- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- eI-6135-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00770-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Linkotelus“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. pad. Kęstučiui Dapkevičiui, atsakovo atstovams Indrei Jurgelionienei, Darijui Mickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Linkotelus“ skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016-01-21 įsakymą Nr. 1V-75 dėl teisės naudoti telefono ryšio numerius UAB „Linkotelus“ panaikinimo. Nurodė, kad, priešingai, nei nustatyta skundžiamame sprendime, pareiškėjas yra sumokėjęs visus mokesčius už telefono ryšių numerius už laikotarpį nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Pareiškėjas buvo neapmokėjęs 2 PVM sąskaitų – faktūrų už 2015 metus. Tam, kad būtų galima taikyti Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.3 punkte nustatytą sankciją, atsakovas turėjo būti neapmokėjęs 3 PVM sąskaitų – faktūrų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Taisyklių 57 punktą, nes apie planuojamą taikyti sankciją neįspėjo pareiškėjo. Tarnyba privalėjo įspėti pareiškėją apie numatomus pakeitimus (numerių panaikinimą), aiškiai nurodydama tokio pakeitimo pagrindus bei suteikdama galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus arba pašalinti veiklos trūkumus. Atsakovo veiksmai nebuvo proporcingi pareiškėjo padarytam pažeidimui. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas neturi galimybės tęsti savo veiklos bei teikti telefono ryšio paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–36) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba yra skyrusi pareiškėjui telefono ryšio numerių. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2011-04-07 įsakymu Nr. 1V-367 „Dėl užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo paslaugas ir atliekamus darbus tarifų bei mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 42.2 papunkčiu, sąskaitas faktūras gavėjas privalo apmokėti už mėnesį, kurį buvo suteiktos paslaugos iki kito kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, pabaigos. Pareiškėjas neginčija sąskaitose nurodytų sumų, taip pat pripažįsta, kad pateikiamas sąskaitas buvo gavęs. Pareiškėjas neapmokėjo 2 PVM sąskaitų – faktūrų (2015-01-31 ir 2015-02-28), nors vėlesnes jam pateiktas sąskaitas – faktūras apmokėjo. Pareiškėjas, atlikdamas mokėjimą 2015-09-28 nurodė, kad jį atlieka pagal 2015-03-31, 2015-04-30, 2015-05-31, 2015-06-30, 2015-07-31, 2015-08-31 sąskaitas faktūras, taip pat atlikdamas 2015-10-23 mokėjimą, nurodė, kad jį atlieka pagal 2015-09-30 sąskaitą – faktūrą, atlikdamas 2015-11-24 mokėjimą, nurodė, kad jį atlieka pagal 2015-10-31 sąskaitą – faktūrą, atlikdamas 2015-12-16 mokėjimą, nurodė, kad jį atlieka pagal 2015-11-30 sąskaitą – faktūrą ir atlikdamas 2016-01-16 mokėjimą, nurodė, kad jį atlieka pagal 2015-12-31 sąskaitą – faktūrą. Aprašo 44 punktas nustato, kad asmuo neturi teisės sumokėti užmokesčius, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs, jeigu yra nesumokėjęs užmokesčių, kurių sumokėjimo terminas jau yra suėjęs. Pareiškėjo vykdyti mokėjimai pirmiausiai dengė įsiskolinimus, todėl susidarė 278,42 Eur skola. Tarnybai paskirsčius iš pareiškėjo gautas įmokas, susidarė įsiskolinimas pagal 10 sąskaitų faktūrų ir dalį 2015-02-28 PVM sąskaitos – faktūros, t. y. didesnė nei 3 mėnesių užmokesčio dydžio skola. Informaciją apie susidariusią skolą Tarnyba 2015-11-16 raštu Nr. (53.14) 1B-3558 siuntė pareiškėjui jo nurodytu adresu, tačiau minėtas raštas grįžo neįteiktas, su pareiškėjo atstovais buvo bendrauta telefonu ir el. paštu, tačiau pareiškėjas toliau nevykdė mokėjimo pareigos. Įsakymu nebuvo keičiamos su telefono ryšio numerių naudojimu susijusios sąlygos, todėl pareiškėjas nepagrįstai skundą grindžia Taisyklių 57 pažeidimu.
Teismo posėdžio metų šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016-01-21 įsakymo Nr. 1V-75, kuriuo panaikinta pareiškėjui teisė naudoti atitinkamus telefono ryšio numerius (b. l. 10-11), pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, Taisyklės ir Aprašas. Elektroninių ryšių įstatymas nustato, kad telefono ryšio numeriai laikomi elektroninių ryšių ištekliais (3 straipsnio 13 dalis) ir Tarnybos kompetencijai yra priskirta užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą (8 straipsnio 2 dalies 4 punktas), valdyti šiuos išteklius (48 straipsnio 1 dalis).
Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 1 dalį elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 7 dalis nustato, kad asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Tarnybai užmokesčius už Tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Tarnyba, pagrįsdama Tarnybos sąnaudomis.
Elektroninių ryšių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios, be kita ko, su užmokesčiais už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš šių Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų matyti, kad telefono ryšio numeriai yra vienas iš elektroninių ryšių išteklių, kurių valdymą ir efektyvų naudojimą vykdo Tarnyba. Teisė naudoti telefono numerius suteikiama Tarnybos nustatytų telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis. Įstatymo nuostatos teisę naudoti telefono ryšio numerius, be kitų sąlygų, sieja su asmenų, naudojančių numerius, pareiga mokėti Tarnybai užmokesčius už Tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, tarp jų užmokesčius už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą.
Tarnybos direktoriaus patvirtintos Taisyklės detalizuoja telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo santykius. Pagal Taisykles numerių skyrimas – teisės naudoti numerius suteikimas išduodant leidimą (įrašo, suteikiančio įraše nurodytam asmeniui teisę naudoti jame nurodytus numerius, padarymą duomenų bazėje) (Taisyklių 7 punktas). Numerius skiria Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklėmis bei Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu (Taisyklių 8 punktas). Pagal Taisyklių 4 punktą telefono ryšio numeriai gali būti naudojami tik Taisyklėse nustatytomis sąlygomis. Taisyklių 58 punktas nustato leidimo (teisės naudoti numerius) panaikinimo pagrindus, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų numerių naudojimą. Vienas iš pagrindų – nemokant telefono ryšio numerių naudojimo priežiūros užmokesčio, jei susidaro 3 mėnesių užmokesčių dydžio skola (Taisyklių 58.3 punktas).
Užmokesčių Tarnybai, tarp jų ir už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą, mokėjimo tvarką reglamentuoja Aprašas, o konkrečius dydžius nustato Tarnybos direktoriaus 2011-04-07 įsakymu Nr. 1V-367 patvirtinti tarifai. Aprašo 27 punktas nustato, kad užmokestis už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą skaičiuojamas kas mėnesį už kiekvieną skirtą telefono ryšio numerį. Pagal Aprašo 42.1 punktą sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus per praėjusį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, išrašomos ir pateikiamos (išsiunčiamos) paslaugų ar darbų gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba atlikti darbai, 10 dienos. Pagal Aprašo 42.2 punktą sąskaitos faktūros gavėjas privalo apmokėti sąskaitą faktūrą už mėnesį, kurį buvo suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, iki kito kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, pabaigos. Aprašo 44 punktas nustato, kad asmuo neturi teisės sumokėti užmokesčius, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs, jeigu yra nesumokėjęs užmokesčių, kurių sumokėjimo terminas suėjęs. Tarnybai įsiskolinusio asmens įmokos, nepaisant nurodytos jų paskirties, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka pirmiausia naudojamos užmokesčiams, kurių sumokėjimo terminas suėjęs, padengti, o tik padengus šiuos užmokesčius, gali būti naudojamos užmokesčiams, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs, padengti.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos 2005-09-29, 2009-10-09, 2009-12-15, 2011-02-10, 2011-03-22, 2011-06-13 įsakymais pareiškėjui buvo skirti (suteikta teisė naudoti) atitinkami telefono ryšio numeriai (b. l. 43-48). Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui kilo pareiga laikytis šių elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir tvarkos, be kita ko, vykdyti Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą mokėti Tarnybai užmokesčius Apraše nustatyta tvarka už Tarnybos teikiamas paslaugas, tarp jų už skirtų telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba Apraše nustatyta tvarka pareiškėjui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą – už 2015 m. sausio-kovo mėn. po 139,21 Eur sumą, už balandžio mėn. 14,31 Eur, už gegužės mėn. 9,58 Eur, už birželio mėn. 6,99 Eur, už liepos mėn. 6,80 Eur, už rugpjūčio mėn. 6,79 Eur, už rugsėjo-lapkričio mėn. po 6,77 Eur, už gruodžio mėn. 9,27 Eur (b. l. 17-27). Pareiškėjas 2015-09-28 mokėjimu sumokėjo 183,68 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal PVM sąskaitas-faktūras už kovo-rugpjūčio mėn. (b. l. 12), 2015-10-23 sumokėjo 6,77 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal PVM sąskaitą-faktūrą už 2015 m. rugsėjo mėn. (b. l. 13), 2015-11-24 sumokėjo 6,77 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal PVM sąskaitą-faktūrą už 2015 m. spalio mėn. (b. l. 15), 2015-12-16 sumokėjo 6,77 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal PVM sąskaitą-faktūrą už 2015 m. lapkričio mėn. (b. l. 16), galiausiai, 2016-01-20 sumokėjo 9,27 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal PVM sąskaitą-faktūrą už 2015 m. gruodžio mėn. (b. l. 14).
