Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D., trečiajam asmeniui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. Š. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo M. Š., institucija, teikianti išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas pareiškė, kad atsisako ieškinio dalyje dėl M. L. Š., kadangi šie ieškinio reikalavimai jau buvo išspręsti ankstesniu teismo sprendimu. Likusioje dalyje prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta (b. l. 34), jis proceso eiga nesidomėjo. Esant tokiai situacijai, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, palaikė institucijos pateiktą išvadą. Nurodė, kad skyrius neprieštarauja, jog M. Š. gyventų pas mamą, kadangi gyvendama pas tėvą ji patiria įtampą, stresą. Atsakovas tam, kad dukra gyventų pas motiną, neprieštaravo, abu tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sutarė gražiuoju.

Kadangi ieškovė ieškinio dalyje dėl Merės L. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo atsisakė (ji pakeista 2016-11-28 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2676-836/2016), todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms nei viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių nei teisėtų interesų, ieškovei buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42, 140 straipsniai, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 7). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2676-836/2016 patvirtinta taikos sutartis tarp I. R. ir D. Š., kurioje susitarta dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo teikimo. Pagal šią sutartį M. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu D. Š., o I. R. įsipareigojo teikti jai materialinį išlaikymą periodinėmis 57,90 Eur dydžio išmokomis (b. l. 5- 6 ir Liteko duomenys). Iš 2017-05-09 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. VT-1-1139 dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo matyti, kad Skyrius sutinka su ieškiniu. Nurodo, kad I. R. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 15-16).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą keisti arba nekeisti vaiko aplinką, yra tokie: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Skyriaus išvadoje nurodoma, kad I. R. gyvena nuomojamame 41 kv. m, 2-jų kambarių bute su visais patogumais, (duomenys neskelbtini). M. Š. su seserimi bute skirtas atskiras 10 kv. m kambarys, jame yra dvi tachtos, rašomasis stalas, televizoriaus staliukas, televizorius, spinta, spintelė, kėdės, fotelis, gyvenimo ir buities sąlygos geros, sudarytos visos sąlygos vaikų poilsiui, pamokų ruošai ir laisvalaikio praleidimui. I. R. dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja, mėnesio pajamos – 300 eurų darbo užmokestis. D. M. pas motiną gyvena nuo š. m. kovo 13 d. Tėvas D. Š. išlaikymo dukrai neteikia, dėl gyvenamosios vietos pakeitimo abu tėvai susitarė gražiuoju. M. lanko (duomenys neskelbtini) klasę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). M. Š. 2017-03-13 apsilankiusi Skyriuje savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nori gyventi su mama, kadangi tėvas neskiria jokio dėmesio, niekur jos neišleidžia (b. l. 17).

Konstatuotina, kad aplinkybės po šalių sudarytos taikos sutarties pasikeitė, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisėtų interesų bei apsaugos principu, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti ten, kur jam būtų suteiktos geriausios gyvenimo, augimo bei visapusiško vystymosi sąlygos.

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nepilnametės M. Š. gyvenamąją vietą tikslinga pakeisti, nustatant jos gyvenamąją vietą su motina, nes tokiu būdu vaikui bus užtikrintos visos sąlygos pilnaverčiam vystymuisi ir ugdymui, o jos faktinė gyvenamoji vieta nepasikeis. Todėl ieškovės reikalavimas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2676-836/2016 patvirtintos taikos sutarties 1, 2 punktuose nustatytos sąlygos dėl M. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas visiškai ir M. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina I. R.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši tėvų pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-259/2004, yra nurodęs, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2016-07-01 – 380 Eur).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti dukrai reikalingo išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalių dukra M. Š. nuo 2017 m. kovo mėnesio gyvena su ieškove, kuri ir išlaiko dukrą, tą patvirtina ieškovės teismui duoti paaiškinimai, ieškinyje nurodytos aplinkybės, Skyriaus pateikta išvada ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors VTAS atstovė nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, tačiau kaip patvirtino ieškovė, tai nesukliudė jam išvykti į užsienį dirbti. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovas privalo dukrai M. Š. teikti išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo, atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas minimaliu ir atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Be to toks išlaikymo dydis nustatytas pakankamai neseniai- 2016-10-28 teismo nutartimi. Todėl ieškovės reikalavimas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2676-836/2016 patvirtintos taikos sutarties 5, 6 punktuose nustatytos sąlygos dėl M. Š. išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio– 57,90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas dukrai M. Š. nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2017-04-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185, 3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-04-05 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-1698-7047 (b. l. 4) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 62 Eur žyminis mokestis (41 Eur už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 21 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (57,9 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), 196,86 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-11 pažyma Nr. NTP-7-5804) ir 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl Merės L. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2676-836/2016 patvirtintus taikos sutarties 1, 2 punktus dalyje dėl M. Š. gyvenamosios vietos ir nustatyti M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2676-836/2016 patvirtintus taikos sutarties 5, 6 punktus ir priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 57,90 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 90 ct) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-04-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 68,77 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos) ir 196,86 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.