- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- 1-978-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01770-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turtintis spec. vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2024 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Lexus CT 200h“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0358, nustatytas 2,22 promilės neblaivumas.
Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. B. kaltę pripažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, t. y. šeštadienį, atvažiavo pas draugą į Šilainius, išgėrė po kelias taures vyno. Jautėsi blaiviai, todėl į namus, kurie yra vos už kelių kilometrų, nusprendė grįžti automobiliu. Apie 17.00 val. išsukus iš (duomenys neskelbtini), už parduotuvės „Depo“ važiuodamas gatvele nesuvaldė automobilio, nes buvo slidu, ir atsitrenkė į priešais prie sankryžos sustojusį automobilį, kurį vairavo moteris. Norėjo paklausti šio automobilio vairuotojos ar jai nieko neatsitiko, siūlėsi atlyginti žalą, bet moteris nesileido į kalbas ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jam nustatė 2.22 prom. neblaivumą. Jis vairavo automobilį „Lexus“, kurį buvo įsigijęs prieš kelis mėnesius, tačiau ketino parduoti, nes jis ėmė gesti – nebeveikė hibridinė pavara. Sandoris dėl pardavimo buvo sudarytas iki įvykio, tačiau pirkėjas dar leido pasinaudoti automobiliu, pirmadienį automobilį buvo sutaręs perduoti pirkėjui. Labai gailisi, dėl to, kad taip pasielgė. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo sutuoktinės atsakomybėn. Paaiškino, jog su sutuoktine kartu jau 25 metai, jų tarpusavio santykiai geri. Pats iš karto pranešė apie įvykį, ji labai pergyveno, verkė, klausė, ar niekas nenukentėjo. Jis labai vertina sutuoktinės patarimus, remiasi vienas kitu, ji turi išsilavinimą, užima geras pareigas, yra protinga ir ji jam yra autoritetas.
Galima laiduotoja A. B., apklausiama kaip liudytoja, parodė, kad su sutuoktiniu pažįstama 38 metus, santuokoje gyvena 25 metus. Sutuoktinis dėl įvykio pergyvena, gailisi, jaučia gėda prieš šeimos narius ir artimuosius. Ji žino neigiamą jo požiūrį į tokį elgesį, todėl negali suprasti, kaip taip galėjo atsitikti. Jų tarpusavio santykiai geri, mano, kad galės daryti jam teigiamą įtaką. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes turi dar mokyklinio amžiaus dukrą, paskolą.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytoja V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m sausio 13 d. apie 18.00 val. vairavo automobilį „Infinity Q50“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo viena. Buvo tamsus paros laikas, važiavo link namų nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nedidele įkalne. Privažiavusi gatvių sankryžą su B. B. gatve pilnai sustabdė vairuojamą transporto priemonę. Pradėjus stabdyti, suprato, kad kelio danga slidi. Sustabdžius automobilį, netrukus pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Bandė lipti iš automobilio, tačiau padėjusi kojas ant važiuojamosios dalies suprato, kad labai slidu, pajuto didelį skausmą nugarinėje kūno dalyje ir galvoje, negalėjo pajudinti kairės rankos piršto, todėl atsisėdo atgal į automobilį. Pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad už jos automobilio stovi kitas automobilis tamsios spalvos. Po akimirkos prie jos priėjo nepažįstamas vyras. Kreipdamasi į vyriškį pasakė „jūs, turbūt, slydote?“, tačiau ji negalėjo suprasti, ką vyriškis kalba, nes jo kalba buvo nerišli. Kilo įtarimas, kad vyras yra neblaivus. Pasiteiravo pastarojo, ar yra neblaivus. Vyras pasakė, kad nekviestų policijos, kad jis atlygins žalą už sugadintą buferį. Ji paskambino 112, pranešė apie įvykį ir neblaivų vairuotoją, paprašė iškviesti medikus. Atvykus policijos pareigūnams sėdėjo atvykusių medikų automobilyje. Buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu - blaivi. Policijos pareigūnas pasakė, kad kito automobilio vairuotojas taip pat buvo patikrintas dėl blaivumo ir jam nustatytas girtumas virš dviejų promilių. Iš įvykio vietos nuvežta į Kauno klinikas. Po atliktų tyrimų, apžiūros išleista į namus ambulatoriniam gydymui. Nustatytas nugaros, galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas. Šiuo metu nešioja kaklo įtvarą. Pas šeimos gydytoją vizitas nėra suplanuotas, vartoja išrašytus vaistus nuo skausmo, uždegimo. Dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kreipėsi į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 131–132).