Skundžiamu įsakymu Tarnyba, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 7 dalimi, Taisyklių 58.3 punktu, konstatavusi, kad pareiškėjo skola 2016-01-20 yra 278,42 Eur (11 mėn. užmokesčių skola), panaikino Tarnybos 2005-09-29, 2009-10-09, 2009-12-15, 2011-02-10, 2011-03-22, 2011-06-13 įsakymais pareiškėjui suteiktą teisę naudoti telefono ryšio numerius.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu įsakymu, pirmiausia nurodydamas, kad nebuvo Taisyklių 58.3 punkto taikymo pagrindo, nes skola yra tik už 2015 m. sausio ir vasario mėn., t. y. 3 mėn. užmokesčių skolos nėra. Su tokiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo, kuriam suteikta teisė naudotis elektroninių ryšių ištekliais, turi įstatyminę pareigą sumokėti užmokesčius už Tarnybos vykdomą telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą. Aptarti teisės aktai teisę naudoti telefono ryšio numerius sieja su užmokesčių už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą mokėjimu. Taigi asmuo, Apraše nustatyta tvarka nemokėdamas (netinkamai mokėdamas) šių užmokesčių, neturi pagrindo tikėtis išsaugoti suteiktą teisę naudoti telefono ryšio numerius.
Iš Taisyklių 58.3 punkto nuostatų matyti, kad siekiant veiksmingo ir efektyvaus teisės naudoti numerius naudojimo, tokia teisė (leidimas) gali būti panaikinama esant sistemingam telefono ryšio numerių naudojimo priežiūros užmokesčio nemokėjimui. Taisyklių 58.3 punktas kaip sistemingą užmokesčių nemokėjimą vertina situaciją, kai susidaro 3 mėnesių užmokesčių dydžio skola.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors 2015 m. sausio-liepos mėn. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pareiškėjas privalėjo apmokėti, atitinkamai, iki 2015 m. vasario-rugpjūčio mėn. pabaigos, jis to laiku neatliko. 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje buvo susidarę pradelsti įsiskolinimai, kurių suma 455,31 Eur. Kaip minėta, pareiškėjas tik 2015-09-28 sumokėjo 183,68 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad moka pagal kovo-rugpjūčio mėn. sąskaitas.
Pažymėtina, kad pagal Aprašo 44 punktą, asmuo neturi teisės sumokėti užmokesčius, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs, jeigu yra nesumokėjęs užmokesčių, kurių sumokėjimo terminas suėjęs. Tarnybai įsiskolinusio asmens įmokos, nepaisant nurodytos jų paskirties, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka pirmiausia naudojamos užmokesčiams, kurių sumokėjimo terminas suėjęs, padengti, o tik padengus šiuos užmokesčius, gali būti naudojamos užmokesčiams, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjęs, padengti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 1 dalis suteikia skolininkui, privalančiam grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, pačiam pareikšti, kokią skolą jis grąžina. Tačiau pagal šią normą skolininko pasirinkimo teisė nėra absoliuti. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo negali pareikšti, jog įmoką jis skiria ne skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o skolai, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, padengti. Tokia taisyklė nustatyta siekiant užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui, nes priešingu atveju būtų pripažįstama, kad skolininkui leidžiama pažeisti prievolės įvykdymo terminą.
Taigi, nesant atsakovo sutikimo, pareiškėjas 2015-09-28 mokėjime negalėjo nurodyti, kad jis mokėjimą skiria apmokėti už 2015 m. rugpjūčio mėn. užmokestį, o ne už 2015 m. sausio mėn. ar kitų mėn. mokėjimų, kurių sumokėjimo terminai jau buvo pasibaigę. Vadinasi, iš 2015-09-28 sumokėtos sumos 6,79 Eur suma, nesant atsakovo sutikimo, negalėjo būti užskaitoma už rugpjūčio mėn. mokėjimą, nes už 2015 m. rugpjūčio mėn. mokėjimas pagal Aprašo nuostatas galėjo būti atliekamas iki 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos, taigi rugpjūčio mėn. skolos apmokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjas, nesant atsakovo sutikimo, 2015-10-23, 2015-11-24, 2015-12-16, 2016-01-20 mokėjimuose neturėjo teisės vienašališkai pareikšti, kad jis moka einamuosius mokėjimus, kurių sumokėjimo terminai dar nepasibaigę, atitinkamai, už 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėn., kai nebuvo pilnai padengti įsiskolinimai už 2015 m. sausio-vasario mėn. Esant tokioms aplinkybėms, Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 44 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsniu, pareiškėjo 2015-09-28, 2015-10-23, 2015-11-24, 2015-12-16, 2016-01-20 atliktų mokėjimų neįskaitė einamiesiems mokėjimams, o įskaitė seniau susidariusioms skoloms dengti.
