- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- I-7147-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01741-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Jolanta Malijaukienė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų, Jolantos Malijaukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybei, atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. balandžio 18 d. raštą Nr. (1.23)7R-3011 „Dėl Jūsų skundo (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją sustabdyti ir atšaukti įsigaliojusias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisas, reglamentuojančias ilgalaikius pasimatymus, bei palikti galioti galiojusias BVK nuostatas, kad į ilgalaikius pasimatymus galėtų atvykti vaikai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, vieną milijoną eurų neturtinei žalai atlyginti, nes dėl neteisėtų ministerijos veiksmų, kadangi jis daugiau kaip devynis metus negalės pilnavertiškai bendrauti su savo vaikais, o tai silpnina socialinius ryšius, sukelia emocinę depresiją, nes šeima yra brangiausias turtas; 4) taip pat prašė priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, dėl to, kad pareiškėjo žmona turėjo samdyti auklę vaikams prižiūrėti, kai ji buvo pasimatyme su pareiškėju (b. l. 27–29).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kaip BVK pataisų iniciatorę, jog ji atšauktų, pareiškėjo vertinimu, ydingų pataisų galiojimą. Priimtomis pataisomis pažeidžiami vaikų interesai, sudaromi keblumai žmonai atkvykti į pasimatymus, kadangi nėra kur palikti mažamečių vaikų.
Nurodė, kad 2016 m. birželio 28–30 dienomis pas jį į ilgalaikį pasimatymą buvo atvykusi žmona, o Vokietijoje likusiems vaikams prižiūrėti teko samdyti auklę ir sumokėti 300 EUR. Taip pat pareiškėjas neteko galimybės pasimatyti su vaikais. Dėl to, jis teigia patyręs ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą. Kadangi jo šeima gyvena Vokietijoje, tai negali dažnai atvykti į trumpalaikius pasimatymus, o į ilgalaikius negali atsivežti vaikų. Akcentavo, kad galiojusios BVK nuostatos dėl ilgalaikių pasimatymų buvo palankesnės.
Pareiškėjo nuomone, 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioję BVK pakeitimai dėl ilgalaikių pasimatymų pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsnių nuostatas, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 21, 38 straipsnių nuostatas. Pabrėžė, kad valstybė ne tik privalo susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir privalo veikti taip, kad būtų leidžiama normaliai vystytis šeimos santykiams.
Akcentavo, kad Raštas yra klaidinantis ir melagingas. Pareiškėjas yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme ir teigia, kad, apribojus galimybę pasimatyti su vaikais, jis patirs turtinę ir neturtinę žalą.
Be to, prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BVK pataisos dėl ilgalaikių pasimatymų neprieštarauja Konstitucijos 21 ir 38 straipsniams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–41).
Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti žalą, kadangi nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad, atsižvelgus į vaikų interesus, ilgalaikių pasimatymų tikslus, vaikų raidos specialistų išvadas, siekiant palaikyti tėvų su vaikais dažnesnius ir kokybiškesnius kontaktus, buvo priimtos BVK pataisos. Pataisomis siekiama užtikrinti nuteistiesiems sudaryti galimybę palaikyti intensyvesnius socialinius ryšius su vaikais, užtikrinant ir paties vaiko interesus, todėl trumpalaikiai pasimatymai vyks neizoliuojant nuteistojo. Teigė, kad nuteistieji galės dažniau pasimatyti ir betarpiškai pabendrauti su vaikais, pasimatymai taps kokybiškesniais. Įrengti pasimatymų su vaikais kambariai. Pabrėžė, kad nuteistųjų ir jų artimųjų bendravimo ir socialinių ryšių išlaikymo poreikis išspręstas būtent BVK pakeitimais.