Liudytojas A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, veiklos pobūdis - transporto priemonių pirkimas, remontas, pardavimas. (duomenys neskelbtini), yra automobilių stovėjimo aikštelė. Matė, kad stovintis automobilis „Lexus CT 200h“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra parduodamas, jame buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Aikštelėje susitiko su automobilio pardavėju. Suteikta informacija, kad automobilis parduodamas pigiau dėl esamų techninių gedimų. Visa tai buvo 2024 m sausio 12 d.. Tą pačią dieną su pardavėju supildė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarė su pardavėju V., kad jis dar porą dienų gali pas save turėti automobilį. Liudytojas atsiskaitė iš karto, t. y. padavė grynaisiais pinigais sutartą sumą ir išvažiavo. 2024 m. sausio 13 d. vakare paskambino V. ir pasakė, kad iškilo tam tikrų bėdų, atsiprašė. Nurodė, kad automobilis yra paimtas policijos, nes jis automobilį vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį. Liudytojui eismo įvykio kilimo aplinkybės nėra žinomos, po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo išvyko iš aikštelės ir daugiau V. nematė. Dėl automobilio grąžinimo teikė prašymą prokurorui (b. l. 137–138).
Iš 2024 m. sausio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 13 d. patruliuojant apie 18.08 val. gautas pranešimas, kad ties B. B. g. - A. Š. g. sankirta, Kaune, į pranešėjos vairuojamą automobilį „Infinity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas, galimai, neblaivus. Moteris susitrenkė nugarą, ranką, galvą, dėl skausmų negali išlipti iš automobilio. Atvykus nurodytu adresu, apie 18.20 val., rastas automobilis „Lexus CT200H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo iš išvaizdos stipriai neblaivus asmuo - V. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyras paaiškino, kad vairavo automobilį „Lexus CT200H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas slidžia kelio danga nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priešais buvusį automobilį „Infiniti Q50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Bendraujant su V. B., buvo sunku suprasti ką pastarasis kalba dėl, galimai, per didelio kiekio suvartoto alkoholio, vyro judesiai buvo nekoordinuoti, jam buvo sunku suprasti pareigūnų užduodamus klausimus. Vyras lipdamas iš automobilio parkrito ant asfaltbetonio, sunkiai išstovėjo ir stipriai svirduliavo. Bendraujant su V. B. buvo juntamas iš pastarojo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Vyras nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą ar dvi. Pirmu tikrinimu 2024 m. sausio 13 d. 18.25 val. V. B. nustatytas 2.22 promilės neblaivumas, 2024 m sausio 13 d. 18:43 val. V. B. nustatytas 2.25 promilės neblaivumas. Supildžius neblaivumo nustatymo aktą, su alkotesterio duomenimis vyras nesutiko, tačiau nurodė, jog į gydymo įstaigą nusistatyti blaivumo nevyks. Automobilis „Lexus CT200H“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Apžiūrint automobilį „Lexus CT200H“ paimtas V. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01191206. Įvykio vietoje buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Vairuotoja V. R. išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Įvykio vietoje V. R. patikrinta alkoholio kiekio matuokliu - blaivi (b. l. 75–76).
