Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-923-115/2011

Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorijos:

128.3.; 122.5.;

2011 m. liepos 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjos) I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria prašymą dėl asmens paskalbimo mirusiu atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. 2-9408-608/10 pagal pareiškėjos I. T. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl asmens paskalbimo mirusiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto (atsakovo) UAB „Baltijos transporto linija“ atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog įstatymų leidėjas nenurodė baigtinio sąrašo asmenų, kurie turi teisę paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, be to, nenurodė ir kriterijų, kuriais remiantis asmuo gali būti laikomas suinteresuotu arba negali būti laikomas suinteresuotu; teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 449 str. 2 d. nuostatas, vertindamas pareiškėjos suinteresuotumą šio straipsnio prasme paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu – su sutuoktiniu J. T. pareiškėja yra namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės turėtoja su S. M., o kaip bendraturtė turi pirmumo teisę į parduodamą S. M. priklausančią turto dalį (CK 4.79 str.).

CK II knygos I dalies III skyriuje reglamentuojamas fizinio asmens paskelbiamas mirusiu, tačiau šiame skyriuje nėra nustatytas subjektų, galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens paskelbiamo mirusiu. Tokių asmenų ratas yra nustatytas CPK 449 str. 2 d. – paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. CPK 450 str.1 d. 3 p. p numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta kuriam tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį mirusiu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, jog teisę pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu turi kiekvienas suinteresuotas asmuo o taip pat prokuroras.

Pareiškėja jos suinteresuotumą S. M. paskelbimu mirusia grindžia aplinkybe, jog ji turi ketinimą ateityje įsigyti S. M. nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjai nesant prašomo pripažinti mirusiu asmens nei įstatymine, nei testamentine įpėdine, S. M. paskelbimas mirusia nesukurs pareiškėjai pagrindo įgyti daiktines teises į S. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš pateikto NTR CDB išrašo (b.l.6), pareiškėja yra namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės turėtoja su kitais asmenimis, tarp kurių yra ir S. M., kurią pareiškėja prašo pripažinti mirusia. Nors pareiškėja nurodo pagrindinį tikslą – ketinimą ateityje įsigyti S. M. nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, pasinaudojant CK 4.79 str. įtvirtinta bendraturčių pirmenybės teise, tačiau atsižvelgtina, jog bendraturčiai turi ir kitų teisių ir pareigų, įtvirtintų CK 4 knygos normose. Pavyzdžiui, CK 4.76 str. nustato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Vadovaujantis CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Taigi, apeliantė (pareiškėja), kaip bendraturtė yra suinteresuota S. M. turto, kuris priklauso jai bendraja daline nuosavybe, išsaugojimu ir tvarkymu, taip pat ji nurodė turinti ketinimų ateityje įsigyti S. M. nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, pasinaudojant CK 4.79 str. įtvirtinta bendraturčių pirmenybės teise. Kolegija sutinka, kad pareiškėjai nesant prašomo pripažinti mirusiu asmens nei įstatymine, nei testamentine įpėdine, S. M. paskelbimas mirusia nesukurs pareiškėjai pagrindo įgyti daiktines teises į S. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai nesuteikimas teisės kreiptis į teismą pateikiant pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu vien dėl to, kad ji nėra nei įstatymine, nei testamentine įpėdine, yra formalus, nes pareiškėja gali kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu būdama bendraturte, siekiant apginti savo interesus, kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą).

Kolegija pažymi ir tą aplinkybę, jog pareiškėjai esant bendraturte su S. M., ji geriausiai žino bendro turto tvarkymo ir rūpinimosi juo klausimus; taigi žino, jog galimai nėra S. M. įpėdinių, šiuo metu tvarkančių S. M. turtą ir galinčių paveldėti šį jos turtą. Be to yra pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2010-11-05 raštas „Dėl turto paveldėjimo“ Nr. (14.10)-46-32578, kuriame Inspekcija informavo, jog neturi jokių tikslių duomenų apie S. M., kurios vardu taip pat registruota dalis namo su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.12); Inspekcijai nežinoma minėto asmens paskutinė gyvenamojo vieta, asmens kodas, mirties data (jeigu asmuo yra miręs), todėl Inspekcija negali atlikti tolimesnių veiksmų, susijusių su S. M. turto paveldėjimu, apskaitymu ir perėmimu. Todėl negalima nesutikti su apeliante (pareiškėja), jog ji yra suinteresuota, kad būtų sukurtos teisinės prielaidos valstybei paveldėti S. M. nekilnojamąjį turtą, dėl to vėliau ji galėtų įsigyti šį nekilnojamąjį turtą. Valstybė paveldėti S. M. turtą galėtų tuo atveju, jei S. M. būtų pripažinta mirusia ir neatsirastų įpėdinių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. skundžiama nutartis, kuria prašymas dėl asmens paskelbimo mirusiu atsisakyta priimti, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 2-9408-608/10 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.