Teisingumo ministerija akcentavo, kad tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas ir dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir reikalavimo atlyginti pareiškėjui neturtinę ir turtinę žalą, kurią jis kildina iš Teisingumo ministerijos veiksmų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 11 d. (užregistruotas 2016 m. balandžio 12 d.) pateikė skundą Teisingumo ministerijai, prašydamas atšaukti ir sustabdyti 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusias BVK 94 straipsnio nuostatas bei palikti galiojusias nuostatas (b. l. 44–45).
Teisingumo ministerija 2016 m. balandžio 18 d. Raštu atsakė pareiškėjui į skundą ir jį informavo apie priimtų BVK pataisų esmę, trumpalaikių pasimatymų skyrimo tvarką, ilgalaikių pasimatymų tikslą. Nurodė, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus buvo priimtos BVK pataisos. Taip pat siekiama sudaryti palankesnes ir kokybiškesnes sąlygas bendrauti su artimaisiais (b. l. 42–43).
Pareiškėjas skunde iš esmės nesutinka su BVK pataisomis, reglamentuojančiomis ilgalaikių pasimatymų skyrimą ir teigia, kad galiojusi tvarka buvo palankesnė.
Byloje vertinama, ar Teisingumo ministerija veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, laikantis teisės aktų reikalavimų ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Šiuo atveju skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu atšaukti BVK pataisas ir pateikė savo nuomonę dėl jų.
Įvertimus pareiškėjo skundo turinį, darytina išvada, kad jis Teisingumo ministerijai pateikė prašymą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.
Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (akto redakcija nuo 2010 m. spalio 19 d.; Žin., 2010, Nr. 123-6301), įtvirtinta, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse (1 punktas). Pagal Nuostatų 7 punktą, vienas iš Teisingumo ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką bausmių ir probacijos vykdymo srityse. Ministerijai priskirta funkcija rengti teisės aktų projektus šioje srityje (Nuostatų 8.1 punktas). Pagal nuostatų 8.32 punktą Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.
Teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia pagal jai suteikta kompetenciją. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija Raštu atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodė priimtų pataisų esmę, tikslus ir siekius. Pateikė išsamią informaciją. Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija pagal suteiktą kompetenciją pateikė pareiškėjui prašomą informaciją, atsižvelgusi į kreipimosi turinį. Rašte nurodė, kad būtent Lietuvos Respublikos Seimui suteikta įstatymų leidybos teisė. Be to, paaiškino ir apie galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją. Nagrinėjamu atveju vertintinas individualus pareiškėjo skundas dėl Rašto, kuris atitinka prašymo turinį ir yra išsamus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teisę ginti viešąjį interesą.
Akcentuotina ir tai, kad įvertinus Rašte pateiktą informaciją matyti, jog pareiškėjui pateikta informacija tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra taikomos poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, jog valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas yra valstybės valdžių padalijimo principas. Įstatymų leidyba yra Seimo prerogatyva ir jokiai kitai valstybės institucijai įstatymų leidybos teisė nėra suteikta. Teisingumo ministerijai nėra suteikta teisė nei leisti įstatymus, nei juos vertinti.
Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė nei priimti, nei atšaukti BVK pakeitimų. Atsižvelgus į tai, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją sustabdyti ir atšaukti įsigaliojusias BVK pataisas, reglamentuojančias ilgalaikius pasimatymus, bei palikti galioti galiojusias BVK nuostatas, kad į ilgalaikius pasimatymus galėtų atvykti vaikai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai.
Teismui nekilo abejonių dėl BVK pakeitimų atitikties Konstitucijai, teisėkūros procese įvertintas pakeitimų tikslingumas ir siekiami tikslai. Pareiškėjas išdėstė subjektyvių požiūrį į priimtas pataisas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Be to, pareiškėjas prašo priteisti 1 milijoną eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas atlyginti žalą gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų aspektu, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Taigi, kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei nustatyti yra teisiškai nereikšmingos, nes tik visų būtinųjų sąlygų visuma sudaro pagrindą deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Pažymėtina, kad jokių duomenų, pagrindžiančių 300 Eur turtinės žalos dydį, pareiškėjas nepateikė.
Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.