Iš 2024 m. sausio 13d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudarytos fotolentelės, panaudojant bepilotį orlaivį sudaryta eismo įvykio vietos schema. Apžiūros metu paimtas automobilis „Lexus CT 200h“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)(b. l. 15–36).
Iš 2024 m. sausio 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis „Lexus CT 200h“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Draudikas AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. AED0040990, fiksuoti transporto priemonės sugadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 37–55).
Iš 2024 m. sausio 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis „Infiniti Q50“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Draudikas ADB „Gjensidige“, poliso Nr. AYB4982643, fiksuoti transporto priemonės sugadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 56–70).
Iš 2024 m. sausio 13 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. B. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, 2024 m sausio 13 d. 18.25 val. nustatyta – 2,22 promilės, antrojo tikrinimo 2024 m sausio 13 d. 18.43 val. – 2,25 promilės girtumas. (b. l. 81, 82) Patikros sertifikatas Nr. 1985287 (b. l. 83).
Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė šalimais esančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų eksploatacijos vadovas J. Z., kuriame matyti, kaip įvyko eismo įvykis. Sudaryta fotolentelė (b. l. 109–111, 112–114).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Lexus CT 200h“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2024 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 85–86).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Lexus CT 200h“, gamybos periodas 2010-2014, pasirinkti metai 2012, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 7734,10 Eur, su PVM yra 9790 Eur. (b. l. 91).
Iš 2024 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 107/2024 (02) matyti, kad V. R. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmingumas palpuojant, judesių ribotumas dėl skausmo) pojūčiai ir duomenys, kurie nėra kvalifikuojami kaip sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose gydytojo suformuotos diagnozės: „galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas“, „kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“, „kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas“, „krūtinės ląstos sumušimas“, „nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas“ ir „alkūnės sumušimas“ nėra patvirtintos jokiais objektyviais tyrimų duomenimis todėl kaip sužalojimai nėra kvalifikuojami (b. l. 124–126).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai V. B. 2024 m. sausio 13 d. vairavus transporto priemonę neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, t. y. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, Neblaivumo nustatymo aktu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, kad išgėręs kelias taures vyno sėdo už automobilio vairo ir ketino grįžti namo, tačiau slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą priešais jį sustojusį automobilį, šio automobilio vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, kurie jam nustatė neblaivumą. Kaltinamojo parodymus dėl to, kad vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, patvirtina ir kiti įrodymai: liudytojos V. R. parodymai, kad į jos vairuojamą automobilį, į galą, sustojus prie sankryžos, atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojui pareigūnai nustatė virš dviejų promilių neblaivumą; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas apie tai, kad nuvykus į iškvietimą dėl eismo įvykio, automobilio „Lexus“ automobilio, dalyvavusio įvykyje, vairuotojui V. B. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,25 promilių neblaivumas, buvo sunku suprasti, ką pastarasis kalba, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jam buvo sunku suprasti, ką policijos pareigūnai kalba; netiesioginiai liudytojos A. B. parodymai, kad jai sutuoktinis pranešė, jog vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį; liudytojo A. I. parodymai, kad 2024 m. sausio 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „Lexus“ pirkimo, tačiau sutarė, kad pardavėjas dar kelias dienas pavažinės, o 2024 m. sausio 13 d. telefonu pardavėjas pranešė, kad automobilį paėmė policijos pareigūnai, nes jis vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. V. B. neblaivumas taip pat užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte, kurio duomenų kaltinamasis neginčija. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema patvirtina kaltinamojo ir liudytojų parodymus apie įvykusį eismo įvykį ir automobilių susidūrimą.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, kad gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, pavartojęs alkoholio, kaip pats nurodė – keltą taurių, netrukus sėdo už vairo. Tai rodo, kad sėsdamas už vairo suvokė, jog yra neblaivus, tačiau ir vis tiek pasirinko tokį elgesio būdą ir vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamojo sutuoktinė A. B., tiek ir pats kaltinamasis prašė atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės A. B. atsakomybėn. Prokuroras tam neprieštaravo.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, kad būtų galima taikyti laidavimo institutą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – daugiausia už greičio viršijimą, nuobaudos galioja. Duomenų, kad būtų baustas už vairavimą neblaiviam, nėra. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Dėl padaryto pažeidimo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, išgyvena. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat patvirtino, kad jo požiūris į tokį elgesį yra neigiamas, tai spontaniškas, atsitiktinis elgesys, sutuoktinis jaučia gėdą prieš šeimos narius ir artimuosius. Su sutuoktiniu sutaria gerai ir yra pasiryžusi už jį prisiimti atsakomybę. Žala padaryta eismo įvykio metu, už kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir žalą turi pareigą atlyginti draudimo bendrovė.
Kaltinamasis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sutuoktinė parodė, kad kaltinamasis pergyvena, jaučia gėdą, kas rodo, jog asmuo savo poelgį vertina kritiškai. Nors asmuo baustas ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos, už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, neteistas, dirba. Tai rodo, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, sumoka jam skirtas baudas. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje jie kartu gyvena jau 25 metus, augina vaikus. Jų tarpusavio santykiai geri, kaltinamasis vertina žmonos nuomonę, ja pasitiki. A. B. sutinka prisiimti atsakomybę už savo sutuoktinį. Ji neteista, daug kartų bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos, už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, dirba, užima atsakingas pareigas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje dirba patarėja, darbe charakterizuojama teigiamai. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, neigiamu ir kritišku požiūriu į teisės pažeidimus, o ypač į vairavimą neblaiviam, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pažymėtina, kad anksčiau teismo sprendimu A. B. nebuvo pavesta atsakomybė už V. B. elgesį.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su sutuoktine, sutuoktinės pasiryžimą prisiimti atsakomybę, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus jį sutuoktinės A. B. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o sutuoktinė savo elgesiu, pavyzdžiu ir kasdieniniu bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimas skiriamas be užstato, o jo terminas nustatytinas 1 vieneriems metams 6 mėnesiams.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas leistiną normą viršijo 5 kartus, tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, taip pat atsitrenkė į kitą automobilį, taip sukeldamas eismo įvykį, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam naudotis šia teise, daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. sausio 16 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. vairavo ne jam, o jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį. Iš VĮ „Regitra“ išrašo, V. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sutarties (1 t., b. l. 163–164) bei liudytojo A. I. parodymų matyti, kad dieną prieš įvykį kaltinamasis šią transporto priemonę buvo pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam buvo leista dar kurį laika ja pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkui būtų buvę žinoma, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė tokio lengvojo automobilio 2012 m. kaina su PVM Lietuvoje yra 9 790 eurų (b. l. 91), tačiau kiekvienu atveju konkretaus automobilio vertė nustatinėjama individualiai. Kaltinamasis parodė, jog šį automobilį nusprendė parduoti dėl esminio gedimo – hibridinės pavaros gedimo, kuris ypatingai mažina automobilio vertę. Šis gedimas nurodytas ir į bylą pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje, iš kurios matyti, kad automobilis buvo parduotas už 2 200 eurų. Tokia pardavimo kaina nurodyta ir VĮ „Regitra“ pateiktame išraše (b. l. 85). Be to, iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis apgadintas (b. l. 90). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 200 eurų.
Taip pat, įvertinus nusikaltimo pavojingumą, bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už V. B. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 45,83 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirbantis, teisinės pagalbos išlaidų suma – labai nedidelė, teismas vertina, jog ši suma turi būti išieškotina iš V. B. valstybės naudai.
Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas persiųstinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – byloje esantys kompaktiniai diskai, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos A. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 16 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“;
– 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– konfiskuoti automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 200 eurų.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą persiųsti VĮ „Regitra“.
Iš V. B. valstybės naudai priteisti 45,83 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
1) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 200 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai;
2) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.