Iš pareiškėjo mokėjimuose nurodytos paskirties akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, atlikdamas mokėjimus ir nurodydamas mokėjimų paskirtį, sąmoningai siekė nepadengti seniausių skolų už 2015 m. sausio ir vasario mėn., kurių sumos buvo didžiausios, kartu siekdamas, kad formaliai pradelsti mokėjimai nesudarytų 3 mėnesių užmokesčių dydžio skolos, sudarančios pagrindą panaikinti numerių naudojimo teisę, ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Tai reiškia, kad pareiškėjas nesiekė tinkamo užmokesčio už Tarnybos atliekamą telefono ryšio numerių naudojimo priežiūros mokėjimo, bet piktnaudžiavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta skolininko teise pasirinkti, kurią skolą jis grąžina, tuo būdu pasirinkdamas apmokėti mažesnio dydžio sąskaitas, tačiau neapmokėdamas ženkliai didesnių sumų už 2015 m. sausio-vasario mėn.
Atsakovui pareiškėjo 2015-09-28, 2015-10-23, 2015-11-24, 2015-12-16, 2016-01-20 atliktų mokėjimų pagrįstai neįskaičius einamiesiems mokėjimams ir juos užskaičius už seniau susidariusias skolas, liko tinkamai nesumokėta ne tik už 2015 m. sausio-vasario mėn., bet ir rugpjūčio-gruodžio mėn., todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovui buvo pagrindas konstatuoti Taisyklių 58.3 punkte numatytą sistemingą užmokesčių nemokėjimą – 3 mėnesių užmokesčių dydžio skolos susidarymą – ir panaikinti pareiškėjui suteiktą teisę naudoti telefono ryšio numerius.
Atmestini pareiškėjo argumentai, kad teisės naudoti telefono ryšio numerius panaikinimas yra neproporcinga priemonė. Pareiškėjui, kaip veikiančiam elektroninių ryšių rinkoje subjektui, turėjo būti gerai žinomi teisės naudotis telefono ryšio numerių ištekliais esminiai reikalavimai, tarp jų įstatyminis reikalavimas sumokėti už Tarnybos vykdomą šių išteklių naudojimo priežiūrą bei šio reikalavimo nesilaikymo pasekmės. Tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas nesiekė tinkamo užmokesčio mokėjimo, sąmoningai piktnaudžiavo teise pasirinkti, kurią skolą jis grąžina, savavališkai pasirinko apmokėti mažesnio dydžio sąskaitas. Pareiškėjo elgesys nebuvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio. Nesumokėta skolos suma (278,42 Eur) yra didesnė, nei ½ dalis bendros per 2015 m. pareiškėjo mokėtinos užmokesčių sumos. Vadinasi, atsakovas skundžiamu įsakymu panaikinęs pareiškėjo teisę naudotis telefono ryšio numeriais, pritaikė savo pobūdžiu adekvačią teisės aktuose nustatytą priemonę, todėl pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip neproporcingų nėra.
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 57 punktą, nes apie planuojamą teisių apribojimą neįspėjo pareiškėjo. Taisyklių 57 punktas reglamentuoja su numerių naudojimu susijusių teisių, sąlygų ir procedūrų keitimą. Tuo tarpu leidimų, kuriais suteikiama teisė naudoti telefono ryšio numerius, panaikinimas yra kita procedūra, kuriai Taisyklių 57 punktas netaikytinas. Kita vertus, atsakovas pateikė duomenis, kad pareiškėjo registruotos buveinės adresu siuntė pareiškėjui priminimą apie susidariusią skolą, kuriame pareiškėjas įspėtas apie galimybę panaikinti teisę naudotis telefono ryšio numeriais, jei skola nebus apmokėta (b. l. 49). Be to, pareiškėjas apie susidariusią skolą buvo informuojamas elektroniniu paštu ir telefonu, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas. Pareiškėjas Apraše nustatyta tvarka tinkamai nemokėdamas užmokesčių, neturėjo pagrindo tikėtis išsaugoti suteiktą teisę naudoti telefono ryšio numerius.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba priimdama skundžiamą įsakymą, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose siekiant veiksmingo ir efektyvaus teisės naudoti numerius naudojimo, procedūrinių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė Elektroninių ryšių įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatas. Pripažintina, kad skundžiamas Tarnybos įsakymas pagrįstas ir teisėtas, kurio panaikinti pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.