimu, pareikšto ieškinio suma, sudaranti 345 614,78 Lt, jam nėra didelė, o tai įrodo 2013 metų balanso duomenys apie jam priklausančio turto vertę.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma sudaro 345 614,78 Lt, o pagal 2013 metų balansą apelianto viso turimo turto vertė yra 7 689 153 Lt, iš jo nekilnojamasis turtas (žemės sklypai ir pastatai) sudaro 4 144 624 Lt, tačiau, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad didžioji dalis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos kreditoriui AB Swedbankui. Nors apeliantas turi ir kito vertingo (ilgalaikio ir trumpalaikio) turto, tačiau byloje nepateikta duomenų, ar toks turtas yra likvidus ir jam nėra taikomi disponavimo apribojimai. Per 2013 metus bendrovės lėšos (pinigai sąskaitoje ar kasoje) sudarė 57 301 Lt. Iš aptariamo balanso matyti, kad bendrovė deklaravo turinti 338 699 Lt vertės įsiskolinimų, tačiau, įvertinus paminėtas nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad pastaruosius dvejus metus bendrovė veikė nuostolingai (2012 metais nuostolis sudarė 231 213 Lt, o 2013 metais – 255 753 Lt), nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo, kuris, tikėtina, būtų palankus ieškovui, įvykdymo apsunkinimui. Be to, apelianto įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt, kuris, jį lyginant su pareikšto ieškinio suma (345 614,78 Lt), yra akivaizdžiai nepakankamas pareikštiems turtiniams reikalavimams įvykdyti. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apeliantas (atsakovas) UAB „Stuko ūkis“ neįrodė, kad jo esama finansinė padėtis bei turimas turtas leis jam įvykdyti tikėtinai ieškovui palankų teismo sprendimą arba tokio sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas (CPK 12 str., 178 str., 179 str., 338 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo), todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiko joms keliamų tikslų ir buvo neproporcingos. Kaip paminėta, šioje byloje ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus, o pareikšto ieškinio suma sudarė 345 614,78 Lt, todėl, siekdamas užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.), ieškinio reikalavimo sumai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – apelianto (atsakovo) UAB „Stuko ūkis“ turto areštą. Iš to prieinama prie išvados, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės (jų pobūdis ir mastas) atitiko byloje pareikštus materialinius reikalavimus ir nepažeidė proporcingumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustatė tokį areštuotino turto eiliškumą, kuris užtikrintų ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.) ir mažiausiai varžytų apelianto (atsakovo) teises.

Iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apeliantui neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Tam, kad apeliantas išvengtų arba maksimaliai sumažintų neigiamas pasekmes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis turi ir kitų procesinių galimybių, t. y. prašyti pakeisti turtui taikytas apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).

Atskirojo skundo argumentais skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir apgrįstą skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apelianto (ieškovo) UAB „Stuko ūkis“ atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, ieškovas G. V. neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė